Le tė jetė nga ju njė grup qė  thėrret nė atė qė ėshtė e dobishme, urdhėron pėr punė tė mbara dhe ndalon nga e keqja

 

BIBLIOGRAFIA

NEXHAT IBRAHIMI

Emri 

E-mail 

Mesazhi

 

 

Rijadus-salihin

 

 

Imam En-Nevevij

 

 

 

Rijadus-salihin

 

Pėrktheu:

M. Ajdini

Q. Morina

N. Ibrahimi

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Rijadus-salihin

 

 

Me emrin e All-llahut, Tė Gjithėmėshirshmit, Mėshirėplotit

 

1. Nga emiri i besimtarėve, Ebu Hafse Umer ibn el Hattab ibn Nufejl ibn Abduluzzi ibn Rijah ibn Abdil-lah ibn Kurt ibn Rezah ibn Adijj ibn Ka'b ibn Luejj ibn Galib el Kurshijj el-Adevijj, All-llahu qoftė i kėnaqur me tė, transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar Tė Dėrguarin e All-llahut (s.a.v.s) duke thėnė: “Veprat vlerėsohen sipas qėllimeve dhe ēdokujt i takon ajo qė e ka pėr qėllim. Prandaj, kush shpėrngulet (bėn hixhret) pėr shkak tė All-llahut dhe Tė Dėrguarit tė Tij, shpėrngulja e tij ėshtė pėr All-llahun dhe Tė Dėrguarin e Tij. Ndėrsa kush shpėrngulet tė fitojė disa tė mira tė kėsaj bote ose tė martohet me ndonjė femėr, shpėrngulja e tij vlerėsohet pėr atė qė ėshtė shpėrngulur”. (Muttefekun alejhi)

2. Transmetohet nga Ebu Abdull-llah Xhabir ibn Abdull-llah el-Ensarijj r.a., qė thotė: “Nė njė betejė ishim me Tė Dėrguarin e All-llahut (s.a.v.s) me ē'rast na tha: “Vėrtet nė Medine ka burra tė cilėt kanė qenė me ju, qoftė kur keni ecur nėpėr kodra, qoftė nėpėr lugina. Ata i ka penguar sėmundja”. Sipas njė transmetimi tjetėr: “Ata janė pjesėmarrės me ju nė shpėrblim”. (Muslimi)

3. Kurse sipas transmetimit tė Buhariut, hadithi i transmetuar nga Enesi r.a. thotė: “Ne u kthyem nga beteja e Tebukut me Tė Dėrguarin e All-llahut (s.a.v.s) i cili tha: “Vėrtet ka njerėz tė cilėt kanė mbetur nė Medine pas nesh, e tė cilėt janė me ne kudo qė tė shkojmė; nė kodra apo nė lugina, ata i ka penguar sėmundja”.

4. Transmetohet nga Ebu Jezid Ma'n ibn Jezid ibn Ahnes r.a., babai dhe gjyshi i tė cilit kanė qenė as-habė, se ka thėnė: “Babai im Jezidi, i ka marrė disa dinarė (prej ari) qė t'i ndajė sadaka dhe i lė te njė njeri nė xhami. Pastaj unė shkova, i mora dhe i solla, e ai mė tha: “Pasha All-llahun, unė nuk t'i kam destinuar ty”. U ankova pėr tė tek I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. i cili na tha: “E jotja ėshtė ajo ēka ke vendos, o Jezid, kurse e jotja ajo qė e ke marrė o Ma'n”. (Buhariu)

5. Transmetohet nga Ebu Hurejre Abdurrahman ibn Sahr r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu nuk shikon nė trupat tuaj as nė fizionomitė tuaja, por shikon nė zemrat tuaja”. (Muslimi)

6. Transmetohet nga Ebu Musa Abdull-llah ibn Kajs el-Esh'arij r.a. qė thotė: “E kanė pyetur Tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. pėr njeriun qė lufton pėr tė treguar trimėri, qė lufton pėr fanatizėm (nacional, fisnor ose familjar) dhe pėr sy tė botės, cila prej kėtyre (luftėrave) ėshtė nė rrugė tė All-llahut?” I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. thotė: “Kush lufton (me armikun) vetėm pėr dominim dhe epėrsi tė fjalės sė All-llahut (fesė sė Tij - Islamit), vetėm ai ėshtė nė rrugė tė All-llahut”. (Muttefekun alejhi)

7. Nga Ebu Bekrete Nufej'i ibn el-Harith eth-Thekafijj transmetohet se Pejgamberi (s.a.v.s) ka thėnė: “Kur tė pėrleshen dy muslimanė me shpatat e tyre (pėr ta vrarė njėri-tjetrin), edhe vrasėsi edhe i vrari janė nė zjarr”. Atėherė i thashė: “O I Dėrguari i All-llahut, pėr vrasėsin ėshtė e qartė, por pėrse edhe i vrari?” Pejgamberi atėherė pėrgjigjet: “Sepse edhe i vrari ka dėshiruar ta vret shokun e vet”. (Muttefekun alejhi)

8. Ebu Hurejre r.a. pėrcjell se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s ka thėnė: “Namazi i njeriut nė xhemat ėshtė mė i vlefshėm se namazi i tij nė shtėpinė e tij apo diku tjetėr pėr njėzet e disa shkallė. Kush merr abdest, nė formėn mė tė mirė, pastaj shkon nė xhami me tė vetmin qėllim qė ta falė namazin nė xhemat, duke mos i interesuar asgjė tjetėr, pėr ēdo hap tė tij i shtohet nga njė gradė dhe i shlyhet nga njė mėkat derisa tė hyjė nė xhami, e kur tė hyjė nė xhami, atėherė nė namaz ėshtė aq sa i ka marrė kohėn namazi (nė xhami). Secilin prej jush e bekojnė engjėjt, derisa tė gjendet nė vendin ku ėshtė falė namazi, ata thonė: “O Zot, mėshiroje! O Zot, fale! O Zot, pranoja pendimin”. Engjėjt veprojnė kėshtu pėrderisa njeriu tė mos fillojė t'u pengojė tė tjerėve, apo ta prish abdestin nė xhami”. (Muttefekun alejhi)

9. Transmetohet nga Ebu-l-Abbas Abdull-llah ibn Abbas ibn Abdul-Mutalib r.a., nga I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., se All-llahu i Madhėrishėm ka thėnė: “Vėrtet All-llahu i ka pėrcaktuar cilat janė veprat e mira e cilat tė kėqija, pastaj i ka sqaruar ato: Kush dėshiron me zemėr tė bėjė njė vepėr tė mirė por nuk mund ta kryejė, All-llahu nė tėrėsi do t'ia shkruajė atė vepėr si tė kryer, kurse nėse dėshiron tė bėjė njė vepėr tė mirė dhe e kryen, All-llahu do t'ia shkruajė dhjetė deri nė shtatėqindherė mė tepėr. Por nėse dėshiron tė bėjė ndonjė vepėr tė keqe e nuk e kryen, All-llahu do t'i shkruajė njė vepėr tė mirė nė tėrėsi, kurse nėse dėshiron dhe kryen njė vepėr tė keqe, atėherė All-llahu ia shėnon vetėm njė vepėr tė keqe”. (Muttefekun alejhi)

10. Transmetohet nga Abdurrahman Abdull-llah ibn Umer ibn el-Hattab r.a. se ka thėnė: E kam dėgjuar Tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Tre veta nga gjeneratat para jush u nisėn pėr nė rrugė, e njė ditė i zuri nata para njė shpelle nė tė cilėn hynė dhe bujtėn. Njė shkėmb u rrokullis nga kodra dhe plotėsisht e mbylli hyrjen e shpellės. Ata thanė: “Shpėtimi nga ky shkėmb ėshtė vetėm qė ta lusim All-llahun e madhėrishėm qė ta largojė pėr hir tė veprave tona tė mira”.

Njėri prej tyre tha: “O Zoti im, unė i kam pasur prindėrit pleq tė thinjur dhe asnjėherė para tyre nuk ju kam dhėnė tė hanė e as tė pijnė fėmijėve tė mi e as mallit tim (shėrbėtorėve). Njė ditė mė hutoi kėrkimi i kullosės mė tė mirė pėr kopenė time, e nuk ju erdha me kohė dhe ata kishin fjetur. Unė e mola qumėshtin nė enė dhe ua solla por i gjeta duke fjetur. Mė erdhi keq t'i trazoj, por edhe qė t'i ushqej para tyre familjen dhe shėrbėtorėt, andaj kam pritur me enė nė dorė dhe kam shikuar kur do tė zgjohen, e kjo pritje ka zgjatur deri nė agim. Fėmijėt e mi aty te kėmbėt e mia klithnin tė uritur, tė cilėve u kam dhėnė qumėsht pasi janė zgjuar prindėrit dhe e kanė pirė qumėshtin tė cilin ua kisha sjellur. O Zoti im! Nėse kėtė e kam bėrė vetėm pėr Ty, e pėr askėnd tjetėr, atėherė na e largo kėtė shkėmb nga hyrja e kėsaj shpelle nė tė cilėn gjendemi!” Shkėmbi pak u lėviz, por jo edhe aq sa tė mund tė dalin!

Njeriu i dytė tha: “O Zoti im, e kam pasur njė kushėrirė tė afėrme tė cilėn e kam dashuruar mė tepėr se tėrė botėn, - sipas njė transmetimi tjetėr - e kam dashur aq fort siē i duan burrat gratė, andaj kėrkova prej saj (siē kėrkojnė burrat prej grave tė tyre), por ajo nuk mė lejoi. Njė vit mbretėronte uria e kushėrira e dashur u detyrua tė vijė tek unė dhe unė i dhashė 120 dinarė (monedha ari) qė tė vetmohet vetėm ajo me mua, dhe kur ajo ashtu veproi dhe unė plotėsisht e pėrfitova, - sipas njė transmetimi tjetėr - kur i bashkova kėmbėt e mia me tė saj, ajo (duke qarė) mė tha: “Frikėsoju All-llahut dhe mos e pėrbiro unazėn (mos e kryej aktin) pa tė drejtė”. Atėherė u largova prej saj duke e kursyer nga akti i turpshėm edhe pse e doja mė tepėr se ēdokėnd tjetėr, e lėshova nė liri duke ia dhuruar tė hollat e dhėna. O Zoti im, nėse unė kėtė e kam bėrė vetėm pėr tė fituar kėnaqėsinė Tėnde, na e largo kėtė nė tė cilėn jemi!” Shkėmbi pėrsėri edhe pak lėvizi nga hyrja e shpellės, por jo edhe aq sa tė mund tė dilet prej saj.

Njeriu i tretė tha: “O Zoti im, unė kam pasur rrogtarė dhe tė gjithėve ua kam paguar menjėherė fitimin e merituar pėrveē njė njeriu i cili u largua para se ta marrė mėditjen. Unė mėditjen e tij pastaj e kam pėrdorur si duhet dhe pasuria e tij u shumėzua. Pas njė kohe rrogtari im mė erdhi e mė tha: “O robi i Zotit, m'i jep tė hollat pėr mėditjen time tė papaguar!” Unė i thashė: “Krejt ēka sheh, pasuria, delet, lopėt, devet dhe robėrit janė prej mėditjes tėnde qė ėshtė shtuar”. Ai tha: “O robi i Zotit, mos u tall me mua!” Unė atėherė i thashė: “Unė nuk po tallem me ty”, pastaj e mori tėrė mallin dhe e ēoi, duke mos mė lėnė asgjė. O Zoti im, nėse unė kėtė e kam bėrė vetėm pėr Ty, atėherė na e largo kėtė shkėmb nga hyrja e shpellės!” Shkėmbi u rrokullis, kurse udhėtarėt dolėn dhe e vazhduan rrugėn!” (Muttefekun alejhi)

Tė gjithė dijetarėt islamė janė tė njė mendimi, se tevbeja (pendimi dhe lėnia, braktisja e mėkateve) ėshtė obligim i fortė islam (vaxhib). Nėse mėkati ka tė bėjė vetėm me All-llahun e jo edhe me tė drejtėn e ndonjė njeriu, atėherė pendimi ka tre kushte. I pari, qė menjėherė tė largohet nga mėkati, i dyti qė me zemėr tė bėhet pendimi pėr kryerjen e tij dhe i treti, qė paluhatshėm tė vendoset qė asnjėherė tė mos i kthehet tė njėjtit mėkat. Nėse mungon njėri prej kėtyre kushteve atėherė pendimi nuk ėshtė i vlefshėm.

Nėse mėkati ka tė bėjė me ndonjė njeri atėherė pendimi ka katėr kushte: tre tė theksuarit dhe (i katėrti) borxhin t'ia kthejė atij qė i ka borxh. Nėse borxhi ėshtė i natyrės materiale atėherė tė njėjtin ia kthen, kurse nėse mėkati ėshtė i atillė qė ka dėnim mė tė madh gjyqėsor ose tė ngjashėm, atėherė ėshtė i obliguar tė mundėsojė ekzekutimin e dėnimit ndaj tij, ose tė kėrkojė falje nga ai tė cilin e ka dėmtuar, e nėse ka tė bėjė me ofendim gjuhėsor - atėherė do t'ia kėrkojė hallallin personit tė cilin e ka ofenduar.

Pendimi duhet tė bėhet pėr tė gjitha mėkatet. Nėse pendimi bėhet vetėm pėr disa mėkate - ai ėshtė i vlefshėm - dhe i falen ato mėkate, por tė tjerat i mbesin pa iu falė. Pėr domosdoshmėrinė e pendimit dhe braktisjes sė mėkateve ekzistojnė shumė argumente tė Librit tė All-llahut, tė Sunnetit tė Pejgamberit dhe tė Ixhmai Ummetit.

All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“...Dhe tė gjithė pendohuni tek All-llahu, o besimtarė, ndoshta do tė shpėtoni”. (en-Nūr, 31)

“Dhe qė tė kėrkoni falje nga Zoti juaj dhe tė pendoheni”. (Hud, 3)

“O besimtarė! Pendohuni tek All-llahu me sinqeritet tė thellė” (Tahrim, 8)

11. Ebu Hurejre r.a. thotė se e ka dėgjuar Tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Pasha All-llahun, unė i drejtohem me tevbe dhe istigfar All-llahut pėr mėshirė dhe falje mė tepėr se shtatėdhjetėherė nė ditė”. (Buhariu)

12. Nga el-Egarr ibni Jesar el-Muzennij r.a. transmetohet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “O njerėz, drejtohuni All-llahut me tevbe dhe kėrkim pėr falje, edhe unė i bėj tevbe All-llahut nga njėqindherė nė ditė”. (Muslimi)

13. Ebu Hamza Enes ibni Malik el-Ensarij r.a, shėrbėtori i Tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. thotė se Alejhisselami ka thėnė: “All-llahu mė tepėr gėzohet pėr pendimin e robit tė vet se sa qė do tė gėzohej ndonjėri prej jush kur do ta gjente devenė e humbur nė shkretėtirė, pa ujė dhe fryte”. (Muttefekun alejhi)

Ndėrsa sipas transmetimit tė Muslimit, ky hadith ėshtė si vijon: “All-llahu mė tepėr gėzohet pėr pendimin (tevben) e robit tė vet kur tė pendohet, se ndonjėri prej jush i cili ka udhėtuar me deve nėpėr shkretėtirė, e i humbet, kurse me tė edhe i tėrė uji dhe ushqimi, e kėrkon por e humb shpresėn pėr ta gjetur, pastaj vjen nėn njė lis dhe nga lodhja shtrihet nėn hijen e tij me shpresė tė humbur, dhe duke qenė nė kėtė gjendje, e sheh devenė e vet duke qėndruar pėrpara tij, ai ngrihet, e kap pėr litari dhe nga gėzimi i madh bėrtet: “O Zoti im! Ti je robi im, kurse unė jam zoti yt” duke u shprehur gaboi nga gėzimi i fortė”.

14. Nga Ebu Musa Abdull-llah ibn Kajs el-Esh'arij r.a. pėrcillet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu i Madhėrishėm gjatė natės e mban tė shtrirė dorėn pėr tė pranuar pendimin e mėkatarėve tė ditės; dhe e shtrin dorėn gjatė ditės pėr tė pranuar pendimin e mėkatarėve tė natės, derisa tė lind Dielli nga Perėndimi”. (Muslimi)

15. Nga Ebu Hurejre r.a. pėrcillet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush pendohet para se tė lind Dielli nga Perėndimi, All-llahu do ta falė”. (Muslimi)

16. Nga Ebu Abdurrahman Abdull-llah ibn Umer ibn el-Hattab pėrcillet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu i Gjithėfuqishėm e pranon pendimin e robit tė vet deri para gargarės sė tij (frymės sė tij tė fundit)”. (Tirmidhiu thotė se ėshtė hadith hasen)

17. Nga Ebu Seid Sa'd ibn Malik ibn Sinan el-Hudrij r.a. pėrcillet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Moti para jush ka qenė njė njeri qė ka vrarė nėntėdhjete e nėntė veta, ka pyetur pėr njeriun mė tė dijshėm nė botė. Atė e udhėzuan te njė murg (prift). Shkon te murgu e i thotė se ka vrarė 99 veta, andaj a ka pėr tė tevbe (mėshirė prej All-llahut dhe falje). Murgu i thotė se pėr tė nuk ka tevbe. Ky e vret edhe murgun dhe me tė i plotėson njėqind tė vrarėt. Pastaj vazhdon tė kėrkojė njeriun mė tė ditur nė botė, e udhėzuan te njė dijetar. Ky pasi e gjen i tregon se ka vrarė 100 njerėz dhe e pyet edhe kėtė se a ka pėr tė tevbe? Dijetari i tha: “Po! E cili ėshtė ai qė mund tė ndėrhyjė ndėrmjet tij dhe tevbes sė tij? -Shko nė atė vend dhe nė atė vend, aty banojnė njerėz tė cilėt e adhurojnė All-llahun edhe ti adhuroje All-llahun me ta dhe mos u kthe kurrė nė vendin tėnd, sepse ėshtė vend i keq”. Njeriu u nis pėr nė vendin e adhurimit tė All-llahut dhe kur arriti nė gjysmė tė rrugės i erdhi vdekja. Atėherė lindi grindja nė mes engjėjve tė mėshirės dhe engjėjve tė dėnimit. Engjėjt e mėshirės thanė: “Ai deri kėtu ka ardhur i penduar pėr mėkatet me zemėr tė drejtuar kah All-llahu i Madhėrishėm”. Kurse engjėjt e dėnimit thanė: “Asnjėherė mė parė nuk ka bėrė mirė”. Atėherė kėtyre engjėjve u vjen njė engjėll tjetėr nė formė tė njeriut e kėta e morėn pėr gjykatės qė tė gjykojė se cilėt kanė tė drejtė. Ky u thotė: “Matni nė mes dy vendeve (vendit tė adhurimit dhe atij tė mėkateve), e mė afėr cilit vend tė jetė, atij vendi edhe i takon”. Engjėjt e matėn hapėsirėn nė mes dy vendeve dhe konstatuan se i penduari ishte mė afėr vendit qė synonte, andaj e morėn engjėjt e mėshirės”. (Muttefekun alejhi)

Nė Sahihun e Buhariut ėshtė ky transmetim: “Njeriu i penduar ishte mė afėr vendit tė ibadetit vetėm pėr njė pėllėmbė, andaj dhe u llogarit si banor i tij”. Po ashtu, nė Sahihun e Buhariut i shtohet edhe ky citat: “All-llahu i urdhėron njėrit vend (tė keqit) largohu kurse tjetrit vend (tė mirit) afrohu, pastaj urdhėron engjėjt ta masin largėsinė nė mes dy vendeve, e engjėjt konstatojnė se i penduari ėshtė vetėm pėr njė pėllėmbė mė afėr vendit tė tevbes dhe ibadetit - andaj iu falėn mėkatet”. Kurse nė njė transmetim qėndron: “Me gjoksin e zemrėn e tij ishte mė afėr vendit tė tevbes dhe devotshmėrisė”.

18. Nga Ibni Abbasi dhe Enes ibni Maliku r.a. pėrcillet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Sikur njeriu tė kishte njė luginė me arė, do tė dėshironte t'i ketė dy lugina (nė vend tė njėrės). Dhe gojėn e tij asgjė nuk mund ta mbushė (ngopė) pėrveē dheut. Atyre qė bėjnė tevbe All-llahu xh.sh. ua pranon tevben e tyre”. (Muttefekun alejhi)

19. Nga Ebu Hurejre r.a. pėrcillet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu i Madhėrishėm qeshet (ėshtė i kėnaqur) me dy njerėz, tė cilėt luftojnė nė mes veti, e njėri e vret tjetrin, dhe tė dy hyjnė nė Xhennet! Njėri prej tyre lufton nė rrugė tė All-llahut, vritet dhe hyn nė Xhennet, kurse vrasėsin e mėshiron All-llahu, e ky e pranon Islamin e pastaj edhe vet bėhet shehid (vritet nė xhihad)”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“O besimtarė, kini durim dhe jini tė qėndrueshėm...” (Ali Imran, 200)

“Ne gjithsesi do t'ju sprovojmė me diēka nga frika dhe uria, edhe me humbje tė pasurisė dhe tė jetės e tė fryteve. Dhe ti (Muhammed) pėrgėzoi durimtarėt”. (el-Bekare, 155)

“...Vetėm ata qė janė tė durueshėm realizojnė shpėrblim tė pakufizuar”. (ez-Zumer, 10)

“Por kush duron dhe falė, ajo ėshtė nga punėt e menēura”. (esh-Shūrā 43)

“...Kėrkoni ndihmė pėr vete duke duruar dhe duke kryer faljen! All-llahu pa dyshim ėshtė me durimtarėt”. (el-Bekare, 153)

“Ne do t'ju sprovojmė derisa t'i dallojmė luftėtarėt nga mesi juaj dhe durimtarėt”. (Muhammed, 31)

Ajetet tė cilat flasin pėr sabrin dhe shpjegojnė rėndėsinė e tij janė tė shumta dhe tė njohura, kurse nė vazhdim ja hadithet e Alejhisselamit:

20. Nga Ebu Malik el-Harith ibn Asim el-Esh'arij r.a. pėrcillet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Pastėrtia ėshtė gjysma e imanit (besimit), el-hamdu li-l-lahi (falėnderimi All-llahut) ia plotėson (besimtarit) peshojėn (e veprave), subhanall-llahi velhamdu li-l-lahi (lavdia dhe falėnderimi All-llahut) e mbush krejt nė mes tė qiejve dhe tė Tokės, namazi ėshtė dritė (e zemrės), sadakaja (lėmosha) ėshtė dėshmi (e besimit), durimi (sabri) ėshtė shkėlqim, kurse Kur'ani ėshtė argument pėr ty ose kundėr teje. Ēdo njeri kur gdhin, shpirtin e vet e shet, e shpėton ose e shkatėrron”. (Muslimi)

21. Nga Ebu Seid Sa'd ibni Malik el-Hudrij r.a. transmetohet se ka thėnė: “Njė grup njerėzish prej Ensarėve kėrkoi (gjėsende tė ndryshme) nga I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. dhe ai u dha, ata pėrsėri kėrkuan, e ai prap u dha ēka kėrkuan derisa nuk i mbeti atij asgjė, e kur harxhoi krejt ēka kishte ju tha atyre: “Ēdo gjė tė mirė qė posedoj do t'ju jap, asgjė nuk do tė kursej as s'do tė mbaj pėr vete, por kush kėrkon nderė (duke mos zgjatur dorėn dhe edhe pse ka shumė nevojė) All-llahu do ta nderojė, e kush kėrkon tė jetė i pavarur (tė kėtė sa mos t'ia shtrijė dorėn tjetėrkujt), All-llahu do ta pavarėsojė, e kush bėn shumė durim, All-llahu do t'i ndihmojė nė durim. Askujt nuk i ėshtė dhėnė dhuratė mė e mirė dhe mė e rėndėsishme se sa durimi (sabri)”. (Muttefekun alejhi)

22. Nga Ebu Jahja Suhejb ibn Sinan r.a. pėrcillet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “E ēuditshme ėshtė ēėshtja e besimtarit. Ēėshtja e tij ėshtė krejt mirė pėr tė dhe nuk ėshtė e tillė pėr askėnd tjetėr. Nėse besimtarin e godet gėzimi, ai falėnderon (All-llahun), e kjo i sjell dobi, kurse nėse e godet e keqja, ai bėn durim (sabėr) andaj edhe kjo i sjell dobi”. (Muslimi)

23. Transmetohet nga Enesi r.a. qė thotė: “Pasi qė e rėndoi sėmundja Pejgamberin s.a.v.s., e kaploi mundimi i vdekjes, ndėrsa Fatimeja r.anha tha: “O mundimi i babait tim!” (Ai alejhisselam) Tha: “Pas sodit, babai yt nuk do tė ketė mė mundime”. Kurse pasi ndėrroi jetė Alejhisselami, Fatimeja r.a. tha: “O babai, im iu pėrgjigje thirrjes sė Zotit tėnd, o babai im xhenneti Firdeus u bė shtrati yt, o babai im, te Xhibrili po e ndajė pikėllimin tim”. Ndėrkaq, kur u varros, Fatimeja r.a. tha: “A u pajtuan shpirtrat tuaj qė tė hedhin dhé mbi Tė Dėrguarin e All-llahut?” (Buhariu)

24. Transmetohet nga Ebu Zejd Usame ibn Zejd ibn Hārithe - rob i liruar i Tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s., i dashur i tij dhe bir i tė dashurit tė tij r.a. se ka thėnė: “Vajza e Pejgamberit s.a.v.s. mė dėrgoi tek Alejhisselami me porosi se djalin e ka tė sėmurė pėr vdekje, qė tė vijė tek ajo. Pejgamberi e kthen me selam dhe i thotė: “Vėrtet, e All-llahut ėshtė gjithēka qė merr, gjithēka qė jep dhe ēdo gjė tek Ai ėshtė me afat tė caktuar, andaj le tė bėjė durim duke llogaritur shpėrblim me tė tek All-llahu”. Vajza e Alejhisselamit e dėrgoi pėrsėri dhe i betohet qė tė vijė. (Alejhisselami) U ngrit nė kėmbė, e me tė ishin: Sa'd ibn Ubade, Muadh ibn Xhebel, Ubej ibn Ka'b, Zejd ibn Thabit dhe tė tjerė radijall-llahu anhum. Kur erdhi Pejgamberi te vajza e tij ia dhanė fėmijėn nė duar, ky e mori nė prehrin e vet, trupi i dridhej ndėrsa lotėt i shpėrthyen. Sa'di i tha: “Ē'ėshtė kjo, o I Dėrguari i All-llahut? (Pejgamberi) Tha: “Kjo ėshtė mėshirė tė cilėn All-llahu e vendos nė zemrat e robėrve tė tij”. Kurse sipas njė transmetimi tjetėr: “Nė zemrat e robėrve tė tij tė cilėve dėshiron, dhe njėmend, All-llahu bėn mėshirė ndaj robėrve tė tij qė janė tė mėshirueshėm”. (Muttefekun alejhi)

25. Transmetohet nga Enesi r.a. qė thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. kaloi pranė njė gruaje e cila qante mbi njė varr dhe i tha: “Frikėsoju All-llahut dhe bėj durim”. Gruaja i tha: “Largohu prej meje, sepse ty nuk tė ka goditur fatkeqėsia ime!” Ajo nuk e njihte Tė Dėrguarin. Kur i treguan se ai ishte Pejgamberi s.a.v.s. ajo shpejtoi deri te dera e shtėpisė sė Pejgamberit dhe pasi nuk gjeti roje te dera, e hapi derėn dhe tha: (O I Dėrguari i All-llahut) “Unė ty nuk tė kam njohur”. (Pejgamberi) Tha: “Durimi ėshtė nė goditjen e parė (sepse atėherė ėshtė mė sė vėshtiri)”. (Muttefekun alejhi)

Nė Sahihun e Muslimit qėndron: “Gruaja qante pėr fėmijėn e saj (tė vogėl)”.

26. Nga Ebu Hurejre r.a. pėrcillet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu i Madhėrishėm thotė: “Shpėrblimi i robit tim besimtar, kur t'ia merr tė dashurin e tij nga banorėt e kėsaj bote, e ai bėn durim pėr tė duke llogaritur shpėrblim, ėshtė me Xhennet”. (Buhariu)

27. Transmetohet nga Aisheja r.a. se ajo e ka pyetur Tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s pėr murtajėn (taūn) dhe ai e ka lajmėruar se: “Ishte dėnim (vuajtje) qė All-llahu ia dėrgonte kujt tė dojė, kurse pėr besimtarėt e ka bėrė mėshirė (rahmet). Nuk ka asnjė rob qė gjendet nė vendin ku ėshtė pėrhapur murtaja dhe qė qėndron nė vendin e vet, duke duruar dhe duke llogaritur nė shpėrblimin e All-llahut (pėr durim) dhe duke ditur se asgjė nuk mund ta godasė pėrveē asaj qė All-llahu ia ka pėrcaktuar - e qė tė mos e ketė shpėrblimin e shehidit”. (Buhariu)

28. Transmetohet nga Enesi r.a. qė thotė se e ka dėgjuar Tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “All-llahu xh.sh. thotė “Nėse robin tim e sprovoj me dy tė dashurit e tij (me humbjen e syve) e ai bėn durim, do t'ia kompensoj me Xhennet”. (Buhariu)

29. Nga Ata'ibn Ebi Rebahu transmetohet se ka thėnė: “Mua ibni Abbasi mė ka thėnė: “A do tė ta tregoj njė nga gratė e Xhennetit? “Gjithsesi” - i thashė, e ai mė tha: “Kjo grua zezake erdhi te Pejgamberi s.a.v.s. e i tha: “Mua nganjėherė mė godet epilepsia dhe unė (nė atė gjendje) zhvishem, andaj lute pėr mua All-llahun e madhėrishėm”. (Pejgamberi) Tha: “Nėse do, bėj durim nė sėmundje, do ta fitosh Xhennetin, e nėse do, po i bėj lutje All-llahut tė madhėrishėm qė tė tė shėrojė”. Ajo tha: “Do tė duroj”. Pastaj ajo vazhdoi: “Unė (nė atė gjendje) zhvishem, andaj lute All-llahun qė mos tė zhvishem”. Dhe Pejgamberi i bėri lutje”. (Muttefekun alejhi)

30. Transmetohet nga Ebu Abdurrahman Abdull-llah ibn Mes'udi r.a. i cili ka thėnė: “Sikur e shikoj Tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s se si tregon pėr njėrin nga pejgamberėt e All-llahut, salavatull-llahi ve selamuhu alejhim, se si e rrahu populli i vet aq shumė sa e ka pėrgjakur, ndėrsa ai duke e fshirė gjakun nga fytyra thoshte: “O Zoti im, fale popullin tim, se ata nuk dinė”. (Muttefekun alejhi)

31. Nga Ebu Seidi dhe Ebu Hurejre r.anhuma pėrcillet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Ēkado qė e godet muslimanin, qoftė lodhje, pikėllim, brengė, hidhėrim, mundim nga sėmundje a fatkeqėsi, madje edhe tė shpuarit e ferrės - me cilėndo prej kėtyre, All-llahu ia shlyen mėkatet atij”. (Muttefekun alejhi)

32. Nga Ebu Hurejre r.a. pėrcillet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kujt dėshiron All-llahu t'i japė tė mira, do tė sprovohet nga Ai (nė trup, nė pasuri, apo nė tė dashurit”. (Buhariu)

33. Nga Enesi r.a. pėrcillet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Assesi askush prej jush mos ta dėshirojė vdekjen e vet pėr shkak se e ka goditur ndonjė e keqe. E nėse ėshtė i detyruar, atėherė le tė thotė: O Zoti im, mė le tė jetoj pėrderisa jeta tė jetė pėr mua mė e dobishme, kurse mė vdis nėse vdekja ėshtė pėr mua mė e dobishme”. (Muttefekun alejhi)

34. Transmetohet nga Ebu Abdull-llah Habbab ibn el-Eret'ti r.a. qė thotė: “Iu ankuam Tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. (pėr persekutimet nga mushrikėt) derisa ai ishte i mbėshtetur nėn hije tė Qa'besė nė burdėn e tij qė e kishte bėrė jastėk, e ne i thamė: “A nuk bėnė tė kėrkosh ndihmė pėr ne, a nuk do tė na bėsh lutje (dua)? Ai na tha: “Mė parė (para jush), pėr shkak tė fesė e merrnin njeriun, e hapnin njė gropė, e vendosnin nė tė, e pastaj e merrnin sharrėn dhe ia vendosnin nė kokė dhe e pėrgjysmonin, pastaj ia rrjepnin mishin dhe lėkurėn me krehėr hekuri, por as kjo nuk e largonte nga feja e tij. Pasha All-llahun, All-llahu do ta plotėsojė kėtė fe ashtu qė kalorėsi do tė shkojė prej Sana-sė deri nė Hadramevt e nuk do tė frikėsohet prej askujt tjetėr pėrveē prej All-llahut, dhe prej ujkut pėr kopenė e vet, mirėpo ju po nguteni”. (Buhariu)

Nė njė transmetim shtohet ky citat: “Ai e pat vendosur burdėn si jastėk, kurse neve mushrikėt ashpėr na persekutonin”.

35. Nga Enesi r.a. pėrcillet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur All-llahu i dėshiron njė robi tė vet diē tė mirė (hajr), Ai ia shpejton dėnimin nė kėtė botė, ndėrsa kur All-llahu dėshiron qė njė rob tė vet ta qėllojė e keqja (sherr), Ai ia lė mėkatet e pafalura nė kėtė botė, ashtu qė tė vijė me mėkate nė Ditėn e Gjykimit (dhe aty e gjen e keqja)”. Pejgamberi s.a.v.s. po ashtu ka thėnė: “Vėrtet, madhėsia e shpėrblimit ėshtė sipas madhėsisė sė vėshtirėsisė (fatkeqėsisė). Vėrtet, All-llahu kur e do njė popull, Ai e sprovon me fatkeqėsi. Kush ėshtė i kėnaqur me All-llahun nė fatkeqėsi (bela), edhe All-llahu ėshtė i kėnaqur me tė, ndėrsa kush hidhėrohet pėr kėtė, edhe All-llahu hidhėrohet me tė”. (Tirmidhiu thotė se ėshtė hadith hasen)

36. Nga Ebu Hurejre r.a. pėrcillet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk ėshtė trim ai qė fiton nė (mundje), por trim ėshtė ai qė e pėrmban veten nga zemėrimi”. (Muttefekun alejhi)

37. Nga Sulejman ibn Sured r.a. pėrcillet se ka thėnė:”Isha ulur me Pejgamberin s.a.v.s. kurse dy njerėz grindeshin ndėrmjet veti. Njėri prej tyre u skuq prej zemėrimit dhe iu frynė damarėt e qafės. I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Vėrtet unė e di njė fjalė qė nėse e thotė do t'i kalojė ajo qė e ka gjetur. Nėse thotė: E udhu bi-l-lahi minesh-shejtanirr-rraxhim (I mbėshtetem All-llahut nga djalli i mallkuar), do t'i kalojė ajo qė e ka kapluar”. Tė pranishmit i thanė: “Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė qė t'i mbėshtetesh All-llahut nga djalli i mallkuar”. (Muttefekun alejhi)

38. Nga Muadh ibn Enesi r.a. pėrcillet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e pėrmban zemėrimin e tij atėherė kur ka mundėsi t'ia kthejė (personit qė e ka zemėruar), All-llahu i Madhėrishėm nė Ditėn e Gjykimit do ta ftojė qė para tė gjitha krijesave ta zgjedhė cilėn tė dojė nga hyritė”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu thonė se ėshtė hadith hasen)

39. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet: “Njė njeri i tha Tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s.: “Mė porosit diēka (mė pėrudh)”. I Dėrguari tha : “Mos u zemėro!” Ky e pėrsėriti pyetjen disaherė. I Dėrguari sėrish tha: “Mos u zemėro!”. (Buhariu)

40. Nga Ebu Hurejre r.a. pėrcillet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Besimtarit dhe besimtares nuk i pushojnė sė godituri fatkeqėsitė nė vetveten e tij, nė fėmijėt e tij dhe nė pasurinė e tij, derisa tė takohet me All-llahun e madhėrishėm kur nė tė nuk do tė mbetet asnjė mėkat”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

41. Nga Ebu Ibrahim Abdull-llah ibn Ebi Evfa r.anhuma pėrcillet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. nė njė prej ditėve kur e pritte takimin me armikun deri nė fillim tė perėndimit tė diellit, u ngrit dhe tė pranishmėve u tha: “O njerėz, mos e dėshironi pėrleshjen me armikun, luteni All-llahun pėr shėndet, por kur tė pėrlesheni me armikun, atėherė bėhuni tė qėndrueshėm dhe dijeni se Xhenneti ėshtė nėn hije tė shpatave”. Pastaj Pejgamberi s.a.v.s. tha: “O Zoti im, qė je Shpallės i Librit, Lėvizės i reve, Mundės i aleatėve, mundi ata dhe neve na ndihmo ndaj tyre!” (lutja u bė nė Luftėn e Hendekut). (Muttefekun alejhi)

Ndihma dhe suksesi janė nga All-llahu xh.sh..

- Besimi i fortė dhe i sinqertė

All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“O besimtarė, frikėsojuni All-llahut dhe jini me ata qė janė tė sinqertė!” (et-Tewbe, 119)

“.. Edhe tė sinqertėve e tė sinqertave.” (el-Ahzab, 35)

“.. Do tė ishte mė mirė pėr ata tė jenė besnikė ndaj All-llahut”. (Muhammed,21)

Kurse prej haditheve mbi kėtė temė janė edhe kėto:

42. Nga Ibni Mes'udi, r.a. pėrcillet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Sinqeriteti (sidk) shpie nė mirėsi, kurse mirėsia shpie nė Xhennet. Vėrtet njeriu i cili vazhdimisht ėshtė i sinqertė (nė besim dhe nė tė folur), tek All-llahu shkruhet besimtar i vėrtetė (siddik). Gėnjeshtra shpie nė prishje (morale), kurse prishja shpie nė Xhehennem. Njeriu qė gėnjen vazhdimisht, mė nė fund tek All-llahu shkruhet gėnjeshtar”. (Muttefekun alejhi)

43. Nga Ebu Muhammed el-Hasan ibn Ali ibn Ebi Talib r.a. pėrcillet se ka thėnė: “Kam mbajtur nė mend se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Largohu prej gjithēkaje qė ėshtė e dyshimtė, kurse pėrmbaju asaj qė nuk ėshtė e dyshimtė. Vėrtet sinqeriteti nė besim ėshtė siguri, kurse gėnjeshtra ėshtė dyshim”. (Tirmidhiu thotė se ėshtė hadith sahih)

44. Nga Ebu Thabiti, e ėshtė thėnė nga Ebu Seidi, e ėshtė thėnė edhe nga Ebu-l-Velidi, Sehl ibn Hunejfi qė ishte pjesėmarrės i Luftės sė Bedrit thuhet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush dėshiron dhe kėrkon sinqerisht nga All-llahu qė tė jetė shehid, All-llahu do t'ia japė gradėn e shehidit edhe nėse vdes nė shtratin e vet”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“I cili tė sheh kur ngrihesh tė kryesh faljen, namazin, me tė tjerėt”. (esh-Shuara, 2l8-2l9)

“Ai ėshtė me ju, kudo qofshi”. (el-Hadid, 4)

“Pėr All-llahun nuk ka asgjė tė fshehur,as nė tokė e as nė qiell”. (Ali Imran, 5)

“Sepse Zoti yt ėshtė njėmend nė pritė”. (el-Fexhr,l4)

“Ai e di ē'fshehin sytė mashtrues dhe ē'fshehin kraharorėt”. (el-Mu'minu, l9)

Ajetet e Kur'anit mbi kėtė temė janė tė njohura dhe tė shumta, kurse prej haditheve po i theksojmė disa:

45. Transmetohet nga Umer ibn Hattabi r.a. se ka thėnė: “Njė ditė ishim duke ndenjur tek I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. kur u duk njė njeri me rroba shumė tė bardha dhe flokė shumė tė zeza. Nė tė nuk hetohej shenja e udhėtimit dhe askush prej nesh nuk e njohėm.U ul pranė Pejgamberit s.a.v.s. duke i mbėshtetur gjunjtė e vet nė gjunjtė e tij, i vendosi duart e veta nė kofshėn e tij dhe tha: “O Muhammed, mė trego ē'ėshtė Islami?” I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Islami ėshtė tė dėshmosh se nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė i dėrguar i All-llahut, ta kryesh namazin, ta ndash zekatin, ta agjėrosh Ramazanin, ta vizitosh Qa'benė, nėse ke mundėsi ta bėsh kėtė!” Ai tha: “Tė vėrtetėn e the”. Ne u ēuditėm: Po e pyet dhe po ia vėrteton. Ai tha: “Mė trego, ē'ėshtė imani? (Pejgamberi) Tha: “Tė besosh All-llahun, engjėjt e Tij, librat e Tij, tė dėrguarit e Tij, Ditėn e fundit dhe tė besosh nė tė caktuarit e Tij tė tė mirės dhe tė keqes”. Tha: “Tė vėrtetėn e the”. Tha: “Mė trego ē'ėshtė ihsani?” (Pejgamberi) Tha: “Ta adhurosh All-llahun sikur ta shohėsh, sepse edhe pse ti nuk e sheh, Ai vėrtet tė sheh ty”. Tha: “Mė trego ē'ėshtė ēasti (i fundit, Dita e shkatėrrimit)?” (Pejgamberi) Tha: “Pėr kėtė i pyeturi nuk di mė shumė nga ai qė pyet”. Tha: “Mė trego mbi shenjat e tij?” (Pejgamberi) Tha: “Kur robėresha t'i lind vetes zonjushė, kur tė shihen barinjtė kembėzbathur, tė zhveshur e tė mjerė se si garojnė nė ndėrtimin e godinave tė mėdha”. Pastaj shkoi, kurse unė mbeta njė kohė. Pastaj (I Dėrguari) tha: “O Umer, a e di kush ishte pyetėsi?” Thashė: “All-llahu dhe I Dėrguari i Tij mė sė miri e dinė”. Tha: “Vėrtet ishte Xhibrili, erdhi t'ua mėsojė fenė tuaj”. (Muslimi)

46. Nga Ebu Dherr Xhundub ibn Xhunadeh dhe Ebu Abdurrahman Muadh ibn Xhebeli r. anhuma transmetohet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ki ndėrmend (frikėsohu) All-llahun kudo qė tė jeshė. Tė keqen pėrcille me tė mirė, ajo do ta fshijė tė keqen. Dhe me njerėzit bėhu i moralshėm-me moral dhe sjellje tė mira”. (Tirmidhiu thotė se ėshtė hadith hasen)

47. Transmetohet nga Ibni Abbasi r.a. i cili ka thėnė: “Isha pas Pejgamberit s.a.v.s. njė ditė, kur mė tha: “O vogėlush, unė po t'i mėsoj disa fjalė: Ruaje All-llahun (duke i kryer urdhrat e Tij dhe duke u larguar nga ndalimet e Tij), dhe Ai ty do tė ruajė, ruaje All-llahun dhe Ai do tė jetė me ty (do tė mbrojė dhe ndihmojė), nėse dikėnd e lut, atėherė lute vetėm All-llahun, nėse kėrkon ndihmė, atėherė kėrko vetėm prej All-llahut, dije se sikur mbarė populli tė mblidhet pėr tė ndihmuar nė diēka, ata nuk mund tė tė ndihmojnė asgjė mė tepėr se sa qė tė ka pėrcaktuar All-llahu. Po edhe sikur tė mblidhen pėr tė dėmtuar diēka, ata nuk do t'ia dalin tė tė dėmtojnė pėrveē asaj qė All-llahu tė ka pėrcaktuar. Lapsat (pėr shėnimin e pėrcaktimeve) janė ngritur, kurse ngjyra e shkrimit (tė fatit) ėshtė tharė. (Don tė thotė:nuk mund tė shlyhet dhe tė ndryshohet pėrcaktimi)”. (Tirmidhiu thotė se ėshtė hadith hasen sahih)

Kurse nė njė transmetim tjetėr tė kėtij hadithi shėnohen edhe kėto fjalė: “Ruaje All-llahun, do ta gjesh pėrpara teje, njihe All-llahun (duke e respektuar) nė rehati, e Ai ty do tė njohė (me ndihmėn e Tij) nė vėshtirėsi, dije se ajo prej tė cilės ke shpėtuar nuk ka mundur tė tė godasė, dhe asaj qė tė ka goditur nuk ke mundur t'i shpėtosh, dije se fitorja arrihet me durim, kurse suksesi me mundim dhe se pas vėshtirėsive vjen lehtėsimi.”

48. Transmetohet nga Enesi r.a. se ka thėnė: “Vėrtet ju i bėni disa punė tė cilat nė sytė tuaj janė mė tė vogla se qimja e flokut, kurse ne nė kohėn e Tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. i numėronim dhe konsideronim prej gabimeve (mėkateve) mė tė mėdha”. (Buhariu)

49. Nga Ebu Hurejre r.a. pėrcillet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu i Madhėruar ėshtė xheloz. Xhelozia e All-llahut vjen nė shprehje kur njeriu i bėn ato vepra tė cilat i ka ndaluar All-llahu”. (Muttefekun alejhi)

50. Nga Ebu Hurejre r.a. pėrcillet se e ka dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. duke thėnė: “Tre njerėz nga Beni Israilėt, All-llahu xh.sh. dėshiroi t'i sprovojė. Njėri prej tyre ishte zgjeban, i dyti qelan kurse i treti i verbėr. All-llahu ua dėrgoi njė engjėll i cili sė pari i vjen zgjebanit dhe i thotė: “Ē'kishe dėshiruar mė sė shumti?” Tha: “Mė sė shumti kisha dėshiruar tė kem ngjyrė dhe lėkurė tė mirė dhe tė ēlirohem nga kjo pėr shkak tė sė cilės mė urrejnė njerėzit”. Engjėlli e fėrkoi me dorė dhe prej tij ranė krejt zgjebet dhe e fitoi ngjyrėn e mirė (tė trupit). (Pastaj engjėlli) Tha: “Cilėn pasuri mė sė shumti e dėshiron?” Tha: “Devetė - ose lopėt” (nuk i kujtohet sakt transmetuesit), ai ia jep njė deve barsė dhe i thotė: “All-llahu tė bekoftė me tė!” Pastaj shkoi te qelani dhe i tha: “Ē'kishe dėshiruar mė sė shumti?” (Qelani) Tha: ”Flokė tė bukura dhe tė largohet prej meje ajo prej sė cilės njerėzit neveriten nga unė.” Engjėlli e fėrkon dhe ai shėrohet e i jipen flokė tė bukur. (Engjėlli) Tha: “Cilėn pasuri e dėshiron mė sė shumti?” (Qelani) Tha: “Lopėt”. Engjėlli ia jep njė lopė barsė dhe i thotė: “All-llahu tė bekoftė me tė”. Engjėlli i shkon tė verbėrit e i thotė: “Ē'kishe dėshiruar mė sė shumti?” (I verbėri) Tha:” Tė ma kthejė All-llahu tė pamurit, qė t'i shoh njerėzit”. Engjėlli e fėrkon dhe All-llahu ia kthen tė pamurit. (Engjėlli) Tha:” Cilėn pasuri e dėshiron mė sė shumti?” (I verbėri) Tha: “Dhentė!” Engjėlli ia jep njė dele qė lind. Te tė tre pasuria u shtua e u rrit kėshtu qė njėri (zgjebani) e bėri njė luginė me deve, i dyti (qelani) e bėri njė luginė me lopė dhe i treti (i verbėri) e bėri njė luginė me dele. Pas kėsaj engjėlli i vjen zgjebanit nė formėn dhe pamjen e tij tė mėparshme e i thotė: “Unė jam njė njeri i mjerė, mė janė kėputur lidhjet nė kėtė udhėtim timin, andaj sot askush nuk mund tė mė ndihmojė pėrveē All-llahut, e pastaj ti, andaj po tė lutem nė emrin e Atij qė tė ka dhėnė ngjyrė dhe lėkurė aq tė bukur dhe qė tė ka dhėnė kaq deve, tė mė japėsh njė deve qė tė mund ta vazhdoj rrugėn”. (Ish-zgjebani, tash pasanik) Tha: “Jo, unė kam shumė obligime (borxhe). (Engjėlli) I tha:”Sikur po tė njoh unė ty, a mos ke qenė njė zgjeban nga i cili neveriteshin njerėzit, njė i varfėr tė cilin All-llahu e ka pasuruar! “Tha: “Unė kėtė pasuri e kam trashėguar nga tė parėt e mėdhenj”. (Engjėlli i) Tha: “Nėse po gėnjen, le tė tė kthejė All-llahu nė atė gjendje nė tė cilėn ke qenė”.

Engjėlli pastaj i shkon qelanit - por nė formėn dhe pamjen e tij tė mėparshme e i thotė ashtu siē i tha zgjebanit, por edhe ky i pėrgjigjet ashtu siē iu pat pėrgjigjur zgjebani. (Engjėlli) Tha: “Nėse po gėnjen le tė tė kthejė All-llahu nė atė gjendje nė tė cilėn ke qenė!”

Pastaj engjėlli i shkon ish tė verbėrit, por nė formėn dhe pamjen e tij tė mėparshme dhe i thotė: “Unė jam i mjerė dhe udhėtar, mė janė kėputur lidhjet nė kėtė udhėtim timin, andaj sot askush nuk mund tė mė ndihmojė pėrveē All-llahut, pastaj ti. Tė lutem me atė qė tė ka kthyer tė pamurit, mė jep njė dele, qė (tė ndihmohem me tė e) tė vazhdoj rrugėn”. (Ish i verbėri) Tha: “Vėrtet unė kam qenė i verbėr, por All-llahu ma ka kthyer tė pamurit, merr vėlla ēka tė duash dhe lė ēka tė duash! Pasha All-llahun, asgjė sot nuk tė ndaloj tė marrėsh nė emėr tė All-llahut tė Gjithėfuqishėm e tė Madhėrishėm. (Engjėlli) Tha: “Mbaje krejt pasurinė, ju vetėm keni qenė tė sprovuar. All-llahu ėshtė i kėnaqur me ty, kurse ėshtė i hidhėruar me dy shokėt e tu”. (Muttefekun alejhi)

Nė transmetimin e Buhariut qėndron: “Nuk tė falėnderoj nėse lė diēka qė tė nevojitet”.

51. Nga Ebu Ja'la Shedad ibn Evs r.a. pėrcillet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Mendjemprehtė ėshtė ai qė e kontrollon vetveten dhe punon pėr jetėn pas vdekjes, kurse kokėtul ėshtė ai qė ndjek dėshirat e epshit tė vet dhe (pa kurrfarė merite) shpreson se All-llahu do t'ia falė”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

52. Nga Ebu Hurejre r.a. pėrcillet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nga e mira e Islamit tė njeriut ėshtė lėnia    e asaj nga ajo qė nuk i intereson”. (Hadith hasen. Transmeton Tirmidhiu dhe tė tjerėt)

All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“O besimtarė, frikėsojuni All-llahut me devotshmėri tė vėrtetė”. (Ali Imran, l02)

“Prandaj, shprehni devotshmėri All-llahut sa tė mundeni”. (et-Tegabun, l6)

“O besimtarė! Frikėsojuni prej All-llahut dhe flisni vetėm tė vėrtetėn!” (el-Ahzab, 70)

Ajetet qė urdhėrojnė pėr devotshmėri janė tė shumta dhe tė njohura. Po ashtu All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“...Ai qė i ruhet All-llahut, pėr atė ka rrugėdalje. Dhe do ta furnizojė prej nga nuk e kujton fare”. (et-Talak 2-3)

“...Nėse i frikėsoheni All-llahut Ai do t'ju bėjė tė aftė ta dalloni tė pavėrtetėn nga e vėrteta dhe do t'i largojė veprat tuaja tė kėqija e do t'ua falė. All-llahu ėshtė bamirės i madh”. (el-Enfal, 29)

Ajetet rreth kėsaj temė janė tė shumta dhe tė njohura, kurse prej haditheve ja disa:

53. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. qė thotė se e kanė pyetur Pejgamberin: “O I Dėrguari i All-llahut, cili ėshtė njeriu mė i ndershėm?” (Pejgamberi) Tha: “Ai qė ėshtė mė i devotshėm”. (Tė pranishmit i) Thanė: “Nuk tė pyetėm pėr kėtė”. (Pejgamberi) Tha: “Jusufi ėshtė pejgamber i All-llahut, bir i pejgamberit tė All-llahut, bir i pejgamberit tė All-llahut, bir i dostit (halilit) tė All-llahut”. Thanė: “Ne as pėr kėtė nuk tė pyetėm!” (Pejgamberi) Tha: “Atėherė pėr tė parėt e arabėve po mė pyetni? Mė tė dalluarit prej tyre nė xhahilijjet do tė jenė mė tė dalluarit nė Islam nėse vetėdijėsohen (e pranojnė Islamin)”. (Muttefekun alejhi)

54. Nga Ebu Se'id el-Hudrij r.a. pėrcillet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet kjo botė (dunjaja) ėshtė e ėmbėl dhe tėrheqėse dhe vėrtet All-llahu juve nė tė ju ka bėrė mėkėmbės (zėvendės), Ai ju vėshtron si veproni, andaj ruajuni dunjasė dhe ruajuni grave, sepse vėrtet intriga (fitneja) e parė e Beni Israilėve ka qenė pėr shkak tė grave”. (Muslimi)

55. Nga Ibni Mes'udi pėrcillet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “O Zoti im, unė tė lutem Ty pėr udhėzim (pėrudhje), pėr devotshmėri, pėr ndershmėri dhe pėr pavarėsi (nga njerėzit)”. (Muslimi)

56. Nga Ebu Tarif Adij ibn Hatim et-T'aij r.a. pėrcillet se e ka dėgjuar Tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Kush betohet me betim pėr diēka, e pastaj vėren diē mė tė devotshme (se ajo pėr tė cilėn ėshtė betuar), le ta marrė (apo veprojė) atė qė ėshtė mė e devotshme (duke e thyer-shkelur betimin!)”. (Muslimi)

57. Nga Ebu Umame Suddejj ibn Axhlan el-Bahilij r.a. pėrcillet se e ka dėgjuar Tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke e mbajtur hutbenė nė Haxhxhin lamtumirės ku thotė: “Frikėsojuni All-llahut, falni pesė kohėt e namazit, agjėroni muajin e agjėrimit, jepni zekatin e pasurisė suaj dhe respektoni udhėheqėsit tuaj, kėshtu do tė hyni nė Xhennetin e Krijuesit tuaj”. (Tirmidhiu nė fund tė kaptinės pėr namazin thotė: hadith hasen sahih)

All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“Dhe kur besimtarėt i panė aleatėt, thanė: Kjo ėshtė ajo qė na pat premtuar All-llahu dhe Pejgamberi i Tij; All-llahu dhe I Dėrguari i Tij e kanė folur tė vėrtetėn dhe kjo atyre vetėm ua ka forcuar besimin dhe bindshmėrinė”. (el-Ahzab, 22):

“Ata tė cilėve kur u thanė njerėzit: “Po tubohen njerėzit pėr shkak tuajin, kini frikėn”, ajo ua forcoi besimin dhe thanė: “Na mjafton All-llahu, eh sa Zot i mirė ėshtė Ai” dhe u kthyen aleatėt me mirėsinė e All-llahut. Nuk i qėlloi (besimtarėt) kurrfarė e keqe dhe pasuan kėnaqėsinė e All-llahut. All-llahu ėshtė i mirė pa masė”. (Ali Imran, 173-174)

“Ti kij bindje (mbėshtetje) nė atė qė ėshtė i gjallė, qė nuk vdes”. (el-Furkan, 58)

“...Dhe besimtarėt vetėm tek All-llahu le tė mbėshteten!” (Ibrahim, 11)

“..E kur tė vendosėsh, atėherė mbėshtetu tek All-llahu”. (Ali Imran, l59)

Ajetet pėr urdhrin e mbėshtetjes (nė All-llahun) janė tė shumta dhe tė njohura. I Lartmadhėrishmi thotė:

“Kush mbėshtetet tek All-llahu, pa dyshim Ai i mjafton atij”. (et-Talak, 3)

“Besimtarė tė vėrtetė janė ata, zemrat e tė cilėve kur pėrmendet All-llahu mbushen me frikė, e kur u lexohen ajetet e Tij, ua shtojnė besimin dhe qė mbėshteten vetėm te Zoti i tyre”. (el-Enfal, 2)

Ajetet pėr vlerėn e tevekkulit janė tė shumta dhe tė njohura. Nė vazhdim po i theksojmė hadithet mbi kėtė temė:

58. Transmetohet nga Ibni Abbasi r. anhuma se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “O Zoti im, Ty tė jam dorėzuar, Ty tė kam besuar, nė Ty jam mbėshtetur, te Ti jam kthyer dhe nė emėr Tėnd hasmohem. O Zoti im, i mbėshtetem madhėrisė Tėnde, nuk ka zot tjetėr pėrveē Teje, tė mė ruash nga lajthitja. Ti je i gjallė qė nuk vdes, kurse xhinnėt dhe njerėzit vdesin”. (Muttefekun alejhi)

Ky ėshtė transmetim i Muslimit kurse Buhariu e ka shkurtuar.

59. Transmetohet po ashtu nga Ibni Abbasi r.a. se ka thėnė: “Hasbunall-llahu ve ni'me-l-vekil” (Na mjafton All-llahu, Ai ėshtė mė i miri mbrojtės). Kėtė shprehje e ka thėnė Ibrahimi s.a.v.s. kur e kanė hedhur nė zjarr. E ka thėnė Muhammedi s.a.v.s. kur (armiqtė) i kanė thėnė: “Vėrtet njerėzit (armiqtė tuaj) kanė tubuar grumbull tė madh kundėr jush, andaj frikėsohuni. Pėrkundrazi, kjo ua shtoi e ua forcoi besimin (besimtarėve) dhe thanė: “Hasbunall-llahu ve ni'me-l-vekil” (Na mjafton All-llahu, Ai ėshtė mė i miri mbrojtės)”. (Buhariu)

Nė njė transmetim tjetėr nga Ibni Abbasi r.a. thuhet: “Fjala e fundit e Ibrahimit s.a.v.s. kur e kanė hedhur nė zjarr, ka qenė: “Hasbijall-llahu ve ni'me-l-vekil” (Mė mjafton All-llahu, Ai ėshtė mė i miri mbrojtės)

60. Transmetohet nga Umeri r.a. se e ka dėgjuar Tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Sikur ju tė mbėshteteshit nė All-llahun me mbėshtetje tė njėmendtė, do t'ju furnizonte siē i furnizon shpezėt, gdhijnė tė uritur, ndėrsa ngrysen tė ngopur”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

61. Transmetohet nga Ebu Umarete el-Berį ibn Azib r. anhuma se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “O filan, kur tė biesh nė shtratin tėnd, thuaj: 'O Zoti im, shpirtin tim ta dorėzova Ty, fytyrėn time e drejtova kah Ti, ēėshtjen time ta dorėzova Ty, shpinėn time e mbėshteta te Ti - duke shpresuar nė Ty dhe duke u frikėsuar nga Ti, nuk ka nga Ti vendstrehim as vendshpėtim pėrveē te Ti. Kam besuar nė Librin Tėnd tė cilin e ke shpallur dhe nė Pejgamberin Tėnd qė e ke dėrguar'. Nėse vdesish atė natė, do tė vdesish me iman, e nėse gdhihesh, atėherė (gdhihesh) i shpėrblyer me mirėsi”. (Muttefekun alejhi)

Nė njė transmetim tjetėr tė dy sahihėve thuhet: “Mė ka thėnė I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s.: “Kur tė nisesh pėr nė shtrat merr abdest sikur pėr namaz, pastaj bjer nė anėn tėnde tė djathtė dhe thuaj atė qė u cek mė lartė”. Pastaj tha: “Bėri kėto fjalėt tė fundit qė i thua (para gjumit)!

62. Transmetohet nga nėna e besimtarėve, Ummi Seleme, emri i sė cilės ishte Hind bintu Ebi Umejje Hudhejfe el-Mahzumijje r. anha, se Pejgamberi s.a.v.s. kur dilte nga shtėpia e tij thoshte: “Nė emėr tė All-llahut, mbėshtetem nė All-llahun: O Zoti im, tė drejtohem pėr mbrojtje tė mos lajthitem e as tė mė lajthis dikush, tė mos rrėshqas e as tė rrėshqitem nga dikush, tė mos bėj zullum e as tė mė bėjnė zullum, tė mos injoroj kėnd, e as mos tė injorohem nga tė tjerėt”. (Hadithi sahih, e transmetojnė Ebu Davudi, Tirmidhiu dhe tė tjerė me senede sahih. Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih. Ndėrsa ishte nė shprehje tė Ebu Davudit)

63. Nga Enesi r.a. transmetohet se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush thotė - kur del prej shtėpisė - Nė emėr tė All-llahut, jam mbėshtetur nė All-llahun dhe nuk ka kurrfarė fuqie as forcė pėrveē nė All-llahun - i thuhet atij: “Je i udhėzuar, i mbrojtur dhe i ruajtur, dhe prej tij ik djalli”. (Ebu Davudi, Tirmidhiu, Nesaiu etj. Tirmidhiu thotė: hadith hasen. Ebu Davudi e shton kėtė fjali: “Djalli i thotė djallit tjetėr: “Si ia del me njeriun i cili ėshtė i udhėzuar, i ruajtur dhe i mbrojtur?”)

All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“Ti shko rrugės sė drejtė siē je urdhėruar”. (Hud, ll2)

“Atyre qė thonė, Zoti ynė ėshtė All-llahu e pastaj qėndrojnė nė kėtė, u vijnė engjėjt: “Mos u frikėsoni dhe mos u pikėlloni por gėzohuni Xhennetit qė u ėshtė premtuar”. Ne jemi miqtė tuaj nė jetėn e kėsaj bote dhe nė botėn tjetėr. Atje do tė keni tėrė ato qė dėshirojnė shpirtrat tuaj dhe ēdo send qė tė kėrkoni. Si shpėrblim nga ai qė fal dhe ėshtė mėshirėplotė”. (Fussilet, 30-32)

“Ata qė thonė: Zoti ynė ėshtė All-llahu dhe qėndrojnė nė kėtė, tė mos frikėsohen as tė mos pikėllohen! Ata janė banorė tė Xhennetit. Aty do tė mbesin pėrgjithmonė si shpėrblim pėr atė ēka kanė punuar”. (el-Ahkaf, l3-l4)

64. Nga Ebu Amri - ose Ebu Amrete - Sufjan ibn Abdull-llahu r.a. transmetohet se ka thėnė: “Thashė: O I Dėrguari i All-llahut! Mė thuaj pėr Islamin atė pėr ēka nuk do tė kem nevojė tė pyes askėnd pėrveē teje”. Tha: “Thuaj, e besoj All-llahun, pastaj vazhdo me ngulm (nė kėtė)”. (Muslimi)

-Pėr kalueshmėrinė e kėsaj bote, pėr tmerret dhe ēėshtjet e tjera tė Ahiretit, pėr mangėsitė dhe vetedukimin personal dhe nxitjen e vetvetes nė korrektėsi

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Thuaj! Unė ju kėshilloj vetėm njė gjė. “Ngrihuni ndaj All-llahut me sinqeritet, dy nga dy, ose njė nga njė, e pastaj mendoni”. (Sebe, 46)

“Nė krijimin e qiejve dhe tė tokės, edhe nė ndėrrimin e natės e tė ditės ka me tė vėrtetė argumente pėr ata qė kanė mend. Pėr ata qė pėrmendin All-llahun nė kėmbė, edhe ulur, edhe ratė dhe mendojnė thellė pėr krijimin e qiejve dhe tė tokės. O Zoti ynė, Ti nuk e ke krijuar kėtė mė kot, qofsh lartėsuar! Dhe ruana prej dėnimit tė zjarrit”. (Ali Imran, l90-l9l)

“A nuk i shikojnė devetė si janė krijuar. Edhe qiellin - sa lart ėshtė ngritur. Edhe malet - si janė vėnduar. Edhe tokėn si ėshtė zgjeruar? Ti kėshillo - Ti je vetėm kėshillues”. (el-Gashije, l7-2l)

“Pse ata nuk shkojnė nėpėr botė tė shohin si pėrfunduan”. (Muhammed, l0)

Ajetet pėr kėtė temė janė tė shumta, kurse prej haditheve, ėshtė hadithi i theksuar mė lart: “Njeri i menēur ėshtė ai i cili e kontrollon vetveten”. (Hadithi nr. 51 i kėsaj pėrmbledhjeje)

- Qė ta pranojė atė me seriozitet dhe pa kurrfarė ngurrimi -

All-llahu i Madhėruar thotė:

“...Por ju bėni konkurrencė me vepra tė mira..“ (el-Bekare, l48)

dhe thotė:

“Dhe shpejtoni pėr tė kėrkuar falje nga Zoti juaj dhe pėr nė Xhennet, gjerėsia e tė cilit kap qiejt dhe tokėn, e ėshtė pėrgatitur pėr tė devotshmit”. (Ali Imran, l33).

Ndėrsa prej haditheve pėr kėtė temė janė kėto:

65. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se ka thėnė: “Erdhi njė njeri te Pejgamberi s.a.v.s. dhe i tha: “O I Dėrguari i All-llahut, cila sadaka e ka shpėrblimin mė tė madh?” Tha: “Tė japėsh sadaka kur tė jesh i shėndoshė e koprrac, e frikėsohesh nga varfėria, dhe e dėshiron pasurinė. Mos e vono kėtė gjer kur tė vjen shpirti nė fyt, e atėherė tė thuash: “Jepjani kėtė atij dhe kėtė atij tjetrit, ndėrsa kjo qysh mė herėt veē ka qenė e tij”. (Muttefekun alejhi)

66. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Bėni vepra tė mira para se t'u gjejė njėra prej shtatė soshėve: Mos pritni t'u gjejė varfėria e rėndė, ose pasuria qė ju mashtron, ose sėmundja qė ju dėmton, ose pleqėria qė ju shkatėrron, ose vdekja e shpejtė, ose dexhxhalin - ai ėshtė mė i keqi qė pritet e nuk ka ardhė, ose ēasti i fundit - kurse ēasti i fundit do tė jetė mė i ziu dhe mė i hidhuri”. (Tirmidhiu qė ka thėnė: hadith hasen)

All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“Ata, tė cilėt bėjnė luftė pėr ne, Ne do t'i drejtojmė me siguri rrugėve tona; Ndėrkaq All-llahu ėshtė me tė vėrtetė nė anėn e bamirėsve”. (el-Ankebut, 69)

“Por pėrmende emrin e Zotit tėnd dhe Atij pėrkushtoju plotėsisht!” (el-Muzemmil, 8)

“Dhe adhuro Zotin tėnd sa tė jesh gjallė (deri nė vdekje)” (el-Hixhr, 99)

“Ai qė punon mirė, sa grima - e sheh atė”. (ez-Zelzele, 7)

“...Ndėrsa tė mirat qė tek All-llahu i siguroni pėr vete qysh mė parė, do t'i gjeni edhe mė tė mėdha tek All-llahu dhe do tė fitoni shpėrblim edhe mė tė madh”. (el-Muzemmil, 20)

“...Dhe ēkado qė jepni pėr tė mirė, All-llahu me siguri e di”. (el-Bekare, 273)

Ajetet mbi kėtė temė janė tė shumta dhe tė njohura.

Kurse prej haditheve tė kėsaj teme janė kėto:

67. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu i Madhėrishėm ka thėnė: “Kushdo qė tregon armiqėsi ndaj mikut (velij) Tim, unė do t'i shpall luftė. Me asgjė robi Im nuk mund mė mirė tė mė afrohet, pos me atė me ēfarė Unė e kam obliguar dhe vazhdimisht robi Im mė afrohet me vepra tė mira (nafile), derisa ta dua, e kur ta dua, Unė bėhem veshi i tij me tė cilin dėgjon; syri i tij me tė cilin sheh; dora e tij me tė cilėn sulmon fuqishėm; kėmba e tij me tė cilėn ec. I kėtilli nėse mė kėrkon diē, do t'ia jap, e nėse kėrkon mbrojtje nga Unė, do ta mbrojė atė”. (Buhariu)

68. Nga Enesi r.a. transmetohet se Pejgamberit s.a.v.s. i ėshtė pėrcjellur nga Krijuesi i tij i Madhėrishėm i cili ka thėnė: “Kur tė mė afrohet robi Mua njė pėllėmbė, Unė atij i afrohem njė krah; kurse nėse ai Mua mė afrohet njė krah, Unė atij i afrohem njė pash, dhe kur tė mė vjen ai duke ecur, Unė i vijė atij duke vrapuar”. (Buhariu)

69. Transmetohet nga Ibni Abbasi r. anhuma se I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nė dy begati janė tė papėrfillshėm shumica e njerėzve, e ato janė: shėndeti dhe koha e lirė”. (Buhariu)

70. Nga Aisheja r. anha transmetohet tė ketė thėnė se Pejgamberi s.a.v.s. ngrihej natėn (pėr namaz) aq gjatė saqė kėmbėt i patėn pėlcitur (nga dhembjet), andaj unė i thashė: “Pėrse po vepron kėshtu o i Dėrguari i All-llahut, kur t'i ka falur ty All-llahu mėkatet e mėparshme dhe tė pastajmet?” Ai tha: “A nuk dua qė tė jem rob falėnderues?” (Muttefekun alejhi)

Ky ėshtė citat i Buhariut. Si ky ėshtė edhe nė sahihajn nė transmetim tė Mugire ibn Shu'be.

71. Transmetohet se Aisheja r. anha ka thėnė: “Kur vinte dhjetėshja (dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit) i Dėrguari i All-llahut s.a.v. e gjallėronte natėn (me ibadet), e zgjonte familjen e tij, angazhohej mė tepėr dhe vetmohej (pėr ibadet dhe izolim prej grave)”. (Muttefekun alejhi)

72. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Besimtari i fortė (nė besim) ėshtė mė i mirė dhe mė i dashur tek All-llahu se sa besimtari i dobėt, dhe te secili ka dobi. Kujdesu pėr atė qė tė sjell dobi. Kėrko ndihmė nga All-llahu e mos u bėj i dobėt.Nėse tė godet diēka, mos thuaj: sikur tė veproja kėshtu do tė ndodhte kjo, por thuaj: All-llahu e ka caktuar dhe ēka ka dashur Ai ka vepruar. Sepse “lev-i” (sikur tė...) e fillon veprimin e djallit”. (Muslimi)

73. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Xhehennemi ėshtė i rrethuar me epshe, kurse Xhenneti ėshtė i rrethuar me vėshtirėsi”. (Muttefekun alejhi)

74. Transmetohet nga Enesi r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Tė vdekurin e pėrcjellin tri gjėra: familja e tij, pasuria e tij dhe veprat e tij. Dy kthehen kurse njė mbetet me tė. Kthehet familja dhe pasuria e tij, kurse me tė mbesin veprat e tij”. (Muttefekun alejhi)

75. Nga Ibni Mes'udi transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Secilit prej jush Xhenneti i ėshtė mė i afėrt se sa rripi i sandalles (lidhėsja e kėpucės) sė tij, e po ashtu ėshtė edhe Xhehennemi”. (Buhariu)

76. Nga Ebu Abdull-llah - Abdurrahman Thevbįn, shėrbėtor (mevlį) i tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s., duke thėnė: “Tė rekomandoj tė bėsh shumė sexhde, sepse ti nuk bėn asnjė sexhde pėr All-llahun e qė All-llahu tė mos lartėsojė ty nga njė shkallė dhe ta shlyen me tė nga njė mėkat”. (Muslimi)

77. Transmetohet nga Ebu Safvįn Abdull-llah ibn Busr el-Eslemij r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Njeriu mė i mirė ėshtė ai qė jeton gjatė dhe bėn vepra tė mira”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

78. Nga Ebu Mes'ud Ukbe ibn Amr el-Ensarij r.a. transmetohet se ka thėnė: “Pasi u shpall ajeti i sadakasė, ne asokohe punonim si hamej, pastaj erdhi njė njeri dhe dha shumė pasuri sadaka. (Tė pranishmit) Thanė: “Dėshiron tė tregohet”, pastaj erdhi njė njeri tjetėr dhe dha njė tas sadaka. Thanė: “Vėrtet All-llahu ėshtė i panevojshėm pėr kėtė tas!” Me atė rast u shpall ajeti: “Ata qė pėrgojojnė besimtarėt nė dhėnien vullnetare tė kontributeve, madje i pėrbuzin edhe ata tė cilėt japin me pėrpjekje tė madhe.” (et-Tewbe, 79) (Muttefekun alejhi)

79. Nga Seid ibn Abdul-Aziz, nga Rebija ibn Jezid, nga Ebu Idris el-Havlįni, nga Ebu Dherr Xhundub ibn Xhunade r.a. pėrcillet se Pejgamberi s.a.v.s. transmeton nga All-llahu i Gjithėfuqishėm, qė ka thėnė: “O robtė e Mi! Unė ia kam ndaluar dhunėn Vetes dhe e kam ndaluar edhe ndėr ju, prandaj mos i bėni dhunė njėri-tjetrit. O robtė e Mi! Tė gjithė ju jeni tė lajthitur, pėrveē atij qė e pėrudhi Unė, prandaj kėrkoni udhėzime nga Unė, do t'ju pėrudhė. O robtė e Mi! Tė gjithė ju jeni tė uritur, pėrveē atij qė e ushqej Unė, prandaj kėrkoni t'ju ushqej, do t'ju ushqej. O robtė e Mi! Tė gjithė ju jeni tė zhveshur, pėrveē atij qė e veshi Unė, prandaj kėrkoni veshje nga Unė, do t'ju vesh. O robtė e Mi! Vėrtet ju gaboni natėn dhe ditėn, kurse Unė i fali tė gjitha mėkatet, prandaj kėrkoni nga Unė falje, do t'ju fal. O robtė e Mi! Ju kurrė nuk mund tė arrini tek ajo me ēka Mua dėm do tė mė shkaktonit qė tė mė dėmtonit, as qė ndonjėherė do tė arrini tek ajo qė Mua dobi do tė mė sjellė, qė tė mė kontribuonit. O robtė e Mi! Sikur i pari nga ju dhe i fundit nga ju dhe njerėzit nga ju dhe xhinnėt nga ju tė ishin tė devotshėm, si zemra mė e devotshme e njėrit nga ju, kjo nuk do ta shtonte sundimin Tim nė asgjė.

O robtė e Mi! Sikur i pari nga ju dhe i fundit nga ju dhe njerėzit nga ju dhe xhinnėt nga ju tė ishin tė prishur si zemra mė e prishur e njėrit nga ju, kjo nuk do ta pakėsonte sundimin Tim nė asgjė. O robtė e Mi! Sikur i pari nga ju dhe i fundit nga ju dhe njerėzit nga ju dhe xhinnėt nga ju tė ngriheshi (qėndroni) nė njė vend dhe dėshirat dhe lutjet Mua tė m'i drejtoni, dhe Unė t'i pėrgjigjesha lutjes sė ēdonjėrit, kjo nuk do ta zvogėlonte atė qė kam Unė pėrpos sa zenė vend gjilpėra kur ngulitet nė det. O robtė e Mi! Ēdo gjė varet nga veprat tuaja, tė cilat tek Unė janė tė ruajtura dhe tė llogaritura, kurse pėr tė cilat Unė do t'ju shpėrblej. Kush gjenė mirė, le ta falėnderojė All-llahun kurse kush gjenė tė kundėrtėn, mos ta fajėsojė askė pėrveē vetvetes”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“A nuk ju kemi lėnė tė jetoni mjaft, e ai qė ka dashur tė mendojė ka pasur mjaft kohė, madje ju erdhi edhe Pejgamberi!” (el-Fatir, 37)

Ibni Abbasi dhe dijetarėt tjerė islamė rreth kuptimit tė kėtij ajeti thonė: “A nuk ju kemi lėnė tė jetoni 60 vjet” dhe kėtė e provojnė me hadithin qė do tė theksohet mė poshtė. Thonė edhe pėr 18 vjet ose 40 vjet. Po ashtu, El-Hasani, el-Kelbiu dhe Mesruki transmetojnė nga Ibni Abbasi se kur ndonjėri prej medinasve mbushte 40 vjet, vetmohej pėr ibadet. Kurse pėr pjesėn e ajetit: “Madje u erdhi edhe Pejgamberi” Ibni Abbasi dhe Xhumhuri thonė: “Ai ėshtė Pejgamberi Muhammed s.a.v.s.”, e ka pasur edhe mendime tė tjera.

Kurse hadithet mbi kėtė temė janė:

80. Nga Ebu Hurejre transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu e arsyeton njeriun qė ia ka shtyer exhelin derisa t'i ketė mbushė gjashtėdhjetė vjet”. Dijetarėt thonė: Kuptimi i hadithit ėshtė: Pas kėtij afati (gjashtėshjetė vjet) All-llahu nuk i jep rast njeriut tė arsyetohet.

81. Transmetohet nga Aisheja r. anha se ka thėnė: “Pasi u shpall sureja En-Nasr (“Kur vjen ndihma e fitorja e All-llahut”), i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. nuk ka falė asnjė namaz e tė mos ketė thėnė: “Suhbhaneke rabbena ve bi hamdike, All-llahummagfir lī” (Lavdia tė qoftė Ty, Krijuesi ynė dhe qofsh i falėnderuar. O All-llahu im, mė fal) (Muttefekun alejhi)

Sipas njė transmetimi tjetėr nė dy sahihėt nga Aisheja r.a. transmetohet: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. shpeshherė thoshte nė kėrrusjet (ruku') dhe nė sexhdet e tij: “Subhānekall-llahumme rabbenā ve bihamdike, All-llahummagfir lī” (Lavdia tė qoftė Ty, Krijuesi ynė dhe qofsh i falėnderuar, O All-llahu im, mė fal), duke e bėrė kėshtu te'vīl Kur'anin. Te' vīl i Kur'anit do tė thotė: veprim i asaj qė urdhėrohet nė Kur'an sipas fjalėve tė Lartmadhėrishmit: “Fe sebbih bihamdi rabbike ve-s-tagfirhu” (Ti madhėroje Zotin tėnd me lavdėresa dhe kėrko falje nga Ai). Sipas njė transmetimi tė Muslimit, I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. e shpeshtoi tė thoshte para se tė vdesė: “Subhānekall-llahumme ve bihamdike estagfiruke ve etūbu ilejke” (Lavdia tė qoftė Ty, All-llahu im dhe qofsh i falėnderuar, te Ti kėrkoj falje dhe pendohem). Aisheja r.a. thotė: “I thashė: O i Dėrguari i All-llahut, ē'janė kėto fjalė tė reja qė po i thua?” (Pejgamberi) Tha: “Mua mė ėshtė dhėnė njė shenjė (alamet) pėr ummetin tim, qė kur ta shoh, tė them: “Idhā xhāe nasrull-llahi ve-l-fet'hu” (Kur vjen ndihma e All-llahut dhe fitorja) e deri nė fund tė sures”. Ndėrsa sipas njė transmetimi po ashtu tė Muslimit, i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. shumėherė thoshte: “Subhānall-llahi ve bihamdihī, Estagfirull-llahe ve etūbu ilejhi” (Lavdia i qoftė All-llahut dhe qoftė i falėnderuar, kėrkoj falje nga All-llahu dhe tek Ai pendohem). Ka thėnė (Aisheja): “I thashė: “O i Dėrguari i All-llahut po tė shoh shpesh se thua: “Subhanall-llahi ve bihamdihī. Estagfirull-llahe ve etūbu ilejhi?” Pejgamberi tha: “Mė ka lajmėruar Krijuesi im se unė do tė shoh njė shenjė (alamet) nė ummetin tim, dhe kur ta shoh atė ta shpeshtoj thėnien: “Subhanall-llahi ve bihamdihi. Estagfirullahe ve etūbu ilejhi”. Unė e kam parė atė, e ajo ėshtė: “Idhā xhāe nasrull-lahi ve-l-fet'hu.” (Kur vjen ndihma e All-llahut dhe fitorja. Dhe i sheh njerėzit qė po hyjnė nė fenė e All-llahut grupe-grupe. Ti madhėroje Zotin tėnd me lavdėresa dhe kėrko falje nga Ai! Ai me tė vėrtetė e pranon pendimin. (en-Nasr: 1-4)).

82. Transmetohet nga Xhabiri r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė:    “Secili njeri do tė ringjallet (nė Ditėn e gjykimit) nė gjendjen nė tė cilėn ka vdekur”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“...Dhe ēka tė bėni nga tė mirat, All-llahu me siguri e di atė”. (el-Bekare, 215)

“Ēkado qė tė bėni mirė, All-llahu e di.” (el-Bekare, 197)

“Ai i cili punon mirė, sa grima - e sheh atė” (ez-Zelzele, 7)

“Kush ka bėrė mirė, ka bėrė pėr vete.” (el-Xhathije, 15)

Pėr kėtė temė ka shumė ajete. Sa u pėrket haditheve, ato janė mjaft shumė dhe tė panumėruara, po i theksojmė disa sosh:

83. Transmetohet nga Ebu Dherr Xhundub ibn Xhunade r.a. se ka thėnė: “I thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, cila ėshtė vepra mė e mirė?” Tha: “Besimi nė All-llahun dhe lufta (xhihadi) nė rrugėn e Tij”. I thashė: “Cili lirim robėrie ėshtė mė i miri?” Ai tha: “Ai qė ėshtė mė i vlefshėm pėr familjen e tij (aty ku ka shėrbyer) dhe qė ėshtė mė i shtrenjtė nė ēmim”. I thash: “Nėse nuk mund ta bėjė?” (Pejgamberi) Tha: “Ndihmoji atij qė bėn mjeshtėri, ose bėni mjeshtėri atij qė nuk di mjeshtėri”. Thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, e ēka mendon nėse unė nuk mund tė bėj diē nga dobėsia?” (Pejgamberi) tha: “Ruaju mos u bėsh keq tė tjerėve, e kjo do tė jetė sadaka jote pėr veten tėnde”. (Muttefekun alejhi)

84. Nga Ebu Dherri r.a. po ashtu transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s ka thėnė: “Ēdo mėngjes pėr ēdo nyje (tė trupit) tuaj ka sadaka. Ēdo tesbih - lavdėrim (tė shprehurit subhanall-llah) ėshtė sadaka; ēdo tahmid - falėnderim (tė shprehurit elhamdu li-l-lah) ėshtė sadaka; ēdo tekbir - madhėrim (tė shprehurit All-llahu ekber) ėshtė sadaka; urdhėresa pėr tė mirė ėshtė sadaka, ndalesa kundėr tė keqes ėshtė sadaka. Krejt kėtė e zėvendėsojnė dy rekate namaz nafile tė paraditės (duhā)”. (Muslimi)

85. Transmetohet pėrsėri nga Ebu Dherri r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Mė janė prezentuar veprat e ummetit tim, tė mirat dhe tė kėqijat. Ndėr veprat e tyre tė mira e kam gjetur edhe largimin nga rruga atė qė i mundon kalimtarėt. Kurse ndėr veprat e tyre tė kėqija bėn pjesė edhe pėshtyma e cila nėse bėhet nė xhami (nė ndonjė mėnyrė paraqitet e) nuk groposet”. (Muslimi)

86. Po ashtu transmetohet nga Ebu Dherri r.a. se disa njerėz kanė thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, pasanikėt na tejkaluan me shpėrblime, ata falin namaz si ne, agjėrojnė si ne, kurse (pėrveē kėsaj) nga teprica e pasurisė sė tyre japin sadaka”. (Pejgamberi) Tha: “A nuk ju ka dhėnė All-llahu edhe juve me ēka tė bėni sadaka? Vėrtet, ēdo tesbih (lavdėrim All-llahut) ėshtė sadaka, ēdo tekbir (madhėrim All-llahut) ėshtė sadaka, ēdo tahmid (falėnderim All-llahut) ėshtė sadaka, ēdo tehlil (thėnia: La ilahe il-lall-llah) ėshtė sadaka”. Urdhėresa pėr tė mirė ėshtė sadaka, ndalesa kundėr tė keqes ėshtė sadaka, edhe marrėdhėnia seksuale (bashkėshortore) ėshtė sadaka”. Njerėzit i thanė: “O i Dėrguari i All-llahut, a edhe kur ndonjėri prej nesh kryen marrėdhėnie epshore ka shpėrblim? Tha: “Mė thuani, nėse epshin e tij e pėrdor nė haram, a nuk ka pėr tė mėkat? Po ashtu nėse e pėrdor nė hallall do tė ketė shpėrblim”. (Muslimi)

87. Pėrsėri transmetohet nga Ebu Dherri r.a. i cili thotė: “Mė tha Pejgamberi s.a.v.s.: “Assesi nė asnjė mėnyrė mos e nėnēmo asnjė vepėr tė mirė, po qoftė edhe ta takosh vėllain tėnd me buzėqeshje”. (Muslimi)

88. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Pėr ēdo nyje tė njeriut, ēdo ditė kur lind dielli, duhet dhėnė sadaka. Nėse pajton dy veta - edhe kjo ėshtė sadaka, nėse dikujt i ndihmon qė tė hipėn nė kafshėn e tij, ose i ndihmon qė barrėn ta ngarkojė nė kafshėn e tij (kalė ose deve) edhe kjo ėshtė sadaka, edhe fjala e mirė ėshtė sadaka, ēdo hap tė cilin e bėn pėr tė shkuar nė namaz ėshtė sadaka, edhe largimi nga rruga i asaj qė i pengon kalimtarėt ėshtė sadaka”. (Muttefekun alejhi)

Kurse nė Sahih tė Muslimit sipas transmetimit tė Aishes r.a. thuhet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet secili njeri prej Beni Ademėve ėshtė krijuar me 360 (treqind e gjashtėdhjetė) nyje. Kush e madhėron All-llahun (duke thėnė: All-llahu ekber), kush e falėnderon (me elhamduli-l-lah), kush i bėn tehlil (duke thėnė: La ilahe il-lall-llah), kush i shpreh lavdi (tesbih), kush i kėrkon falje (istigfār), kush e mėnjanon njė gur, njė ferrė apo njė kockė nga rruga e njerėzve, ose urdhėron pėr tė mirė, ose ndalon kundėr sė keqes (shpėrblimi i tij ėshtė) sa 360 (nyjet), ai atė ditė do tė ecė i shpėtuar nga zjarri”.

89. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush shkon nė xhami pėr namaz nė mėngjes ose nė mbrėmje, All-llahu pėr kėtė do t'i pėrgatisė atij gosti (nė Xhennet) nė mėngjes ose nė mbrėmje”. (Muttefekun alejhi)

90. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s ka thėnė: “O ju gratė muslimane, asnjėra nga ju mos ta pėrbuzė shoqen fqinje tė saj, qoftė ajo edhe pėr njė thundėr deleje”. (Muttefekun alejhi)

91. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Imani (besimi) ėshtė gjashtėdhjetė e disa apo shtatėdhjetė e disa degė: Mė e vlefshme ėshtė fjala: “La ilahe il-lall-llah” (nuk ka Zot tjetėr pėrveē All-llahut), kurse mė e ulta ėshtė tė larguarit nga rruga e asaj qė i mundon kalimtarėt. Edhe turpi ėshtė njė degė e imanit”. (Muttefekun alejhi)

92. Ebu Hurejre r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Njė njeri duke udhėtuar nė njė rrugė e kaplon etja e madhe, e gjen njė pus, zbret nė tė dhe pi ujė. Pastaj del nga pusi dhe has njė qen me gjuhė tė nxjerrė jashtė qė han baltė nga etja. Njeriu thotė: “Kėtė qen e paska kapluar etja siē mė pat kapluar edhe mua mė parė”. Pastaj njeriu zbret nė pus dhe mbush kėpucėn e vet me ujė, pastaj e kap me gojė derisa ngjitet lartė dhe i jep tė pijė qenit. All-llahu pėr kėtė e falėnderon dhe ia fal mėkatet”. (As'habėt i) Thanė: “O i Dėrguari i All-llahut, edhe pėr kafshėt kemi shpėrblim?” (Pejgamberi) Tha: “Nė gjithēka qė ka mėlqi tė lagur ka shpėrblim”. (Muttefekun alejhi)

Nė transmetimin e Buhariut theksohet: “E falėnderon All-llahu, ia falė mėkatet dhe e fut nė Xhennet”. Kurse nė njė transmetim tė Buhariut dhe Muslimit (ku kjo ngjarje theksohet mė gjerėsisht), theksohet: “Njė ditė njė qen u soll rreth pusit, pasi qė etja e kishte kapluar pėr vdekje. Atė e sheh njė lavire dhe horre prej Beni Israilėve e cila e zbathi kėpucėn e saj dhe me tė i dha ujė qenit derisa e ngopi; pėr kėtė vepėr iu falėn mėkatet”.

93. Ebu Hurejre r.a. po ashtu thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet e kam parė njė njeri duke u dėfryer nė Xhennet pėr shkak se kishte prerė njė dru i cili i pengonte nė rrugė duke kaluar muslimanėt”. (Muslimi)

Kurse nė njė transmetim tjetėr thuhet: “Njė njeri has nė njė degė tė lisit nė mes tė rrugės, e thotė: “Pasha All-llahun, unė kėtė do t'ua largoj muslimanėve qė mos t'i mundojė”. Andaj u fut nė Xhennet”. Kurse nė njė transmetim tė Buhariut dhe Muslimit: “Duke ecur rrugės njė njeri e gjen njė degė tė ferrės dhe e largon. All-llahu e falėnderoi atė dhe ia fali mėkatet”.

94. Ebu Hurejre r.a. transmeton se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush merr abdest bukur e mirė, pastaj shkon nė namaz tė xhumasė, atje hesht dhe dėgjon (hutben), i falen mėkatet e bėra nė mes tė dy xhumave dhe tri ditė mė tepėr. Kush argėtohet nė xhami me rėrė (dhe gjėra tė tjera), e ka zhvlerėsuar dobinė e xhumasė”. (Muslimi)

95. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur njė rob musliman, apo njė besimtar merr abdest, kur e lanė fytyrėn, prej tij bien tė gjitha mėkatet e syve tė tij me tė cilėt ka shikuar, bashkė me ujin ose me pikėn e fundit tė ujit. Kur t'i lajė duart, i bien tė gjitha mėkatet e duarve me ujin ose me pikėn e fundit tė ujit, derisa tė dalė i pastėr nga mėkatet. Kur t'i lajė kėmbėt e tij, i bien tė gjitha mėkatet e kėmbėve bashkė me ujin ose me pikėn e fundit tė ujit, ashtu qė ai mbetet plotėsisht i pastėr prej mėkateve”. (Muslimi)

96. Ebu Hurejre r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s ka thėnė: “Pesė namazet - prej njėrit deri te tjetri, namazi i xhumasė - prej njėrit deri te tjetri dhe prej njė ramazani gjer nė ramazanin tjetėr, janė pastrues tė mėkateve nė mes tyre - nėse ruheni prej mėkateve tė mėdha”. (Muslimi)

97. Nga Ebu Musa el-Esh'arij r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Njė rob (musliman) kur tė sėmuret, ose kur tė jetė nė rrugė, i shėnohen (shpėrblimet) njėsoj sikur ka qenė i shėndoshė dhe nė shtėpi”. (Buhariu)

98. Transmetohet nga Xhabiri r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s ka thėnė: “Ēdo vepėr e mirė ėshtė sadaka”. (Kėtė hadith e transmeton Buhariu, kurse Muslimi e transmeton prej Hudhejfes r.a.)

99. Xhabiri r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Asnjė musliman nuk do tė mbjell njė fidan e tė mos ketė pėr ēdo fryt qė hahet prej tij sadaka, e edhe pėr atė qė i vidhet ai ka sadaka, edhe pėr atė qė i humbet ka sadaka”. (Muslimi)

Nė njė transmetim tjetėr tė tij thuhet: “Secili musliman qė mbjell njė fidan (pemė) e prej saj hanė njerėzit, kafshėt dhe shpezėt, do t'i jetė kjo sadaka deri nė Ditėn e Gjykimit”. Kurse nė njė transmetim tjetėr po ashtu tė Muslimit thuhet: “Pėr ēdo pemė apo bimė qė mbjell muslimani e prej tyre ushqehen njerėzit dhe kafshėt, ai ka sadaka”. Transmetimi i kėtillė ėshtė prej Enesit r.a.

100. Transmetohet nga Adijj ibn Hatim se ka thėnė: “E kam dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. duke thėnė: “Frikėsohuni (ruajuni) nga zjarri, qoftė edhe me gjysmė hurme”. (Muttefekun alejhi)

Nė njė transmetim tjetėr po nga ky transmetues, Buhariu dhe Muslimi theksojnė hadithin nė tėrėsi si vijon: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Secilit prej juve Krijuesi i vet do t'i drejtohet drejtpėrdrejt (me tė folur-pyetje) pa pėrkthyes. Do tė shikojė nga ana e tij e djathtė, e nuk do tė sheh tjetėr gjė veēse veprat e tij (tė mira). Pastaj do tė shikojė nga ana e tij e majtė, e nuk do tė sheh tjetėr gjė veēse veprat e tij (tė kėqija). Do tė shikojė pėrpara vetes e nuk do tė sheh tjetėr veēse zjarrin (e Xhehennemit) para fytyrės sė tij. Andaj, mbrohuni nga zjarri (i Xhehennemit), qoftė edhe me gjysmė hurme, e kush nuk e gjen kėtė, atėherė me fjalė tė mirė”.

101. Transmetohet nga Enesi r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu ėshtė i kėnaqur me robin i cili kur han diēka e falėnderon All-llahun, e po ashtu edhe kur tė pijė diēka e falėnderon All-llahun”. (Muslimi)

102. Transmetohet nga Ebu Musa r.a. se Pejgamberi s.a.v.s ka thėnė: “Secili musliman e ka obligim njė sadaka”. Iu tha: “E ēka mendon nėse nuk e gjen?” Tha: “Do tė punojė me duart e tij, do t'i sjell dobi vetes dhe do tė japė sadaka”. Pastaj iu tha: “E ēka nėse kėtė nuk mundet?” Tha: “Do t'i ndihmojė tė nevojshmit qė ėshtė i dėmtuar”. Pastaj iu tha: “E ēka mendon nėse edhe kėtė nuk mundet?” Atėherė (Pejgamberi) tha: “Do tė   urdhėrojė pėr vepra tė mira apo tė hajrit”. Thanė: “E nėse edhe kėtė nuk e bėn dot?” Tha: “Do tė pėrmbahet nga e keqja, sepse edhe ajo ėshtė sadaka”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Lartmadhėrishėm thotė.

“Tā Hā. Nuk ta shpallėm Kur'anin pėr tė munduar”. (Tā Hā, 1-2)

dhe thotė:

“...All-llahu ju dėshiron lehtėsim e nuk ju dėshiron vėshtirėsi.” (el-Bekare, 185)

103. Nga Aisheja r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. hyri nė dhomėn e saj ku gjendej njė grua dhe i tha: “Kush ėshtė kjo?” Tha: “Kjo ėshtė filan gruaja, qė pėrmendet pėr namazin (e tepėrt) tė saj”. (Pejgamberi) Tha: “Mos e obligoni veten sa nuk keni mundėsi, se pasha All-llahun, Ai nuk mėrzitet pėrderisa ju tė mėrziteni”. Ai (Pejgamberi) mė sė shumti e donte fenė (adhurimin) e atij personi i cili ishte i vazhdueshėm nė tė.

“All-llahu nuk do t'i ndėrprejė thevabet e Tij dhe shpėrblimin pėr veprat tuaja dhe nuk do tė mėrzitet pėr kėtė siē ndodh kjo me krijesat, pėrderisa ju tė mos mėrziteni e ta ndėrpritni ibadetin. Andaj ėshtė e domosdoshme qė prej ibadeteve vullnetare tė merrni vetėm ato qė mund t'i kryeni vazhdimisht e pa ndėrprerje, nė mėnyrė qė edhe shpėrblimi i All-llahut mbi ju tė rrjedh pandėrprerė”.

104. Transmetohet nga Enesi r.a. i cili thotė: “Tre njerėz prej tė afėrmve erdhėn nė shtėpitė e grave tė Pejgamberit s.a.v.s. dhe pyetėn pėr ibadetin e Pejgamberit s.a.v.s. - e pasi morėn pėrgjigje, atyre iu duk se kjo ėshtė pak dhe thanė: “Ku jemi ne e ku ėshtė Pejgamberi s.a.v.s. All-llahu atij ia ka falur tė gjitha mėkatet e mėparshme dhe ato tė ardhshmet”. Njėri prej tyre tha: “Sa mė pėrket mua, unė gjithnjė tėrė natėn do tė falem”. I dyti tha: “Unė vazhdimisht do tė agjėroj”. I treti tha: “Unė do tė izolohem prej grave dhe kurrė nuk do tė martohem”. Kur vjen i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. u thotė: “A jeni ju qė keni thėnė kėtė dhe kėtė? Sa mė pėrket mua, pasha All-llahun, unė jam mė i drojtur dhe mė i devotshėm ndaj All-llahut se sa ju, por unė agjėroj dhe ha, falem dhe flej, dhe bėj jetė bashkėshortore! Kush largohet nga Sunneti im, ai nuk mė pėrket mua”. (Muttefekun alejhi)

105. Nga Ibni Mes'udi r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Janė shkatėrruar dhe kanė humbur ata qė mbingarkohen (gjuhėsisht dhe nė veprim)”. Kėtė e tha tri herė. (Muslimi)

106. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet feja ėshtė lehtėsi, kushdo qė e vėshtirėson fenė (me shtesa) ajo e ngadhėnjen atė (duke e kthyer nė gjendje normale) andaj drejtohuni, afrohuni (njėri me tjetrin), dhe pėrgėzoni, shfrytėzoni dhe ndihmohuni me ecje tė mėngjesit, tė mbrėmjes dhe tė pasdarkės (shfrytėzoni lehtėsimet fetare nė ibadete)”. (Buhariu)

Sipas njė transmetimi tė Buhariut ky hadith pėrfundon kėshtu: “Silluni tė moderueshėm, afrohuni njėri me tjetrin, ecni (pėr namaz) gjatė ditės dhe natės dhe ndani njė pjesė   tė ditės dhe natės pėr nafile. Mbahuni mesatar, mbahuni mesatar do t'ia arrini qėllimit”. Kuptimi i pėrgjithshėm i hadithit ėshtė: “Vetveten ndihmojeni nė kryerjen e ibadeteve tė All-llahut ashtu qė ato t'i kryeni nė ēastet e komoditetit dhe disponimit, nė mėnyrė qė t'u janė tė kėndshme e jo tė rėnda e tė mėrzitshme, qė t'ia arrini qėllimit. Nė fe bėhuni racionalė - t'i arrini qėllimet me sa mė pak mundime e lodhje, mu ashtu sikur edhe nė punėt e kėsaj bote”.

107. Transmetohet nga Enesi r.a. i cili ka thėnė: “Pejgamberi s.a.v.s. ka hyrė nė xhami, kurse aty ishte njė litar i zgjatur nė mes dy shtyllave tė xhamisė. (Pejgamberi) Tha: “Ē'ėshtė ky litar kėtu?” (Tė pranishmit) Thanė: “Ky litar ėshtė i Zejnebes r.a. (njėra nga bashkėshortet e Alejhisselamit), kur tė pėrgjumet gjatė namazit ajo mbahet pėr tė”. Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Zgjidheni, secili prej jush le tė falet me disponim, e kur tė pėrgjumet, le tė bie e tė flejė”. (Muttefekun alejhi)

108. Nga Aisheja r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur dikush prej jush kotet gjatė namazit (nafile), le tė flejė gjersa t'i kalojė gjumi. Sepse nėse dikush duke u falur kotet, ai nuk e di nga kthehet dhe ēka bėn, andaj mundet qė nė vend tė kėrkimit tė faljes (istigfar) e qorton vetveten”. (Muttefekun alejhi)

109. Transmetohet nga Ebu Xhuhajfe Vehb ibn Abdull-llah r.a. i cili ka thėnė: “Pejgamberi s.a.v.s. e vėllazėroi Selmanin me Ebu Derdā-nė r.a. Njė ditė Selmani i shkoi pėr vizitė Ebu Derdasė dhe kur e sheh Ummu Derdanė tė veshur thjesht i thotė: “Ē'ėshtė puna jote?” (Ajo) Tha: “Vėllai yt, Ebu Derda nuk ka dėshirė pėr gjėrat e kėsaj bote”. Pastaj vjen Ebu Derda, i pėrgatit ushqim vėllait tė vet dhe i thotė: “Ti ha, kurse unė jam duke agjėruar”. (Selmani) Tha: “Unė nuk do tė ha derisa edhe ti tė mos hash me mua”. Kur erdhi nata, Ebu Derda u ngrit pėr tė falė namaz (nafile) kurse Selmani i tha: “Bjer dhe fli”. Ebu Derda ra tė flejė, pastaj sė shpejti u zgjua tė falet. Selmani prapė thotė: “Bjer dhe fli!” Kur nata ishte nė pėrfundim Selmani i tha Ebu Derdasė: “Tash zgjohu!” Pasi e falėn sabahun, Selmani i thotė vėllait tė vet: “Ti vėrtet ke detyra ndaj Krijuesit tėnd, ke detyra ndaj vetvetes dhe ke detyra edhe ndaj familjes tėnde. Jepja dhe plotėsoja secilit tė drejtėn e tij”. Pastaj shkon te Pejgamberi s.a.v.s. dhe ia rrėfen ngjarjen. Pejgamberi s.a.v.s. thotė: “Selmani ka thėnė (dhe vepruar) tė drejtėn”. (Buhariu)

110. Transmetohet nga Ebu Rib'ij Handhale ibn Rebi' el-Usejdijji, njė nga shkruesit e tė Dėrguarit s.a.v.s. se ka thėnė: “Mė takoi Ebu Bekri r.a. dhe mė tha: “Si je o Handhale?” I thashė: “Handhale ka bėrė hipokrizi!” (Ebu Bekri) Tha: “Subhanall-llah (Lavdi i qoftė All-llahut), ēfarė po flet?” Unė i thashė: “Ne shkojmė tek i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. i cili na flet pėr Xhennetin dhe Xhehennemin aq qartė si t'i shihnim me sytė tanė, ndėrsa kur dalim nga i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ne jepemi pas dėfrimit me gratė, me fėmijėt dhe gjėra tė tjera dhe harrojmė shumicėn nga ajo qė dėgjuam”. Ebu Bekri r.a. tha: “Pasha All-llahun, edhe ne veprojmė ashtu!” Pastaj unė dhe Ebu Bekri u nisėm derisa erdhėm tek i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., kur unė i thashė: “Ka bėrė hipokrizi Handhale o i Dėrguari i All-llahut!” I Dėrguari s.a.v.s. tha: “Ē'ėshtė ajo?” I thashė: “O i Dėrguari i All-llahut ne ishim te ti dhe ti na e tėrhoqe vėrejtjen me Xhehennem dhe Xhennet aq qartė sikur t'i shihnim me sytė tanė, por kur kemi dalė prej teje, ne e kemi vazhduar dėfrimin me gratė, fėmijėt dhe gjėrat tjera tė kėsaj bote, saqė kemi harruar shumė nga ato qė i kemi dėgjuar prej teje”. I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Pasha Atė qė e posedon shpirtin tim, sikur tė ishit tė pėrhershėm - ashtu ēfarė ishit tek unė, dhe sikur kėtė vazhdimisht ta pėrkujtoni, juve do t'ju pėrqafonin dhe do t'ua kapnin duart engjėjt nė shtratin tuaj dhe nė rrugėt tuaja, mirėpo o Handhale, orė pas ore!” Kėtė e pėrsėriti tri herė”. (Muslimi)

111. Nga Ibni Abbasi r.a. transmetohet se ka thėnė: “Derisa Pejgamberi s.a.v.s. na e mbante hutbenė, njė njeri qėndronte (nė kėmbė), andaj (Alejhisselami) pyeti pėr tė dhe (tė pranishmit) i thanė: “Ebu Israili ėshtė zotuar se do tė qėndrojė nė diell, e nuk do tė ulet, as nuk do tė strehohet nėn hije, as nuk do tė flasė, vetėm do tė agjėrojė”. Atėherė Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Urdhėrojeni tė flasė, tė strehohet nėn hije, tė ulet dhe ta plotėsojė agjėrimin e tij”. (Buhariu)

All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“A nuk ėshtė koha qė besimtarėve t'u zbuten zemrat kur pėrmendet All-llahu dhe ēka ka zbritur nga e vėrteta (Kur'ani), e tė mos bėhen sikur ata tė cilėve qysh mė herėt u ėshtė dhėnė Libri. Atyre u ėshtė zgjatur koha, andaj zemrat e tyre janė bėrė tė ashpra.” (el-Hadid, 16)

“Pastaj, vazhduam gjurmėt e tyre me pejgamberėt tanė, pasuam me Isanė, tė birin e Merjemes, dhe atij i kemi dhėnė Inxhilin, kurse nė zemrat e pasardhėsve tė tij kemi derdhur butėsi dhe mėshirė, kurse murgėsinė e kanė shpifur vetė, nuk ua kemi caktuar Ne, vetėm pėr tė arritur kėnaqėsinė e All-llahut. Mirėpo, ata nuk kujdesen pėr kėtė si duhet.” (el-Hadid, 27)

“Dhe mos u bėni si ajo, e cila e kėputi pėlhurėn e vet pas njė qėndrese tė fortė.” (en-Nahl, 92)

“Dhe adhuro Zotin tėnd sa tė jeshė gjallė!” (el-Hixhr, 99)

Prej haditheve tė kėsaj teme ėshtė edhe ai qė transmetohet nga Aisheja r.a. e cila pohon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Feja mė e dashur tek All-llahu ėshtė ajo, pronari i sė cilės ėshtė vazhdimisht i angazhuar nė tė”. (Shih hadithin nr. 103 tė kėtij libri nė kaptinėn paraprake).

All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“Ēkado qė ju jep Pejgamberi merreni, e ēka t'ju ndalojė – pėrmbahuni (largohuni) prej asaj”. (el-Hashr, 7)

“Ai nuk flet me hamendje. Ajo nuk ėshtė tjetėr vetėm se shpallje qė shpallet”. (en-Nexhm, 3-4)

“Thuaj, nėse e duani All-llahun, pasomėni, edhe juve All-llahu do t'ju dojė dhe do t'ua falė mėkatet.” (Ali Imran, 31)

“Ju keni shembull tė mrekullueshėm nė Pejgamberin e All-llahut, kush shpreson nė mėshirėn e All-llahut dhe shpėrblimin nė botėn tjetėr.” (el-Ahzab, 21)

“Dhe jo, pasha Zotin tėnd, ata nuk janė besimtarė derisa pėr gjykatės nė mosmarrėveshjet e tyre nuk tė pranojnė ty, e pastaj pėr shkak tė gjykimit tėnd nė shpirtrat e tyre nuk ndiejnė aspak peshė, dhe derisa tė pėrulen plotėsisht”. (en-Nisa, 65)

“...Po nėse nuk pajtoheni nė ndonjė ēėshtje, drejtohuni All-llahut dhe Pejgamberit, nėse i besoni All-llahut dhe botės tjetėr.” (en-Nisa, 59)

Dijetarėt kanė thėnė se kjo do tė thotė: nė Kur'an dhe Sunnet. Dhe sėrish nė Kur'an thuhet:

“Kush e respekton Pejgamberin e ka respektuar edhe All-llahun.” (en-Nisa, 80)

“Kurse edhe ti, pa dyshim udhėzon nė rrugė tė drejtė, nė rrugė tė All-llahut.” (esh-Shūrā, 52-53)

“...Le tė ruhen ata, tė cilėt veprojnė nė kundėrshtim me urdhrin e Tij, mos t'i godasė ndonjė ngatėrresė apo mos t'i godasė ndonjė dėnim i dhembshėm”. (en-Nūr, 63)

dhe thotė:

“Dhe pėrkujtoni ajetet edhe urtėsitė e All-llahut, tė cilat lexohen nė shtėpitė tuaja.” (el-Ahzab, 34).

Ajete tė kėsaj kaptine ka shumė. Ndėrsa sa u pėrket haditheve, janė si vijon:

112. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kini kujdes atė qė po ua lė; ata qė kanė qenė para jush janė shkatėrruar pėr shkak tė pyetjeve tė shumta dhe kundėrshtimeve tė tyre me pejgamberėt e tyre. Kur t'ju ndaloj prej diēkaje, largohuni prej saj, ndėrsa kur t'ju urdhėroj pėr diēka, atė pėrmbusheni sa tė keni mundėsi”. (Muttefekun alejhi)

113. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Krejt ummeti im do tė hyjė nė Xhennet, pėrveē atij qė nuk do”. I thanė: “E kush nuk do, o i Dėrguari i All-llahut?” Tha: “Kush mė respekton mua, ai do tė hyjė nė Xhennet, ndėrsa kush mė kundėrvihet (nuk mė respekton), ai nuk do”. (Buhariu)

114. Transmetohet nga Ebu Musa r.a. se ka thėnė: “U dogj njė shtėpi nė Medine bashkė me njerėzit e saj natėn. Kur u informua pėr rastin e tyre, i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Vėrtet ky zjarri ėshtė armik juaji, andaj kur tė flini, fikeni”. (Muttefekun alejhi)

115. Transmetohet nga Xhabiri r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka urdhėruar qė gjatė ngrėnies tė lėpihen gishtat dhe tė fshihet ena me ushqim dhe ka thėnė: “Vėrtet ju nuk e dini se ku ėshtė bereqeti”. (Muslimi)

Nė njė transmetim tjetėr tė tij thuhet: “Kur t'i bie nė tokė kafshata e ushqimit ndonjėrit prej jush, le ta marrė, le t'ia heq pjesėn e cila ėshtė zhytur, pastaj le ta hajė dhe le tė mos ia lėjė djallit: askush prej jush mos t'i fshijė duart me shami para se t'i lėpijė gishtat e vet sepse nuk e di nė cilin prej ushqimeve tė tij ėshtė bereqeti”. Nė transmetimin e tretė tė tij thuhet: “Vėrtet djalli prezenton nė secilėn prej punėve tuaja, madje prezenton edhe nė ushqimin tuaj. Kur t'ju bie ndonjė kafshatė, le t'ia fshijė pluhurin, pastaj le ta hajė e mos t'ia lėjė djallit”.

116. Transmetohet nga Ibni Abbasi r.a. i cili ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. u ngrit nė mesin tonė dhe duke na kėshilluar tha: “O njerėz, ju vėrtet do tė tuboheni tek All-llahu i Madhėrishėm tė zbathur, tė zhveshur dhe tė pa bėrė sunet: “Ashtu siē ju kemi krijuar herėn e parė do tė pėrsėrisim atė (krijim). Ky ėshtė premtimi ynė, Ne me tė vėrtetė mund ta bėjmė kėtė” (el-Enbija, 104). Kujdes, krijesa e parė e cila do tė vishet nė Ditėn e Gjykimit ėshtė Ibrahimi s.a.v.s. Disa njerėz tė ummetit tim do tė sillen nė Ditėn e Gjykimit dhe do t'i grabisin tė majtit (engjėjt e Xhehennemit), e unė do tė them: “O Krijuesi im, kėta janė shokėt e mi. Pastaj do tė mė thuhet: “Ti vėrtet nuk e di ēfarė kanė bėrė ata pas Teje”, kurse unė do tė them siē ka thėnė Robi i mirė (Isai a.s.): “Kam qenė dėshmitar derisa isha nė mesin e tyre, e pasi qė ma more shpirtin, mbete Ti mbikėqyrės i tyre? Dhe Ti je dėshmitar i ēdo sendi. Nėse i dėnon, dėnon robėrit Tu, e nėse ua fal, me tė vėrtetė Ti je i fortė e i urtė” (el-Maide, 117-118), e pastaj do tė mė thuhet: “Qysh se je ndarė ti prej tyre ata kanė vazhduar si murteda (tradhtarė tė Islamit)”. (Muttefekun alejhi)

- Dhe ēka thotė ai qė bėn thirrje pėr kėtė dhe urdhėron nė vepra tė mira ose ndalon kundėr tė kėqijave -

All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“Dhe jo, pasha Zotin tėnd, ata nuk janė besimtarė derisa pėr gjykatės nė mosmarrėveshjet e tyre nuk tė pranojnė ty, e pastaj pėr shkak tė gjykimit tėnd nė shpirtrat e tyre nuk ndiejnė aspak peshė, dhe derisa tė pėrulen plotėsisht”. (en-Nisa, 65)

“Kur tė thirren besimtarėt tek All-llahu dhe Pejgamberi i Tij, qė ai t'i gjykojė, fjala e tyre qė do tė thonė ėshtė: “Dėgjojmė dhe pėrulemi!” Ata janė tė shpėtuar”. (en-Nūr, 51)

I kėsaj teme ėshtė edhe hadithi i pėrmendur nė fillim tė kaptinės sė kaluar (nėn nr. 160) i transmetuar nga Ebu Hurejre r.a. por edhe hadithet tjera.

All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“...Ēka ka tjetėr pas tė vėrtetės, pėrveē humbjes?” (Junus, 32)

“...Nė Libėr nuk kemi lėnė gjė mangut.” (el-En'ām, 38)

“...Po nėse nuk pajtoheni nė ndonjė ēėshtje, drejtohuni All-llahut dhe Pejgamberit.” (Do tė thotė Kur'anit dhe Sunnetit.) (en-Nisa, 59)

“E kjo, kjo ėshtė rruga ime e drejtė. Prandaj mbajeni kėtė dhe mos pasoni rrugė tė tjera, e tė ndaheni nga rruga e tij.” (el-En'ām, 153)

“Thuaj, nėse e duani All-llahun, pasomėni mua, edhe juve All-llahu do t'ju dojė dhe do t'ua falė mėkatet.” (Ali Imrān, 31)

Ajetet mbi kėtė temė janė tė shumta dhe tė njohura.

Sa u pėrket haditheve mbi kėtė temė, ato janė tė shumta dhe tė njohura, por ne do tė kufizohemi vetėm nė disa prej tyre:

117. Transmetohet nga Aisheja r.a. e cila thotė se ka thėnė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s.: “Kush shpik nė fenė tonė atė qė nuk ėshtė nga ajo, ajo ėshtė e refuzuar”. (Muttefekun alejhi)

Sipas transmetimit tė Muslimit: “Kush vepron diē qė nuk ėshtė nė pajtim me fenė tonė, ajo (vepėr) ėshtė e refuzuar”.

All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“Edhe ata qė thonė: “O Zoti ynė, na dhuro gėzim nė gratė dhe fėmijėt tanė, dhe bėna tė marrin shembull (nga ne) ata qė ruhen”. (el-Furkan, 74)

“Edhe ata i bėmė udhėrrėfyes qė tė udhėzojnė sipas urdhrave tona.” (el-Enbija, 73)

118. Transmetohet nga Ebu Amr Xherir ibn Abdull-llah r.a. i cili ka thėnė: “Nė pikė tė ditės ishim tek i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. kur i erdhėn njė grup njerėzish tė zhveshur, tė mbuluar me guna tė leshta ose me aba, me shpata tė varura pėr trup. Ishin kryesisht nga fisi Mudar. Fytyra e tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. u zbeh kur e pa mospasjen e tyre. Ai pastaj hyri dhe prap doli e pastaj e urdhėroi Bilalin i cili e thirri ezanin edhe ikametin, e pasi u falėn, e mbajti njė hutbe ku tha: “O njerėz, frikėsojuni Zotit tuaj qė ju krijoi prej njė njeriu, nga i cili krijoi edhe shokun e tij pėr jetė, dhe, prej atyre dyve bėri shumė meshkuj dhe femra. Frikėsojuni All-llahut tė cilit i luteni dhe mbani lidhjet familjare! Se All-llahu, vėrtet, gjithmonė mbi ju vigjilon”. (en-Nisa, 1), dhe ajetin e fundit tė sures el-Hashr: “O besimtarė, frikėsojuni All-llahut dhe tė shikojė secili se ē'ka bėrė pėr nesėr.” (el-Hashr, 18), tė ndajė sadaka secili njeri; prej tė hollave tė tij (ar e argjend), prej petkave tė tij, njė tas grurė, njė tas hurmash”, saqė tha: “Po qoftė edhe me gjysmė hurme”. Pastaj erdhi njė njeri prej Ensarėve qė solli njė bohēė tė lidhur tė cilėn nuk mund ta mbante, bile nuk e mbante dot, e pastaj pasuan njė nga njė derisa i pashė dy grumbuj me ushqim dhe rroba, kurse fytyra e tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. shkėlqente si e praruar me ar. Pastaj i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Kush sjell njė shprehi a traditė tė mirė nė Islam do ta fitojė shpėrblimin e saj, por edhe shpėrblimin e tė gjithė atyre qė pas tij e punojnė atė, por pa ju zvogėluar aspak shpėrblimi i tyre. Ndėrsa kush sjell nė Islam njė shprehi a traditė tė keqe, do tė jetė barrė mbi tė, por edhe barra e tė gjithė atyre qė ashtu veprojnė pas tij, pa iu zvogėluar aspak pėrgjegjėsia dhe dėnimi i atyre tė tjerėve”. (Muslimi)

(Komenti i fjalėve tė pėrkthyera nga teksti ėshtė lėshuar si i panevojshėm - v.p.).

119. Transmetohet nga Ibni Mes-udi r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Asnjė person nuk mbytet padrejtėsisht, e qė birit tė Ademit (Kabilit) tė mos i bie hise nga gjaku i tij, sepse ai i pari e ka filluar vrasjen”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“Dhe thirr nė Zotin tėnd (nė besimin nė Zot)” (el-Kasas, 87)

“Thirr nė rrugėn e Zotit tėnd me urtėsi dhe kėshillime tė mira.” (en-Nahl, 125)

“...Ndihmojeni njėri-tjetrin nė bamirėsi dhe devotshmėri.” (el-Maide, 2)

“Dhe le tė ketė nga ju tė atillė qė do tė thėrrasin nė tė mirė.” (Ali Imran, 104)

120. Nga Ebu Mes'ud Ukbe ibn Amr el-Ensarij el-Bedrij r.a. transmetohet se ka thėnė: “Ka thėnė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s.: “Kush i tregon apo e udhėzon dikėnd nė tė mirė, do tė ketė shpėrblimin aq sa edhe ai qė e kryen atė”. (Muslimi)

121. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush thėrret nė rrugė tė drejtė, ka shpėrblim pėr tė aq sa ka edhe ai qė e ndjek, pa u zvogėluar aspak shpėrblimi i atyre qė e kryejnė, por edhe kushdo qė thėrret nė lajthitje (nė rrugė tė shtrembėr) do tė ketė mėkat po aq sa kanė edhe ata qė e ndjekin, pa u zvogėluar aspak mėkati i tyre”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“Ndihmojeni njėri-tjetrin nė bamirėsi dhe devotshmėri.” (el-Maide, 2)

Dhe thotė:

“Pasha kohėn! Njeriu me siguri ėshtė nė humbje. Pėrveē atyre qė besojnė dhe bėjnė vepra tė mira dhe tė cilėt porosisin pėr drejtėsi dhe i rekomandojnė njėri-tjetrit durim”. (el-Asr, 1-3)

Imam Shafiu ka thėnė: “Vėrtet shumica e njerėzve janė tė pakujdesshėm (nė gaflet) nga kuptimi i kėsaj sureje”.

122. Transmetohet nga Ebu Abdurrahman Zejd ibn Halid el-Xhuhnij r.a. i cili ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e pėrgatit (me pajisje luftarake) njė luftėtar nė rrugė tė All-llahut, edhe ai ka luftuar (e ka shpėrblimin si tė atij qė ka luftuar). Kush mbetet dhe kujdeset pėr familjen e njė luftėtari duke i bėrė mirė, edhe ai ka luftuar”. (Muttefekun alejhi)

123. Transmetohet nga Ibni Abbasi r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka takuar njė grup tė kalorėsve nė Revha (vend afėr Medines) dhe u ka thėnė: “Cili popull jeni ju?” Thanė: “Ne jemi muslimanė”. Ata e pyetėn: “Kush je ti?” (Pejgamberi) Tha: “Unė jam i Dėrguari i All-llahut”. Pastaj njė grua e ngriti fėmijėn e saj kah Pejgamberi dhe i tha: “A edhe pėr kėtė ka haxhxh?” Pejgamberi tha: “Po, kurse ti ke shpėrblim”. (Muslimi)

124. Nga Ebu Musa el-Esh'arij r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Arkėtari i besueshėm musliman ėshtė njėri nga dhėnėsit e zeqatit (vlera e tij ėshtė si e atij qė e jep v.k.) po qe se e zbaton urdhrin dhe jep apo paguan nė mėnyrė tė plotė me gjithė dėshirė duke ia dorėzuar atij pėr tė cilin ėshtė urdhruar”. (Muttefekun alejhi)

Nė njė transmetim tjetėr: ”I cili jep atė qė i urdhėrohet, mu ashtu siē i urdhėrohet, po ashtu ėshtė bamirės (mutesaddik)”.

All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“Pa dyshim besimtarėt janė vėllezėr.” (el-Huxhurat, 10)

Pastaj duke rrėfyer pėr Nuhin a.s. thotė:

“...Ju kėshilloj.” (el-A'raf, 62)

 Dhe pėr Hudin a.s.

“...Dhe unė pėr ju jam kėshilltar besnik”. (el-A'raf, 68)

Ndėrsa prej haditheve tė kėsaj teme janė:

125. Transmetohet nga Ebu Rukajje Temim ibn Evs ed-Darij r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Feja ėshtė sinqeriteti”. Thamė: “Ndaj kujt? Tha: “Ndaj All-llahut, Librit tė Tij, Pejgamberit tė Tij, udhėheqėsve tė muslimanėve dhe njerėzve tjerė prej tyre”. (Muslimi)

126. Transmetohet nga Enesi r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Askush nga ju nuk beson (plotėsisht) pėrderisa nuk dėshiron pėr vėllain e vet atė qė e dėshiron pėr vetveten”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“Dhe le tė ketė nga ju tė atillė qė tė thėrrasin nė tė mira dhe kėrkojnė tė bėhen punė tė mira dhe tė pengojnė nga veprat e kėqija. Ata do tė jenė tė shpėtuar”. (Ali Imran 104)

“Ju jeni populli mė i mirė se tė gjithė tė tjerėt qė janė paraqitur ndonjėherė, ngase ju kėrkoni tė bėhen vepra tė mira dhe pengoni nga tė pamirat.” (Ali 'Imran, 110);

“Ti merri me tė mirė! Urdhėro pėr vepra tė mira dhe largohu nga injorantėt”. (el-A'raf, 199)

“Kurse besimtarėt dhe besimtaret janė miq tė njėri-tjetrit: porosisin pėr vepra tė mira dhe pengojnė nga veprat e kėqija.” (et-Tewbe, 71)

“Janė mallkuar mosbesimtarėt nga Izraelitėt, nė gjuhėn e Davudit dhe tė Isasė, tė birit tė Merjemes, pėr shkak se ishin tė padėgjueshėm, dhe gjithmonė e tepronin”. (el-Maide, 78)

“Dhe thuaj: “E vėrteta ėshtė nga Zoti juaj, prandaj kush tė dojė - le tė besojė, kush tė dojė - le tė mos besojė.” (el-Kehf, 29)

“Ti prediko atė qė tė urdhėrohet.” (el-Hixhr, 94)

Dhe thotė:

“...Ne i shpėtuam ata tė cilėt pengonin nga veprat e kėqija, kurse me dėnim tė rėndė i pėrfshimė mėkatarėt, pėr shkak se gjithmonė kanė qenė tė mbrapshtė”. (el-A'raf, 165)

Ajetet pėr kėtė temė janė tė shumta dhe tė njohura, kurse hadithet janė si vijon:

127. Nga Ebu Seid el-Hudrij r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Kush nga ju sheh njė tė keqe le ta ndryshojė me dorėn e tij, e nėse nuk mundet ta bėjė, atėherė me gjuhėn e tij, e nėse nuk mundet ta bėjė kėtė - atėherė me zemrėn e tij, porse ky ėshtė imani mė i dobėt”. (Muslimi)

128. Transmetohet nga Ibni Mes'udi r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Asnjė pejgamber tė cilin e ka dėrguar All-llahu te njė popull para meje - nuk ka qenė, e tė mos ketė pasur havarijunė prej ummetit tė vet dhe shokė qė iu kanė pėrmbajtur sunnetit tė tij dhe kanė ndjekur porositė e tij. Pastaj kanė pasuar pas tyre gjenerata (pasardhės) tė cilėt kanė folur atė qė nuk e kanė vepruar dhe kanė vepruar atė qė nuk u qe urdhėruar. Andaj secili qė lufton kundėr tyre me dorėn e vet ėshtė besimtar, kush lufton kundėr tyre me gjuhėn e vet ėshtė besimtar, edhe ai qė lufton kundėr tyre me zemrėn e vet ėshtė besimtar. Kush prej kėtyre tė triave nuk bėn asgjė, tek ai nuk ka iman as sa kokrra e hardallit”. (Muslimi)

129. Nga Ebu-l-Velid Ibadete ibn es-Samit r.a. transmetohet se ka thėnė: “Iu zotuam tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. pėr dėgjim dhe respektim nė vėshtirėsi dhe nė lehtėsi nė vende tė gėzimit dhe tė mėrzisė dhe pėr pėrparėsi tė tij mbi ne nė gjithēka, dhe se nuk do tė grindemi as s'do t'ua kontestojmė udhėheqjen atyre qė janė tė denjė, pėrveē nėse vėrehet kufėr (mosbesim) i hapėt pėr tė cilin kemi argumentin e All-llahut tė Madhėruar. (Dhe i jemi betuar Pejgamberit) Qė tė flasim vetėm tė vėrtetėn kudo qė tė jemi dhe se nuk do t'i frikėsohemi qortimit tė askujt nė lidhje me All-llahun”. (Muttefekun alejhi)

130. Transmetohet nga nėna e besimtarėve, Ummi Seleme Hind bint Ebi Umejje Hudhejfe r. anha, se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Me tė vėrtetė do t'ju udhėheqin disa sundues tė cilėve do t'ua kuptoni (gabimet) dhe do t'ua mohoni. Kush e urren (tė keqen) me zemėr ėshtė pastruar prej mėkatit, kush e gjykon (refuzon) me gjuhė, ėshtė siguruar nga mėkati, ndėrsa kush pajtohet dhe i ndjek…” – as'habėt thanė: “O i Dėrguari i All-llahut, a nuk duhet tė luftojmė kundėr tyre?” Tha: “Jo, pėrderisa falin namaz me ju”. (Muslimi) (Kuptimi: Kush urren me zemrėn e tij, por nuk mund tė refuzojė me dorė e as me gjuhė, ėshtė pastruar nga mėkati dhe e ka kryer detyrėn e tij. Kush e refuzon brenda mundėsive tė veta, ėshtė siguruar nga ky mėkat, ndėrsa kush pėlqen me veprimin e saj (tė keqes) dhe i ndjek - ai ėshtė mėkatar)

131. Nga Ebu Seid el-Hudrij r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Ruajuni nga tė ulurit nėpėr rrugė!” Thanė: “O i Dėrguari i All-llahut, ne nuk kemi rrugėdalje nga qėndrimi ynė nė rrugė pėr tė biseduar mes veti”. Atėherė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s tha: “Nėse nuk mund t'ia dilni pa qėndruar (ulur) nė rrugė, atėherė jepjani rrugės tė drejtėn e saj!” Thanė: “E ēfarė ėshtė e drejta e rrugės, o i Dėrguari i All-llahut? Tha: “Ulja e shikimit, mospengimi nė tė, kthimi i selamit, tė urdhėruarit pėr tė mirė dhe ndalimi nga e keqja”. (Muttefekun alejhi)

132. Transmetohet nga Ibni Abbasi r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. pa njė unazė prej ari nė dorėn e njė njeriu, ia hoqi atij atė (nga dora), ia gjuajti dhe pastaj tha: “Dikush nga ju po ia mėsyen gacės sė zjarrit dhe po e mban nė dorėn e tij!” Pasi shkoi i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. i thanė atij njeriu: “Merre unazėn tėnde dhe shfrytėzoje!” Tha: “Jo, pasha All-llahun, unė kurrė nuk e marr pasi qė e hodhi i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s” (Muslimi)

133. Transmetohet nga Ebu Seid el-Hasan el-Basrij se Aidh ibn Amėr r.a. hyri tek Ubejdullah ibn Zijad dhe i tha: “O biri im i vogėl, vėrtet unė e kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Bariu mė i keq ėshtė rojtari i Hutames (Xhehennemit), ruaju tė mos bėhesh prej tyre”. (Ubejdull-llahu) Tha: “Ulu, se vėrtet ti je prej firės tė shokėve tė Muhammedit s.a.v.s”. (Transmetuesi apo Ubejdull-llahu) tha: “Vallė, a kanė qenė ata firė? -Vėrtet fira janė ata pas tyre e jo vetė ata”. (Muslimi)

134. Nga Ebu Abdull-llah Tarik ibn Shihad el-Bexhelij el-Ahmesij r.a. transmetohet se njė njeri e pyeti Pejgamberin s.a.v.s. kurse kėmbėn e pat vendosur nė zenxhi: “Cili xhihad ėshtė mė i mirė?” (Pejgamberi) Tha: “Fjala e vėrtetė tek sunduesi keqbėrės”. (en-Nesaiju me isnad sahih)

135. Transmetohet nga Ibni Mes'-udi r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Mangėsia e parė qė i ka goditur Beni Israilėt ka qenė se njė njeri kur e takonte njė tjetėr i thoshte: “O ti, frikėsoju All-llahut dhe lėre kėtė qė po vepron, sepse kjo nuk tė ėshtė e lejuar. Pastaj tė njėjtin njeri e takon nesėr, e ai nė tė njėjtėn gjendje, dhe kjo megjithatė nuk e pengon qė me tė tė hajė, tė pijė dhe tė ulet bashkė. Pasi qė vepruan kėshtu (Beni Israilėt), All-llahu ua rrahu zemrat e njėrit pėr tjetrin”. Pastaj tha (lexoi ajetet 78-81 tė sures el-Maide): “Janė mallkuar mosbesimtarėt nga Izraelitėt, nė gjuhėn e Davudit dhe tė Isasė, tė birit tė Merjemes, pėr shkak se ishin tė padėgjueshėm dhe gjithmonė e tepronin. Nuk e pengonin njėri-tjetrin nga tė kėqijat qė i bėnin. Vėrtet vepronin shumė keq! I sheh shumė sish si miqėsohen me ata qė nuk besojnė. Ėshtė me tė vėrtetė shumė keq ēka i pėrgatisin ata vetvetes: pėr t'u hidhėruar All-llahu nė ata, ndaj ata janė nė vuajtje tė pėrhershme. E sikur t'i besonin All-llahut dhe Pejgamberit edhe asaj ēka i shpallet atij, ata nuk do tė bėnin miqėsi me ata, mirėpo shumica sish janė ngatėrrestarė”. Pastaj (Pejgamberi pas leximit tė ajeteve) tha: “Kujdes, pasha All-llahun ju me siguri ose do tė urdhėroni nė vepra tė mira dhe do tė ndaloni nga tė kėqijat, ose do ta rrėmbeni dorėn e zullumqarit dhe me forcė ta detyroni nė tė vėrtetėn - dhe ta kufizoni vetėm nė tė vėrtetėn, ose All-llahu do t'ju bie (rrah) me zemrat e njėrit pėr tjetrin, e pastaj me siguri do t'ju mallkojė, siē i ka mallkuar ata”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu dhe ky i fundit thotė se ėshtė hadith hasen)

Kėto ishin fjalėt e Ebu Davudit. Kurse sipas Tirmidhiut hadithi do tė theksonte kėshtu: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Pasi qė Beni Israilėt ranė nė padėgjueshmėri, dijetarėt e tyre i ndalonin prej mėkateve, por ata nuk ndaloheshin, ndėrsa dijetarėt e Beni Israilėve edhe pėrkundėr kėsaj janė ulė me ta nė ndejet e tyre, kanė ngrėnė dhe kanė pirė me ta, pastaj All-llahu ua rrahu zemrat e njėrit pėr tjetrin dhe i mallkoi pėrmes gjuhės sė Davudit dhe tė Isasė, tė birit tė Merjemes, pėr arsye se janė bėrė mėkatarė dhe kanė bėrė armiqėsi”. Pastaj u ul i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. pasi qė ishte i mbėshtetur dhe tha: “Jo, pasha atė nė dorė tė tė Cilit ėshtė shpirti im, derisa ju ata tė mos i detyroni me forcė pėr tė vėrtetėn dhe derisa tė mos i kufizoni vetėm nė tė vėrtetėn”.

136. Transmetohet nga Ebu Bekėr es-Siddiku r.a. se ka thėnė: “O njerėz, ju e lexoni kėtė ajet: “O besimtarė, kujdesuni pėr vete; nėse jeni nė rrugė tė drejtė, ai qė ėshtė i humbur nuk do t'ju bėjė dot asgjė!” (el-Maidetu, 105), dhe unė e kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Vėrtet kur njerėzit e vėrejnė zullumqarin e nuk e kapin pėr dore (pėr ta ndalė e penguar) ekziston rreziku qė t'i dėnojė All-llahu pėrgjithėsisht pėr atė shkak”. (Ebu Davudi, Tirmidhiu dhe Nesaiu)

All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“A ju po urdhėroni tė tjerėt tė bėjnė vepra tė mira e veten e harroni? Ju edhe Librin e lexoni. A s'po mendoni pak?” (el-Bekare, 44)

“O besimtarė, pėrse flisni atė ēka nuk e punoni? Sa e urrejtur ėshtė tek All-llahu tė flisni atė qė s'e bėni!” (es-Saff, 2-3)

E gjatė lajmėrimit pėr Shujabin s.a.v.s. thotė:

“...Unė nuk dėshiroj tė dallohem nga ju nė atė qė ua ndaloj.” (Hud, 88)

137. Nga Ebu Zejd Usame ibn Zejd ibn Harithe r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Nė Ditėn e Gjykimit do tė sillet njė njeri dhe do tė hedhet nė zjarr (Xhehennem), e organet e barkut do t'i dalin jasht dhe do tė sillet rreth tyre sikur qė sillet gomari nė rrotulluesen e mullirit. Banorėt e Xhehennemit do tė mblidhen rreth tij e do t'i thonė: “O ti filan, ēfarė tė ka ndodhur? A nuk ke urdhėruar pėr vepra tė mira dhe ke ndaluar nga tė kėqijat?” Ai do t'ju thotė: “Po, gjithsesi, kam urdhėruar pėr vepra tė mira, por vetė nuk i kam kryer, dhe kam ndaluar nga tė kėqijat, por vetė i kam punuar”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėrishėm thotė.

“All-llahu urdhėron qė gjėrat e besuara t'ua jepni atyre qė u takojnė, pronarėve tė vet.” (en-Nisa, 58)

“Ne ua kemi dhėnė amanetin qiejve, tokės dhe maleve, por ato refuzuan ta pranojnė se u frikėsuan, kurse njeriu e mori mbi vete. Ai me tė vėrtetė ėshtė i padrejtė dhe injorant!” (el-Ahzab, 72)

138. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Shenjat e munafikut (hipokritit) janė tri: kur flet, gėnjen; kur premton, ndryshon dhe kur i besohet diēka, tradhton”. (Muttefekun alejhi)

Nė njė transmetim thuhet edhe: “Po edhe nėse agjėron, fal namaz dhe pohon se ėshtė musliman”.

139. Nga Ebu Hubejb Abdull-llah ibn ez-Zubjer r.a. transmetohet se ka thėnė: “Kur ka dalė Zubejri nė ditėn e betejės rreth devesė (Jevmu-l-xhemel: beteja e njohur e cila u zhvillua nė mes tė Ali b. Ebi Talibit dhe Aishes r. anhuma), mė ftoi mua dhe shkova pranė tij e ai mė tha: “Biri im, sot vriten vetėm zullumqarėt dhe tė dėmtuarit, dhe unė e shoh veten se do tė vritem si i dėmtuar. Brenga ime mė e madhe janė borxhet e mia. A e di se borxhet tona kur t'i paguajmė, prej pasurisė tonė nuk na mbetet asgjė?” Pastaj tha: “Biri im, shite pasurinė tonė dhe paguaj borxhet tona. Mė ka porositur qė ta lė pėr vete njė tė tretėn, kurse njė tė tretėn e saj pėr bijtė e tij. Do tė thotė pėr bijtė e Abdull-llah ibn ez-Zubejr tė tretėn e tė tretės. (Pastaj) Tha: “Nėse mbetet diē nga pasuria jonė pas pagimit tė borxhit, atėherė njė e treta e njė tė tretės pėr bijtė e tu. Hishami tha: Zubejri atėherė posaēėrisht i ka zgjedhur disa nipa, ndoshta Hubejbin dhe Abbadin, sepse ai atėbotė kishte nėntė djem dhe nėntė vajza”. Abdull-llahu pastaj tha: “(Babai im) Edhe mė tutje mė porositi rreth borxhit tė tij e mė tha: “Biri im, nėse diē nga kjo nuk mund ta kryesh, atėherė kėrko qė tė ndihmojė mbrojtėsi im. Tha: Pasha All-llahun, nuk e kuptova ē'deshi derisa i thashė: O babai im, cili ėshtė mbrojtėsi yt?” Tha: “All-llahu”. Tha: Sa herė qė jam gjetur nė vėshtirėsi me borxhin e tij, unė thosha: O Mbrojtėsi i Zubejrit, paguaje borxhin e tij - dhe i paguhej. (Pastaj) Tha: Kur u vra Zubejri nuk la asnjė dinar e as dirhem, por vetėm njė tokė tė papunueshme dhe njėmbėdhjetė shtėpi nė Medine, dy shtėpi nė Basra dhe nga njė nė Kufe dhe Egjipt. (Pastaj) Tha: “Ai edhe pse ka qenė aq borxhli, kur ndonjė njeri ia binte pėr ruajtje (pasurinė e tij), Zubejri i thoshte: “Jo, unė nuk mund ta pranoj pėr ta ruajtur, unė frikohem qė mos ta humbas”. Ai asnjėherė nuk ka kryer funksion tė emirit, as nuk e ka mbledhur tatimin, haraxhin a tjetėr. Ai gjithnjė ka qenė nė beteja bashkė me tė Dėrguarin e All-llahut ose me Ebu Bekrin, ose me Umerin, ose me Uthmanin r.anhum. Abdull-llahu tha: “Unė kam llogaritur sa borxhe ka dhe kam gjetur se ai ka dy mijė e dyqind mijė (dy milionė e dyqind mijė)! Njė ditė i vjen Hakim ibn Hizami Abdull-llah ibn Zubejrit dhe i thotė: “O djali i vėllait tim, sa ka vėllai im borxh? Unė ia fsheha dhe i thashė: Njėqind mijė. Hakimi tha: Pasha All-llahun, unė nuk po shoh se pasuria juaj mund ta paguaj kėtė. Abdull-llahu i tha: “Ēka mendon ti, nėse borxhi ėshtė dy milionė e dyqind mijė? Tha: Unė nuk po shoh se ju mund ta kryeni kėtė, e nėse nuk mund tė bėni asgjė prej saj, mė ftoni nė ndihmė. Tha: Zubejri e pat blerė njė tokė me kaēuba me 170.000?! kurse (djali i tij) Abdull-llahu e shiti pėr njė milion e gjashtėqind mijė pastaj u ngrit e tha: “Kujt i ka diēka borxh Zubejri, ja ta marrė borxhin prej kėsaj toke (me kaēuba). Atėherė erdhi Abdull-llah ibn Xhafer, tė cilit Zubejri ia kishte borxh 400.000, andaj i tha Abdull-llahut “Nėse doni, kėtė po ua lė juve. Abdull-llahu tha: Jo, (pastaj Ibni Xhaferi) Tha: “Nėse dėshironi, kjo pagesė le tė mbetet pėr fund, nėse kanė ngelur akoma? Abdull-llahu tha: “Jo”. (Ibni Xhaferi) Tha: “Mė ndani njė pjesė (tė tokės)”. Abdull-llahu tha: “E jotja ėshtė prej kėtu deri atje”. Abdull-llahu e shiti njė pjesė tė saj dhe me tė e pagoi borxhin kurse atij i mbetėn 4,5 sehma (masė sipėrfaqesh). Pastaj shkoi te Muaviu tek i cili ishin Amėr ibn Uthmani, el-Mundhir ibn ez-Zubejri dhe Ibni Zem-a. Muaviu i tha: “Sa kushtoi toka (gabe-ja)?” (Abdull-llahu) Tha: “Ēdo sehm nga 100.000”. (Muaviu) Tha: “Sa ka mbetur prej saj?” Tha: “Katėr sehmė e gjysmė”. Atėherė Mundhir ibn Zubejri tha: “Unė po e marr njė sehm pėr 100.000”. Amėr ibn Uthmani tha: “Edhe unė po e marr njė sehm pėr 100.000”. Kurse Ibni Zem-a thotė: “Edhe unė po e marr njė sehm pėr 100.000”. Muaviu tha: “Edhe sa ka mbetur?” I thanė: “Njė sehm e gjysmė”. (Muaviu) Tha: “Edhe unė po e marr atė pėr 150.000”. (Abdull-llahu) Tha: “Abdull-llah ibn Xhaferi ia shiti Muaviut pjesėn e tij pėr 600.000”. Pasi Ibni Zubejri e kreu pagimin e borxhit tė tij, atėherė fėmijėt (trashėgimtarėt) i thanė: “Na e ndaj trashėgiminė tonė!” (Abdull-llah ibn Zubejri) Tha: “Pasha All-llahun, nuk do ta ndaj mes jush derisa katėr vjet tė mos e shpall dhe tė thėrras: Veni re, kujt i ka borxh Zubejri, tė vije t'ia paguajmė”. Kėshtu pėr ēdo vit thėrriste nė “mevsim” (kohė e caktuar kur tubohen njerėzit, si haxhxhi etj.), dhe pasi kaluan katėr vjet ua ndau (trashėgiminė) dhe e mbajti njė tė tretėn (sipas testamentit tė babait). Zubejri kishte katėr gra, secilės i takoi nga njė milion e dyqind mijė, kurse shuma e pėrgjithshme e pasurisė sė tij ishte pesėdhjetė milionė e dyqind mijė”. (Buhariu)

All-llahu i Madhėrishėm thotė:

“...Pėr zullumqarėt nuk ka mik as ndėrmjetės qė pėrfillet”. (Gafir, 18)

Dhe thotė:

“...Ndėrkaq zullumqarėt askush nuk i ndihmon”. (el-Haxhxh, 71)

Sa u pėrket haditheve pėr kėtė temė, nė radhė tė parė ėshtė hadithi i theksuar mė parė nga Ebu Dherr-i r.a. nė fund tė kaptinės pėr “Pėrpjekjen, mundimin, luftimin (el-Muxhahede)”.

140. Transmetohet nga Xhabiri r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ruajuni dhunės (padrejtėsisė), sepse dhuna ėshtė errėsirė nė Ditėn e Gjykimit, ruajuni koprracisė, sepse vėrtet koprracia i ka shkatėrruar ata popuj qė kanė qenė para jush: ajo i ka shtyrė pėr derdhjen e gjakut tė tyre dhe i ka shtyrė qė ndalimet (haramet) t'i bėjnė tė lejuara (hallall)”. (Muslimi)

141. Transmetohet nga Aisheja r.anha se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush bėn zullum sa njė pėllėmbė tokė, do tė jetė i ngarkuar me shtatė (pėllėmbė) tokash”. (Muttefekun alejhi)

142. Transmetohet nga Ebu Musa r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s ka thėnė: “Vėrtet All-llahu e duron gjatė zullumqarin, ndėrsa kur ta rrėmbejė nuk i shpėton dot”, pastaj lexoi: “Ja, ashtu dėnon Zoti yt kur dėnon qytete qė kanė bėrė mizori. Dėnimi i tij ėshtė fort i dhembshėm”. (Hūd, 102) (Muttefekun alejhi)

143. Transmetohet nga Muadhi r.a. se ka thėnė: “Mė dėrgoi i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. e mė tha: “Ti do t'i vish njė populli prej Ehli Kitabit ( tė cilėve u ėshtė shpallė Libri, tė krishterėve apo jehudėve), andaj thirri ata nė dėshmi se nuk ka zot pėrveē All-llahut dhe se vėrtet unė jam i dėrguari i All-llahut. Nėse ata kėsaj i binden atėherė mėsoi ata qė All-llahu i ka urdhėruar me pesė namaze ēdo ditė e natė, e nėse edhe kėtė e pranojnė, atėherė mėsoi ata qė All-llahu i ka obliguar me sadaka (zekat) tė cilėn do t'ua marrish pasanikėve tė tyre e do t'ua japėsh tė varfėrve tė tyre, e nėse edhe kėtė e pranojnė, atėherė ruaju (mos merr) nga gjėrat e ēmueshme tė pasurisė sė tyre. Dhe ruaju nga mallkimi (nėma) e tė dėmtuarit, sepse nė mes mallkimit tė tij dhe All-llahut nuk ka perde (pengesė)”. (Muttefekun alejhi)

144. Transmetohet nga Ebu Humejd Abdurrahman ibn Sa'd es-Saidij r.a. se ka thėnė: “Pejgamberi s.a.v.s. e angazhoi njė njeri nga Ezdi tė cilin e quanin Ibni Lutbijje- pėr ta mbledhė zekatin. Kur ka ardhė (ky) ka thėnė: “Kjo ėshtė juaja, kurse kjo ėshtė dhuratė pėr mua”. Atėherė i Dėrguari i All-llahut s.av.s. u ngrit nė minber dhe pasi e falėnderoi dhe madhėroi All-llahun tha: “Unė e kam angazhuar njė njeri nga ju tė ma kryejė punėn me tė cilėn mė ka ngarkuar All-llahu, e ai vjen dhe mė thotė: Kjo ėshtė juaja, kurse kėtė e kam dhuratė qė mė ėshtė dhuruar mua. E pėrse nuk ka ndenjur nė shtėpinė e prindėrve tė vet qė ta marrė atje atė dhuratė, nėse ėshtė i sigurt? Pasha All-llahun, ēdokush nga ju qė pa tė drejtė merr pjesė tė zekatit, do tė vijė nė Ditėn e Gjykimit duke e bartur nė qafėn e vet. Nėse e ka marrė devenė do ta bartė nė qafė dhe ajo me pėllitje do ta kumtojė turpin e tij. Nėse e ka marrė lopėn, do ta bartė nė qafė dhe ajo me palljen e vet do ta kumtojė turpin e tij. Nėse e ka marrė delen, do ta bartė nė qafė dhe ajo me blegėrimėn e vet do ta kumtojė turpin e tij”.

Pas kėsaj (I Dėrguari) i ka ngritur duart e veta aq sa e kemi parė bardhėsinė e sqetullave tė tij, pastaj ka thėnė: “O All-llahu im, a e plotėsova kumtesėn?”. (Muttefekun alejhi)

145. Transmetohet nga Ebu Hurejre, r.a. se Pejgamberi s.a.v.s ka thėnė: “Kush i ka bėrė njė padrejtėsi (zullum) vėllait tė vet nė nderin e tij apo nė diē tjetėr, le t'i kėrkojė falje atij po atė ditė, para se mos tė bėhet ēėshtja pėr dinarė e  dirhemė (para se tė vihen veprat nė llogari): nėse e ka njė vepėr tė mirė - do t'i paguhet me tė padrejtėsia; por nėse nuk do tė ketė vepra tė mira, atėherė do t'i merren mėkatet e tė dėmtuarit dhe do t'i jepen atij (qė ka bėrė zullum)”. (Buhariu)

146. Transmetohet nga Abdull-llah ibn Amr ibn el-As r. anhuma se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Musliman (i mirėfilltė) ėshtė ai nga gjuha dhe dora e tė cilit janė tė qetė muslimanėt. Kurse muhaxhir (i mirėfilltė) ėshtė ai qė i braktisė plotėsisht ndalimet e All-llahut”. (Muttefekun alejhi)

147. Transmetohet nga Ebu Umame Ijas ibn Tha'lebe el-Harithij r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush ia merr tė drejtėn njė muslimani me dorėn e tij tė djathtė, All-llahu ia pėrcakton Xhehennemin dhe ia ndalon Xhennetin”. Njė njeri i thotė: “Edhe nėse ėshtė ndonjė ēėshtje e lehtė, o i Dėrguari i All-llahut!? Tha: “Po, qoftė edhe njė rrem nga druri i misvakut”. (Muslimi)

148. Nga Ebu Hurejre r.a. pėrcillet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “A e dini kush ėshtė i falimentuar (muflis)?” (As-habėt) Thanė: “I falimentuar te ne ėshtė ai i cili nuk ka as para e as mall”. Tha: “I falimentuar i ummetit tim ėshtė ai qė vjen nė Ditėn e Gjykimit me namaz, me agjėrim, me zekat, por njėkohėsisht ai ka sharė atė, ka shpifė kėtė, ka ngrėnė pasurinė e atij, ka derdhur gjakun e kėtij, ka rrahė tjetrin, atėherė i jipen kėtij e atij (atyre qė i ka dėmtuar v.k.) prej tė mirave tė tij dhe nėse harxhohen mirėsitė e tij para se t'u paguhen borxhet, atėherė do tė merren prej mėkateve tė tyre dhe do t'i ngarkohen kėtij, pastaj edhe ky do tė hedhet nė zjarr”. (Muslimi)

149. Transmetohet nga Ummi Seleme r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet unė jam njeri, ju nė konfliktet tuaja mė drejtoheni mua. Ėshtė e mundshme qė ndonjėri prej jush ėshtė mė i aftė qė t'i shtrojė argumentet e veta dhe unė tė gjykoj nė dobi tė tij, sipas asaj qė kam dėgjuar. Andaj kujt t'ia shqiptoj tė drejtėn e vėllait tė tij, vėrtet ia kam shkėputur njė pjesė tė zjarrit (tė Xhehennemit)”. (Muttefekun alejhi)

150. Transmetohet nga Ibni Umeri r. anhuma se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Besimtari ėshtė vazhdimisht nė hapėsirėn e fesė sė tij, pėrderisa nuk derdhė gjak nė mėnyrė tė palejuar”. (Buhariu)

151. Transmetohet nga Havla bint Amir el-Ensarije - gruaja e Hamzės r.a., se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Vėrtet disa njerėz shkelin nė pasurinė e All-llahut pa tė drejtė, andaj nė Ditėn e Gjykimit i pret zjarri i Xhehennemit”. (Buhariu)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“E kush i madhėron shejtėnitė e All-llahut, ėshtė mirė pėr tė ndaj Zotit tė vet”. (el-Haxhxh, 30)

“E kush i madhėron dispozitat e All-llahut, ajo ėshtė shenjė e zemrės fisnike”. (el-Haxhxh, 32)

“...Kurse ndaj besimtarėve bėhu i butė”. (el-Hixhr, 88)

“...Nėse dikush vret dikė, qė s'ka vrarė askė ose nuk ka bėrė nė tokė trazira - sikur ka vrarė tėrė njerėzinė; por kush bėhet shkaktar pėr tė jetuar dikush - sikur tėrė njerėzisė ia ka ruajtur jetėn”. (el-Maide, 32)

152. Transmetohet nga Ebu Musa r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s ka thėnė: “Besimtari me besimtarin ėshtė i lidhur sikurse ndėrtesa, elementet e sė cilės,  njėri me tjetrin janė tė lidhur fort”, dhe i pėrzieu gishtat e tij”. (Muttefekun alejhi)

153. Transmetohet nga Ebu Musa r.a. po ashtu se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush kalon kah xhamitė apo tregjet tona, e me vete ka shigjetė (apo ēfarėdo arme), le t'i mbajė nė vendin e tyre ose le ta kapė  me shuplakėn e tij pėr maje, qė me tė tė mos pengojė ndonjė musliman”. (Muttefekun alejhi)

154. Transmetohet nga En-Nu'man ibn Beshir r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Besimtarėt nė marrėdhėniet mes tyre; nė dashuri, mėshirė e butėsi janė sikur trupi, nėse sėmuhet njė organ edhe pjesėt e tjera tė trupit shqetėsohen dhe mbarė organizmi vuan nga dhembjet, pagjumėsia dhe ngritja e temperaturės”. (Muttefekun alejhi)

155. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se ka thėnė: “Pejgamberi s.a.v.s. e puthi Hasanin, tė birin e Aliut r.a., kurse tek ai ishte el-Akre' ibn Habis qė tha: “Unė kam dhjetė fėmijė dhe asnjėrin prej tyre ende nuk e kam puthur”. I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. e shikoi dhe tha: “Kush nuk mėshiron nuk mėshirohet ndaj tij (prej All-llahut)”. (Muttefekun alejhi)

156. Transmetohet nga Aisheja r.a. se ka thėnė: “Erdhėn disa njerėz nga beduinėt tek i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. e i thanė: “A i puthni ju fėmijėt tuaj?” Tha: “Po”. (Ata) Thanė: “Ne, pasha All-llahun, nuk i puthim!” I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Ēka mund t'ju bėjė, nėse All-llahu e ka shkėputur mėshirėn nga zemrat tuaja”. (Muttefekun alejhi)

157. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nėse ndonjėri prej jush u prin njerėzve nė namaz, le tė lehtėsojė, sepse nė mesin e tyre ka tė dobėt, tė sėmurė dhe pleq. Kurse kur tė falet ndonjėri prej jush vetė, atėherė le ta zgjasė sa tė dojė”. (Muttefekun alejhi)

Nė njė transmetim tjetėr shtohen edhe fjalėt: “ka edhe tė nevojshėm”.

158. Nga Ebu Katade el-Harith ibn Rib'ij r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet unė ngrihem pėr namaz dhe dėshiroj tė qėndroj gjatė nė tė, por kur dėgjoj vajin e fėmijės, e lehtėsoj (shkurtoj) atė, duke mos patur dėshirė qė t'ia vėshtirėsoj (punėn) nėnės sė fėmijės”. (Buhariu)

159. Nga Ibni Umeri r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Muslimani ėshtė vėlla i muslimanit: nuk i bėn atij padrejtėsi e as nuk e lė nė baltė. Ai qė gjendet nė nevojė tė vėllait tė tij, All-llahu do t'i gjendet nė nevojėn e tij. Ai qė e ēliron njė barrė nga muslimani, All-llahu do ta ēlirojė nga ai njė barrė nga barrat e ahiretit. Ai qė e mbulon njė musliman (e nuk ia zbulon tė metat ose fshehtėsitė sh.k.) All-llahu do ta mbulojė atė Ditėn e Kijametit.”  (Muttefekun alejhi)

160. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Mos i bėni zili njėri-tjetrit, mos e mashtroni njėri-tjetrin; mos e urreni njėri-tjetrin; mos ia ktheni shpinėn njėri-tjetrit, duke u hidhėruar; mos i ndėrhyni me shitblerjen tuaj tjetrit nė shitblerje. Bėhuni rob tė All-llahut, vėllezėr tė vėrtetė. Muslimani ėshtė vėlla i muslimanit. Nuk i bėn atij padrejtėsi, nuk e degradon e as nuk e poshtėrson. Devotshmėria ėshtė kėtu”. Tri herė tha duke bėrė shenjė nė gjoksin e tij. “Njė njeriu i del mjaftė e keqja, nėse e degradon vėllain e tij musliman. Secilit musliman patjetėr i janė tė shenjta dhe tė paprekshme: jeta, pasuria dhe nderi i muslimanit tjetėr”. (Muslimi)

161. Nga Enesi r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Askush nga ju nuk beson pėrderisa pėr vėllain e tij tė mos dėshirojė atė qė dėshiron pėr vetveten”. (Muttefekun alejhi)

162. Transmetohet po ashtu nga Enesi r.a., se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ndihmoje vėllain tėnd, dėmtues qoftė apo i dėmtuar!” Njė njeri i tha: “O i Dėrguari i All-llahut, i ndihmoj tė dėmtuarit, por mė njofto, si t'i ndihmoj dėmtuesit?” Tha: “Ta pengosh - ose ta ndalosh nga dhuna - kjo ėshtė ndihmė pėr tė”. (Buhariu)

163. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Muslimani ndaj muslimanit i ka pesė detyra: - kthimi i selamit, vizita e tė sėmurit, pėrcjellja e xhenazes, tė pėrgjigjurit nė ftesė, tė pėrgjigjurit me lutje (Jerhamukell-llah, All-llahu tė mėshiroftė! - atij qė teshė dhe thotė: el-hamdu li-l-lah)”. (Muttefekun alejhi).

Sipas njė transmetimi tė Muslimit, hadithi citohet kėshtu: “Muslimani ndaj muslimanit i ka gjashtė detyra. - kur ta takosh, jepi selam; kur tė thėrret (nė punė apo gazmend) pėrgjigjju; kur prej teje kėrkon kėshillė, kėshilloje; kur tė teshė dhe falėnderon All-llahun me “el-hamdu li-l-lah” pėrgjigjju me “jerhamukell-llah”; kur tė sėmuhet, vizitoje dhe kur tė vdes, pėrcille deri nė varr”.

164. Transmetohet nga Ebu Umare el-Bera ibn Azib r.a. se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. na i ka urdhėruar shtatė (gjėra) dhe na i ka ndaluar shtatė: Na ka urdhėruar vizitėn e tė sėmurit, pėrcjelljen e xhenazes, tė pėrgjigjurit me lutje atij qė teshėtinė, justifikimin e betuesit, ndihmėn e tė dėmtuarit, tė pėrgjigjurit nė ftesė dhe pėrhapjen e selamit. Kurse na e ka ndaluar: vėnien e unazave tė arit, pirjen prej enės sė argjendtė, shtruarjen e jastėkut tė mėndafshtė tė mbushur me pambuk nė shpinė tė deves pėr hipje, bartjen e jelekut tė mėndafshtė tė qėndisur me lara tė linjta, bartjen e rrobave tė mėndafshta, rrobat prej armaēit dhe prej mėndafshit, tė hollat dhe tė trashat”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Ata qė dėshirojnė qė te besimtarėt tė pėrhapet amoraliteti, i pret dėnim i dhembshėm nė kėtė dhe nė botėn tjetėr.” (en-Nūr, 19)

165. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk e mbulon asnjė rob (njeri) robin tjetėr nė kėtė botė, e tė mos e mbulojė atė All-llahu nė Ditėn e Gjykimit”. (Muslimi)

166. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Gjithė ummeti im do tė jetė i falur pėrveē mėkatarėve publikė, kurse prej mėkateve publike ėshtė kur njė njeri e bėn njė punė natėn, pastaj gdhihet duke qenė i mbuluar (mėkati i tij) nga ana e All-llahut, por ai thotė: “O filan, unė mbrėmė e kam bėrė kėtė dhe atė vepėr”. Atė mbrėmė e pat mbuluar Krijuesi i tij, kurse ai, kur u gdhi, e zbulon atė qė ia pat mbuluar All-llahu”. (Muttefekun alejhi)

167. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “Ia sollėn Pejgamberit s.a.v.s. njė njeri qė kishte pirė (alkool) dhe tha: “Rraheni!” Ebu Hurejre ka thėnė: “Tė gjithė e rrahėn; dikush me dorė, dikush me kėpucė, e dikush edhe me rroba!” Pasi u nis, disa njerėz i thanė: “All-llahu tė turpėroftė!” (Pejgamberi) Tha: “Mos thuani kėshtu, mos i ndihmoni djallit kundėr tij”. (Buhariu)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“...Dhe bėni vepra tė mira, ndoshta do tė shpėtoni”. (el-Haxhxh, 77)

“...Dhe ēka tė bėni nga tė mirat, All-llahu me siguri e di atė”. (el-Bekare, 215)

168. Nga Ibni Umeri r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Muslimani ėshtė vėlla i muslimanit, nuk i bėn atij padrejtėsi e as nuk e lė nė baltė. Ai qė gjendet nė nevojė tė vėllait tė tij, All-llahu do t'i gjendet nė nevojėn e tij. Ai qė e ēliron njė barrė nga muslimani, All-llahu do ta ēlirojė nga ai njė barrė nga barrat e ahiretit. Ai qė e mbulon njė musliman (e nuk ia zbulon tė metat ose fshehtėsitė sh.k.), All-llahu do ta mbulojė atė Ditėn e Kijametit.” (Muttefekun alejhi)

169. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Atij, qė besimtarit ia lehtėson njė brengė tė kėsaj bote, All-llahu do t'ia lehtėsojė njė nga brengat e botės tjetėr. Atij, qė tė varfėrit ia lehtėson gjendjen, All-llahu do t'ia lehtėsojė edhe nė kėtė botė edhe nė botėn tjetėr. Atij, qė i mbulon turpet e njė muslimani, All-llahu do t'ia mbulojė atij nė tė dy botėt. All-llahu do t'i ndihmojė robit tė vet, derisa ai rob i ndihmon vėllait tė vet. Kush niset rrugės sė fitimit tė diturisė, All-llahu (pėr atė) do t'ia lehtėsojė rrugėn deri nė Xhennet. Asnjėherė nuk mblidhet njė grup i njerėzve nė njė prej shtėpive tė All-llahut (nė xhami) pėr ta lexuar Kur'anin dhe pėr ta mėsuar nė mes veti, e qė mbi ta tė mos lėshohet dhe t'i mbrojė mėshira e All-llahut, dhe qė tė mos i rrethojnė engjėjt ose qė All-llahu tė mos i lavdėrojė nė mesin e atyre qė janė tek ai (engjėjt, pejgamberėt dhe njerėzit e mirė). Atė qė e zbraps puna e tij, nuk mund ta pėrparojė prejardhja e tij”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Kush angazhohet pėr tė mirė, ai do tė ketė pjesėmarrje nė shpėrblim.” (en-Nisa, 85)

170. Transmetohet nga Ebu Musa el-Esh'arij r.a. se ka thėnė: “Kur i vinte Pejgamberit s.a.v.s. ndonjė njeri pėr ndonjė nevojė (kėrkesė), kthehej kah tė pranishmit dhe u thoshte: “Ndėrhyni (ndėrrmirrni diēka) do tė shpėrbleheni! All-llahu pėrcakton nėpėrmjet gjuhės sė pejgamberit tė vet ē'tė dojė”. (Muttefekun alejhi)

Kurse nė njė transmetim tjetėr ėshtė: “ēka tė dėshirojė”.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Nė shumė biseda tė tyre tė fshehta nuk ka ndonjė dobi, pėrveē se kur kėrkojnė tė ndahet sadakaja ose tė bėhen vepra tė mira ose tė pajtojnė njerėz ndėrmjet veti...” (en-Nisa, 114)

“...Pajtimi ėshtė mė i mirė.” (en-Nisa, 128)

“...Prandaj frikėsojuni All-llahut dhe koordinoni ēėshtjet tuaja ndėr veti.” (el-Enfal, 1)

“Pa dyshim besimtarėt janė vėllezėr, prandaj pajtoni dy vėllezėr tuaj.” (el-Huxhurat, 10)

171. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Pėr ēdo nyje tė njeriut, ēdo ditė qė del dielli duhet dhėnė sadaka. Nėse i pajton dy (veta) dhe sillesh drejt mes tyre, edhe ajo ėshtė sadaka. Nėse dikujt i ndihmon qė tė hipė nė kalė, ose i ndihmon qė ta ngarkojė barrėn nė kalė - edhe kjo ėshtė sadaka. Edhe fjala e mirė ėshtė sadaka. Secilin hap tė cilin e bėn pėr namaz, po ashtu ėshtė sadaka. Largimi nga rruga i asaj qė i pengon kalimtarėt - edhe ajo ėshtė sadaka”. (Muttefekun alejhi)

172. Nga Ummi Kulthum bint Ukbe Ebi Muajt r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Nuk ėshtė gėnjeshtar ai qė bėn pajtim midis njerėzve, pastaj pėrcjell lajme tė mira ose flet mirė”. (Muttefekun alejhi)

Nė transmetimin e Muslimit shtohen kėto fjalė: “Nuk e kam dėgjuar (Alejhisselamin) tė lejojė diē nga ajo qė e thonė njerėzit (qė nuk ėshtė e vėrtetė) pėrpos nė kėto tri (raste): nė luftė (lejohet tradhtia e armikut) nė pajtim midis njerėzve dhe burri t'i flet gruas (me kompliment) dhe gruaja t'i flet burrit (me kompliment)”.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Qėndro vendosmėrisht nė anėn e atyre tė cilėt i luten Zotit tė vet nė mėngjes dhe nė mbrėmje me dėshirė qė tė meritojnė simpatinė e Tij, dhe mos i hiq sytė tu prej atyre.” (el-Kehf, 28)

173. Transmetohet nga Harithe ibn Vehb r.a. qė ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “A doni t'ju kumtoj (diē) pėr banorėt e Xhennetit? Ēdo musliman i dobėt (nga modestia duket i tillė) dhe i pėrbuzur (nga njerėzit), nėse betohet nė All-llahun pėr diē, All-llahu do t'ia plotėsojė. A doni t'ju kumtoj diē edhe pėr banorėt e Xhehennemit? (I tillė ėshtė) Ēdo njeri kokėfortė, vetjak dhe mendjemadh”. (Muttefekun alejhi)

174. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. qė ka thėnė se njė grua zezake ose njė djalosh i ri e ka fshirė me fshesė xhaminė. Pasi qė humbi (njė kohė), i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. pyeti pėr tė, e i thanė: “Ka vdekė!” (Pejgamberi) Tha: “ Pėrse nuk mė keni njoftuar pėr kėtė?” Ata sikur e kanė parė punė tė vogėl rastin e saj. Ai u tha: “Ma tregoni varrin e saj apo tė tij”. Pasi ia treguan varrin, ai ia fali xhenazen e pastaj tha: “Vėrtet kėto varreza janė tė errėta pėr pronarėt e tyre, dhe All-llahu i Madhėruar do t'i ndriēojė ata pėr hir tė namazit tim pėr ta”. (Muttefekun alejhi)

175. Transmetohet nga Usame r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Qėndrova nė derė tė Xhennetit, kur nė tė hynin pėrgjithėsisht tė mjerėt, kurse pasanikėt ishin tė burgosur dhe pritnin thirrjen e mbikėqyrėsve tė Xhehennemit pėr tė hyrė nė tė. Dhe qėndrova nė derė tė Xhehennemit, kur nė tė pėrgjithėsisht hynin gratė”. (Muttefekun alejhi)

176. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Vetėm tre (fėmijė prej Beni Israilėve) kanė folur nė djep: “Isai, biri i Merjemes dhe pronari i Xhurejxhit (tė tretit transmetuesi nuk ia pėrmend emrin). Xhurejxhi ka qenė njė njeri qė bėnte ibadet. Ai ndėrtoi pėr vete njė ndėrtesė tė posaēme (savme'a) dhe nė tė bėnte ibadet. Duke qenė aty (njė ditė) i vjen nėna e vet, e gjeti nė namaz dhe i tha: “O Xhurejxh!” (Xhurejxhi) Tha: “O Zoti im, nėna ime apo namazi?” Dhe u pėrcaktua pėr vazhdimin e namazit, kurse nėna e tij shkoi prapė. Tė nesėrmen nė agim, prapė i erdhi nėna dhe pėrsėri e gjeti nė namaz dhe i tha: “O Xhurejxh!” (Ky pėrsėri nė namaz me zemėr) Thotė: “O Zoti im, nėna ime apo namazi im”. Vendosi ta vazhdojė namazin gjer nė fund (dhe kur ta kryejė namazin atėherė t'ia ēelė derėn dhe t'i pėrgjigjet nėnės, por nėna nuk e pret dhe kthehet si ditėn e kaluar). Ditėn e tretė, nėna e tij vjen pėrsėri dhe fillon tė thėrrasė: “O Xhurejxh!” (Xhurejxhi qė falte namaz) Tha: “O Zoti im, nėna ime apo namazi im?” Dhe prap (Xhurejxhi) e zgjedh namazin. (Nėna) Tha: “O All-llahu im, mos e vdis derisa tė shohė fytyrat e lavireve!”

Beni Israilėt ndėrmjet veti e pėrmendin Xhurejxhin dhe ibadetin e tij. Aty ishte edhe njė grua lavire e cila shquhej me bukurinė e saj. (Kur dėgjoi pėr Xhurejxhin) Tha: “Nėse doni, unė e provokoj dhe e mashtroj?! “Pastaj, ajo iu ofrua, por ai as qė ia vuri veshin. Atėherė kaloi (atypari) njė bari me njė kope i cili i kullotte rreth vendit tė ibadetit (savme'a) tė Xhurejxhit, tė cilit ajo gruaja iu ofrua, me tė cilėn bariu pati marrėdhėnie intime dhe ajo mbeti shtatzėnė. Kur lindi, ajo tha: “Kjo foshnje ėshtė me Xhurejxhin!” Pastaj erdhėn (njerėzit) te savme'a e tij, ia rrėnuan dhe filluan ta rrahin. (Xhurejxhi) Tha: “Ē'keni, o njerėz?” Thanė: “T'i ke bėrė mėkat (zina) me kėtė lavire, dhe ajo ka lindė me ty”. Tha: “Ku ėshtė foshnja?”. Pasi ia sollėn aty, tha: “Mė lejoni derisa tė fal namaz, dhe u fal, pasi e kreu (namazin) erdhi te fėmija, e preku nė bark dhe tha: “O fėmijė, kush ėshtė babai yt?” (Fėmija) Tha: “Filan bariu”. Pastaj iu afruan (njerėzit) e filluan ta puthin, ta pėrqafojnė dhe pastaj i thanė. “Po ta ndėrtojmė savme'an tėnd prej ari”. Tha: “Jo, ma ndėrtoni pėrsėri prej balte, ēfarė ka qenė”. Dhe ia ndėrtuan.

Duke thithur foshnja gji te nėna e vet, kalon atypari njė kalorės hipur nė njė deve tė shtrenjtė e tė bukur dhe nėna e tij tha: “O All-llahu im, bėre djalin tim sikurse ky!” Fėmija e la gjirin, u kthye kah njeriu, e shikoi dhe tha: “O All-llahu im, mos mė bėjė si ai!” Pastaj u kthye kah gjiri dhe vazhdoi tė thithė”. (Transmetuesi tregon e thotė) “Sikur po e shoh tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. se si e vė gishtin e tij tregues dhe fillon tė thithė duke na treguar”. Pastaj (Pejgamberi) tha: “Pastaj (njerėzit) kaluan me njė robėreshė duke e rrahur dhe i thonin: “Ke bėrė zina, ke vjedhur”. Kurse ajo thoshte: Hasbijall-llahu ve ni'mel-vekil” (All-llahu mė mjafton pėr gjithēka dhe Ai ėshtė mbrojtėsi mė i mirė), nėna e foshnjės atėherė tha: “O All-llahu im, mos e bėj djalin tim si kjo”. Foshnja e la thithjen dhe shikoi kah ajo e tha: “O All-llahu im, mė bėjė mua si ajo”.

Kėtu pėrsėritet tregimi: Nėna e foshnjės tha: “Kaloi njė njeri me pamje tė bukur, e unė thashė: “O All-llahu im, bėre djalin tim sikur ky!” Kurse ti the: “O All-llahu im, mos mė bėj si ai”. Pastaj kaluan me robėreshėn tė cilėn e rrihnin dhe i thonin se ka bėrė zina dhe ka vjedhė. Thashė: “O All-llahu im, mos e bėj djalin tim si ajo”, kurse ti the: “O All-llahu im, mė bėj mua si ajo!” (Foshnja) Tha: “Vėrtet, ai njeri ėshtė tiran, andaj dhe kam thėnė, o All-llahu im, mos mė bėj si ai! Kurse ajo pėr tė cilėn thonin se ka bėrė zina e nuk ka bėrė, ka vjedhė, e ajo nuk ka vjedhė - thashė: O All-llahu im, mė bėj mua si ajo”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Kurse ndaj besimtarėve bėhu i butė”. (el-Hixhr, 88)

“Qėndro vendosmėrisht nė anėn e atyre qė i luten Zotit tė vet nė mėngjes dhe nė mbrėmje me dėshirė qė tė meritojnė simpatinė e Tij dhe mos i hiq sytė tu prej atyre, duke dėshiruar bukurinė e jetės sė kėsaj bote.” (el-Kehf, 28)

“Prandaj bonjakun mos e nėnēmo. Dhe lypėsin mos e refuzo”. (ed-Duha, 9-lo)

“A e ke parė atė qė pėrgėnjeshtron atė botė? Po, ai ėshtė qė refuzon ashpėr bonjakun. Dhe nuk nxit pėr ushqimin e tė varfėrit”. (el-Maun, l-3)

177. Transmetohet nga Sehl ibn Sa'd r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Unė dhe pėrkujdesėsi i bonjakut do tė jemi nė Xhennet kėshtu”, dhe bėri shenjė me gishtin tregues dhe gishtin e mesėm dhe i ndau nė mes veti”. (Buhariu)

178. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Ai qė kujdeset pėr tė shkretėt dhe tė varfėrit ėshtė si ai qė lufton nė rrugė tė All-llahut”. (Transmetuesi thotė) Mendoj se (Pejgamberi) tha: “Dhe si ai qė falet pa pushim dhe si ai qė agjėron pandėrprerė”. (Muttefekun alejhi)

179. Transmetohet nga Enesi r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush pėrkujdeset pėr dy vajza deri nė moshėn madhore, kur tė vjen nė Ditėn e Gjykimit unė dhe ai do tė jemi si kėta dy” dhe i bashkoi gishtat”. (Muslimi)

180. Transmetohet nga Aisheja r.a. se ka thėnė:”Hyri tek unė njė grua me dy vajza tė saj tė vogla dhe lypte, kurse tek unė nuk gjeta asgjė pėrveē njė hurme. Ia dhashė atė hurmė, tė cilėn ua ndau dy vajzave tė veta, duke mos ngrėnė pėr vete prej saj. Pastaj u ngrit dhe doli. Pas kėsaj hyri Pejgamberi s.a.v.s. dhe unė e njoftova kurse ai tha:”Kush vehet nė sprovė sadoqoftė me vajza dhe sillet me mirėsi ndaj tyre, ato do t'i jenė perde (mbrojtje) nga zjarri”. (Muttefekun alejhi)

181. Nga Ebu Shurejh Huvejlid ibn Amr el-Huzaij r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “O All-llahu im, po e legalizoj (po e bėj tė ligjshme) tė drejtėn e dy (kategorive) tė dobėtve: tė bonjakut dhe tė femrės”. (Hadith hasen, e transmeton Nesaiu)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“...Ēoni jetė tė mirė me to...!” (en-Nisa, l9)

“Ju nuk mund tė jeni plotėsisht tė drejtė ndaj grave, edhe pse e pėrpiqeni pėr kėtė, por mos i lejoni vetes shprehinė qė ndonjėrėn ta lini si tė varur. Dhe nėse i pėrmirėsoni marrėdhėniet dhe ruheni, All-llahu ėshtė, pa dyshim, shumė i mėshirshėm dhe fal shumė”. (en-Nisa, l29)

182. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Pranoni rekomandimin qė grave t'u bėni mirė! Vėrtet gruaja ėshtė krijuar nga brinja. Laku mė i madh i brinjės ėshtė mė lart. Nėse provon ta drejtosh, do ta thesh, kurse nėse e lė ēfarė ėshtė, ajo mbetet e shtrembėr. Andaj pranoni rekomandimin ndaj grave”. (Muttefekun alejhi)

Nė njė transmetim tė dy sahihėve thuhet: “Gruaja ėshtė sikurse brinja, nėse e drejton e then, e nėse pajtohesh me tė, pajtohesh me tė ashtu ēfarė ėshtė, e shtrembėr”. Ndėrkaq nė transmetimin e Muslimit thuhet: “Vėrtet gruaja ėshtė krijuar nga brinja, asnjėherė nuk drejtohet sipas rregullit, e nėse pajtohesh me tė, pajtohesh ashtu ēfarė ėshtė, e shtrembėr-kurse nėse fillon ta drejtosh, do ta thesh, kurse thyerja e saj ėshtė shkurorėzimi i saj”.

183. Transmetohet nga Amr ibn el-Ahves el-Xhushemij r.a. se e ka dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. nė Haxhxhin Lamtumirės duke thėnė, pasi qė i shprehu lavdi e falėnderim All-llahut, tėrhoqi vėrejtje dhe kėshilloi, pastaj tha: “Kėshillohuni ndėrmjet veti qė me gratė tė silleni mirė, sepse ato janė nė shėrbim tek ju, ju  nuk dispononi diē tjetėr prej tyre pos kėsaj (shėrbimit), pėrpos nėse haptas bėjnė diē tė pamoralshme, e nėse bėjnė – ndani nga shtrati dhe rrihni me njė rrahje qė nuk i dėmton (fizikisht). Nėse bėhen prapė tė dėgjueshme, atėherė mos kėrkoni mėnyrė tjetėr pėr t'i shtypur (ndaj tyre silluni mirė si mė parė). Ju keni tė drejta ndaj grave tuaja dhe gratė tuaja kanė tė drejta ndaj jush. Gratė tuaja nuk guxojnė nė shtratin tuaj ta pranojnė tjetėrkėnd, e as ta lejojnė nė shtėpinė tuaj atė qė ju nuk e doni.Kurse e drejta e tyre nė ju ėshtė qė tė kujdeseni mirė pėr to, t'u jepni ushqim dhe t'i veshmbathni si ka hije”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

184. Transmetohet nga Muavije ibn Hajde r.a. se ka thėnė: “Thashė, o i Dėrguari i All-llahut, ēfarė detyra ka secili prej nesh ndaj gruas sė vet?” (Pejgamberi) Tha: “Ta ushqesh kur tė ushqehesh vetė, ta veshmbathėsh kur kėtė e bėnė pėr vete, mos ta mallkosh dhe mos ta lėsh vetėm askund pėrveē nė shtėpi”. (Hadith hasen, transmeton Ebu Davudi i cili thotė: “Mos e qorto” e ka kuptimin: mos i thuaj “All-llahu tė shėmtoftė”)

185. Transmetohet nga Ebu Hurejre, r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Mė i ploti besimtar me iman ėshtė ai qė ėshtė mė i mirė nė moral kurse mė tė sjellshmit prej jush janė ata qė janė mė tė sjellshėm ndaj grave tė tyre”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

186. Transmetohet nga Abdull-llah ibn Amr ibn el-'As r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kjo botė ėshtė dėfrim kurse dėfrimi mė i mirė i saj ėshtė gruaja e ndershme”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Burrat janė mbėshtetja e grave me aq sa i ka dhėnė All-llahu pėrparėsi njėrės palė ndaj tjetrės dhe pėr shkak se ata shpenzojnė pasurinė e tyre. Prandaj gratė e mira janė tė dėgjueshme dhe nė mungesė tė burrit kujdesen pėr atė qė kujdeset edhe All-llahu.” (en-Nisa, 34)

Prej haditheve tė kėsaj teme ėshtė edhe ai i theksuari nė kaptinėn paraprake nga Amr ibn el-Ahves.

187. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur burri e thirr gruan e tij nė shtrat, e ajo kėtė e refuzon dhe nėse fle (burri) dhe e kalon natėn i hidhėruar nė tė, engjėjt do ta mallkojnė (atė grua) deri nė mėngjes”. (Muttefekun alejhi)

Nė njė transmetim tjetėr tė dy sahihėve thuhet: “Nėse gruaja braktis shtratin e burrit tė saj kur bjen tė flejė, e mallkojnė engjėjt deri nė mėngjes”. Nė njė transmetim tjetėr, i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Pasha Atė, nė duart e tė cilit gjendet shpirti im, kur njė burrė e thirr gruan e tij nė shtrat e ajo refuzon, Krijuesi i qiejve do tė jetė i hidhėruar me tė derisa burri i saj tė jetė i kėnaqur me tė”.

188. Transmetohet po ashtu, nga Ebu Hurejre r.a., se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk i lejohet gruas qė tė agjėrojė (nafile) kur e ka burrin prezent, pėrveē me lejen e tij. Po ashtu ajo nuk lejon hyrje nė shtėpi tė tij, pa lejen e tij”. (Muttefekun alejhi, kurse ky citat ėshtė i Buhariut)

189. Nga Ibni Umeri r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Tė gjithė ju jeni barinj dhe secili ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij. Mėkėmbėsi ėshtė bari, burri nė familjen e tij ėshtė bari, gruaja ėshtė bareshė nė shtėpinė e burrit tė saj dhe rojtare e fėmijėve. Pra, tė gjithė ju jeni barinj dhe secili ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij”. (Muttefekun alejhi)

190. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Sikurse ta urdhėroja dikėnd pėr t'i bėrė sexhde dikujt tjetėr (pėrveē All-llahut), do ta urdhėroja gruan pėr t'i bėrė sexhde burrit tė saj”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“...Kurse babai i fėmijėve ka pėr detyrė ushqimin dhe veshjen e tyre nė mėnyrė tė denjė.” (el-Bekare, 233)

“Ai qė ka, tė shpenzojė sipas pasurisė sė vet, por edhe ai qė ėshtė nė skamje tė shpenzojė nga ajo qė i ka dhėnė All-llahu, sepse All-llahu nuk ngarkon askė mė tepėr se sa i ka dhėnė.” (et-Talak, 7)

“...Ēkado qė ju tė jepni (dhuroni), Ai atė e kompenson.” (Sebe', 39)

191. Nga Ebu Hurejre, r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Tė hollat qė i ke shpenzuar nė rrugė tė All-llahut, tė hollat qė i ke shpenzuar pėr lirimin e robėrve, tė hollat qė i ke dhėnė pėr tė varfėrit dhe tė hollat qė i ke shpenzuar pėr familjen tėnde, shpėrblimi mė i madh ėshtė pėr ato qė i ke shpenzuar pėr familjen tėnde”. (Muslimi)

192. Nga Ebu Abdull-llah (e thuhet Ebu Abdurrahman) Thevban ibn Buxhdud, rob (mevla) i tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. transmetohet se ka thėnė: “Ka thėnė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s.: “Paraja mė e vlefshme tė cilėn e shpenzon njeriu ėshtė ajo qė e shpenzon pėr familjen e vet, paraja tė cilėn e shpenzon pėr mbajtjen e kafshės pėr (luftė) nė rrugė tė All-llahut dhe paraja tė cilėn e shpenzon pėr shokėt e tij nė rrugė tė All-llahut”. (Muslimi)

193. Transmetohet nga Sa'd ibn Ebu Vekkas r.a. nė njė hadith tė tij tė gjatė tė cilin e theksuam nė fillim tė librit nė kaptinėn e Nijjetit, se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. i ka thėnė atij: “Vėrtet, ti nuk do tė bėsh asnjė shpenzim nė emėr tė All-llahut, e qė pėr tė tė mos shpėrblehesh, madje edhe pėr atė qė e vė nė gojėn e gruas tėnde”. (Muttefekun alejhi)

194. Transmetohet nga Ebu Mes 'ud el-Bedrij r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur e bėn njeriu njė shpenzim pėr mbajtjen e familjes sė tij, duke llogaritur shpėrblimin e All-llahut, ajo do tė jetė pėr tė sadaka”. (Muttefekun alejhi)

195. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk ka ditė nė tė cilėn gdhihen robtė e All-llahut e qė tė mos zbresin dy engjėj dhe njėri tė thotė: “O All-llahu im, jepi kompensim atij qė ka shpenzuar”, kurse tjetri thotė:”O All-llahu im, jepi shkatėrrim atij qė (dorėn e vet) ka shtrėnguar”. (Muttefekun alejhi)

196. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Dora e sipėrme (qė jep) ėshtė mė e mirė se dora e poshtme (qė lyp). Fillo prej familjes tėnde. Sadaka mė e mirė ėshtė ajo qė bėhet duke qenė i pasur (pasi t'i ketė plotėsuar nevojat e familjes), kush bėhet dinjitoz, All-llahu ia ruan dinjitetin dhe kujt i mjafton ajo qė ka, All-llahu do t'ia mjaftojė”. (Buhariu)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Nuk do ta arrini mirėsinė e plotė derisa tė mos ndani njė pjesė tė asaj qė e keni mė tė dashur.” (Ali' Imran, 92)

“O besimtarė! Shpenzoni nga ato gjėra tė bukura qė i fitoni dhe prej atyre qė ua japim nga toka, mos nisni tė ndani atė qė nuk vlen tė shpėrndahet, qė ju vetė nuk do ta kishit marrė, vetėm me symbyllur.” (el-Bekare,267)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Urdhėroje familjen tėnde tė kryejė namazin dhe insisto nė kėtė!” (Ta Ha,l32)

“O besimtarė, ruajeni veten dhe familjen tuaj nga zjarri ” (et-Tahrim,6)

197. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. qė ka thėnė: “Hasani, i biri i Aliut r.a. (si fėmijė) njėherė e mori njė hurmė nga hurmat e dhėnura pėr sadaka dhe e shtiu nė gojė. I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. i tha: “Mos, mos, gjuaje atė! A nuk e di se ne nuk hamė sadaka?!” (Muttefekun alejhi)

Sipas njė transmetimi tjetėr thuhet: “Pėr ne nuk ėshtė e lejuar sadaka”.

198. Nga Ibni Umeri r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė:“Tė gjithė ju jeni barinj dhe secili ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij. Imami (udhėheqėsi - sunduesi) ėshtė bari (i popullit tė vet) dhe do tė jetė pėrgjegjės pėr tufėn e tij. Burri ėshtė bari nė familjen e vet dhe ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij. Gruaja ėshtė bareshė nė shtėpinė e burrit tė saj dhe ajo ėshtė pėrgjegjėse pėr tufėn e saj. Shėrbėtori ėshtė bari (rojtar) i pasurisė sė zotėriut tė vet dhe ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij. Pra, tė gjithė ju jeni barinj dhe secili ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij”. (Muttefekun alejhi)

199. Transmetohet nga Amr ibn Shuajb, ky nga babai i tij, e ai nga babai i vet r.a.,  se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Urdhėroni fėmijėt tuaj pėr (tė falė) namaz kur t'i kenė shtatė vjet, kurse detyroni me forcė (rrahni) kur t'i bėjnė dhjetė vjet dhe ndajini nė shtrat”. (Hadith hasen, transmeton Ebu Davudi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Adhurojeni All-llahun dhe asnjė send mos e trajtoni tė barabartė me Tė! Jini tė mirė me prindėrit dhe tė afėrmit, edhe bonjakėt edhe tė varfėrit e ngratė, edhe me fqinjėt e afėrt edhe me fqinjėt e largėt, edhe me shokėt pėrreth, edhe udhėtarėt edhe ata qė janė nėn kujdesin tuaj!.” (en-Nisa, 36)

200. Transmetohet nga Ibni Umeri dhe Aisheja r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vazhdimisht mė porositė Xhibrili pėr fqinjin, saqė kam menduar se edhe do t'i jep tė drejtė nė trashėgimi”. (Muttefekun alejhi)

201. Transmetohet se Ebu Dherri r.a. ka thėnė: “Mė ka thėnė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s.: “O Ebu Dherr, kur tė ziesh ēorbė, shto nė tė ujė dhe kujdesu pėr fqinjin”. (Muslimi)

Nė njė transmetim tjetėr, po ashtu nga Ebu Dherri, thuhet: “Vėrtet, miku im sal-lall-llahu alejhi ve sel-lem mė ka porositur: “Kur tė ziesh ēorbė, shtoja pak ujin, e pastaj shikoi familjet e fqinjve dhe ndaj njė pjesė prej saj”.

202. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Pasha All-llahun nuk beson, pasha All-llahun nuk beson, pasha All-llahun nuk beson!” I thanė: “Kush o i Dėrguari i All-llahut? Tha: “Ai, fqinji i tė cilit nuk ėshtė i sigurt nga tė kėqijat e tij!”. (Muttefekun alejhi)

Nė njė transmetim tė Muslimit thuhet: “Nuk do tė hyjė nė Xhennet ai, fqinji i tė cilit nuk ėshtė i sigurt prej tė kėqijave tė tij”.

203. Transmetohet po ashtu nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush i beson All-llahut dhe Ditės sė mbramė, mos ta shqetėsojė fqinjin e vet, kush i beson All-llahut dhe Ditės sė mbramė le ta nderojė mikun (musafirin) e vet dhe kush i beson All-llahut dhe Ditės sė mbramė, le tė flasė mirė ose le tė heshtė”. (Muttefekun alejhi)

204. Transmetohet nga Abdull-llah ibn Umeri r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Shokė mė tė mirė tek All-llahu i Madhėruar janė ata qė janė mė tė mirė pėr shokun e vet, dhe fqinj mė tė mirė tek All-llahu janė ata qė janė mė tė mirė pėr fqinjin e vet”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Adhurojeni All-llahun dhe asnjė send mos e trajtoni tė barabartė me Tė!Jini tė mirė me prindėrit dhe tė afėrmit, edhe me bonjakėt dhe tė varfėrit e ngratė, edhe me fqinjėt e afėrt edhe me fqinjėt e largėt, edhe me shokėt pėrreth, edhe me udhėtarėt edhe me ata qė janė nėn kujdesin tuaj” (en-Nisa, 36)

“..Frikėsojuni All-llahut, nė emėr tė tė Cilit betoheni dhe mbani lidhjet familjare.” (en-Nisa, l);

“Edhe ata qė respektojnė atė ēka ka urdhėruar All-llahu, qė tė respektohet (pėr mbajtjen e lidhjeve familjare)” (err-Rra'd, 2l)

“Ne e kemi porositur njeriun tė sillet mirė ndaj prindėrve tė vet.” (el-Ankebut, 8)

“Zoti yt ka pėrcaktuar qė tė mos adhuroni tjetėr pėrveē Atij dhe tė silleni mirė me prindėrit. Nėse njėri prej tyre, ose tė dy, pėrjetojnė pleqėri te ti, mos u thuaj “of!” e as mos u fol me zė tė lartė, por t'u drejtohesh me fjalė respekti tė plotė. Shtrij pėrpara tyre krahėt e pėrulshmėrisė dhe thuaj: “O Zoti im, ki mėshirė ndaj tyre, siē kanė pasur kujdes ata ndaj meje nė vegjėli!” (el-Isra, 23-24)

“Ne e kemi porositur njeriun pėr prindėrit e vet tė sillet mirė, se nėna e vet e ka bartur nė dėm tė shėndetit tė saj, kurse nga gjiri e ndan brenda dy vjetėve. Tė jesh mirėnjohės ndaj Meje dhe prindėrve tu!.” (Lukman, l4)

205. Transmetohet nga Ebu Abdurrahman Abdull-llah ibn Mes'ud r.a. se ka thėnė: “E kam pyetur Pejgamberin s.a.v.s.: “Cila punė ėshtė mė e dashur tek All-llahu i Madhėruar?” Tha: “Namazi nė kohėn e vet”. I thashė: “Pastaj cila?” Tha: “Bamirėsia ndaj prindėrve”.I thashė: “Pastaj cila?” Tha: “Xhihadi (lufta) nė rrugė tė All-llahut”. (Muttefekun alejhi)

206. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Fėmija prindin e vet nuk mund ta shpėrblejė pėrveē nėse e gjen nė pronėsi tė dikujt dhe e blen prej tij pastaj e liron (nga robėria)”. (Muslimi)

207. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. qė ka thėnė: “Erdhi njė njeri tek i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. dhe i tha: “O i Dėrguari i All-llahut, kush ėshtė mė i merituari i njerėzve pėr shoqėrimin tim tė mirė?” Tha: “Nėna jote”. Tha: “Pastaj kush?” (Pejgamberi) Tha: “Nėna jote”, tha: “Pastaj kush?” Tha: “Nėna jote”, tha: “Pastaj kush?” Tha: “Babai yt”. (Muttefekun alejhi)

Kurse sipas njė transmetimi tjetėr thuhet: “O i Dėrguari i All-llahut, kush ėshtė mė i merituar pėr shoqėrim tė mirė?” Tha: “Nėna jote, pastaj nėna jote, pastaj nėna jote, pastaj babai yt e pastaj mė tė afėrmit me radhė”.

208. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a.se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “I pėrbuzur ėshtė, i pėrbuzur ėshtė, i pėrbuzur ėshtė ai qė e arrin pleqėrinė e njėrit apo tė dy prindėrve tė tij dhe (pėr shkak tė mospėrkujdesjes sė tij ndaj tyre) nuk hyn nė Xhennet”. (Muslimi)

209. Transmetohet nga Enesi, r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush dėshiron qė t'i shtohet furnizimi dhe t'i zgjatet jeta, atėherė le tė kujdeset dhe le t'i mbajė lidhjet farefisnore”. (Muttefekun alejhi)

210. Transmetohet se Abdull-llah ibn Amr ibn el-'As ka thėnė: “Erdhi njė njeri te Pejgamberi s.a.v.s. dhe i tha: “Tė zotohem ty pėr hixhret dhe xhihad dhe kėrkoj shpėrblimin nga All-llahu i Madhėruar”. (Pejgamberi) Tha: “A e ke ndonjėrin prej prindėrve gjallė?” Tha: “Po, madje tė dy i kam gjallė”. Tha: “Dhe po kėrkon shpėrblim nga All-llahu i Madhėruar?” Tha: “Po”.(Pejgamberi) Tha: “Kthehu te prindėrit tu dhe bėrju shoqėrim e shėrbim tė mirė”. (Muttefekun alejhi)

Kjo ėshtė shprehja e Muslimit, kurse njė transmetim tjetėr i Buhariut dhe Muslimit thekson: “Erdhi njė njeri dhe kėrkoi leje prej Tij pėr xhihad. (Pejgamberi) Tha: “A i ke prindėrit gjallė?” Tha: ”Po”. (Pejgamberi atėherė) Tha: “Ktheju atyre, aty ėshtė xhihadi yt!”

211. Transmetohet, po ashtu, nga Abdull-llah ibn Amr ibn el-'As r.a., se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk ėshtė lidhės i marėdhėnieve farefisnore ai qė kthen (vizitat) por lidhės i marrėdhėnieve ėshtė ai qė kur i ndėrpritet farefisnia i rivendos lidhjet (me ta)”. (Buhariu)

212. Transmetohet nga Aisheja r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Afria (e gjakut) varet nė Arsh dhe thotė: “Kush i mban lidhjet me mua, All-llahu do t'i mbajė me tė, ndėrsa kush i ndėrpret lidhjet me mua, All-llahu do t'i ndėrprejė lidhjet me tė”. (Muttefekun alejhi)

213. Transmetohet nga Esma, bija e Ebu Bekėr es-Siddikut r.a., se ka thėnė: “Mė erdhi nėna ime qė ishte ende idhujtare (mushrike) nė kohėn kur i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ishte nė marrėveshje (me idhujtarėt nė marrėveshjen e Hudejbisė), unė i kėrkova sqarim duke i thėnė: “Mė ka ardhur nėna ime qė mė do dhe ėshtė pėrmalluar, andaj a tė mbaj lidhje me tė?” Tha: “Po, mbaj lidhje me tė”. (Muttefekun alejhi)

214. Transmetohet nga Ebu Ejjub Halid ibn Zejd el-Ensarij r.a. se njė njeri ka thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, mė trego pėr njė punė qė do tė mė shpie nė Xhennet dhe do tė mė largojė nga Xhehennemi?” Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Ta adhurosh All-llahun dhe tė mos i shoqėrosh asgjė, ta falėsh namazin, ta ndash zekatin dhe t'i mbash lidhjet farefisnore”. (Muttefekun alejhi)

215. Transmetohet nga Selman ibn'Amir, r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur tė bėjė iftar ndonjėri prej jush, le ta bėjė kėtė me hurmė, sepse ajo ėshtė begati (bereqet), nese atė nuk e ka, atėherė me ujė, sepse ai ėshtė pastėrti”. Dhe ka thėnė: “Sadakaja ndaj tė varfėrit ėshtė sadaka, kurse ndaj tė afėrmit ėshtė dy herė, sadaka dhe ndihmė”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

216. Transmetohet nga Ibni Umeri r.a. se ka thėnė: “Unė e kam pasur njė grua tė cilėn e doja, kurse Umeri (babai i tij) e urrente dhe mė tha: “Shkurorėzoje!” Unė refuzova. Pastaj Umeri r.a. shkoi te Pejgamberi s.a.v.s. dhe i tregoi pėr kėtė. Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Shkurorėzoje!” (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu dhe thonė hadith hasen sahih)

217. Transmetohet nga Ebu ed-Derda r.a. qė ka thėnė se i ka ardhur njė njeri dhe i ka thėnė: “E kam njė grua, kurse nėna ime po mė urdhėron qė ta shkurorėzoj!? (Ebu ed-Derda) Tha: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Prindi ėshtė dera e mesme e Xhennetit, nėse do humbe atė derė, ose pėrndryshe ruaje”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“A mos edhe ju, po tė kishit marrė pushtet, do tė shkaktonit trazira nė tokė dhe do tė shthurnit lidhjet tuaja familjare? Ata janė, tė cilėt All-llahu i mallkoi dhe i bėri tė shurdhėr dhe tė verbėr” (Muhammed, 22-33)

“Kurse ata, tė cilėt e thejnė besėn e All-llahut, edhe pasi e kanė dhėnė seriozisht fjalėn, dhe atė qė u ka urdhėruar All-llahu tė respektohet, e mėnjanojnė dhe bėjnė trazira nė tokė; ata i pret mallkimi dhe vendbanimi mė i keq!” (err-Rra'd,25)

“Zoti yt ka urdhėruar qė tė mos adhuroni tjetėr pėrveē Atij dhe tė silleni mirė me prindėrit.Nėse njėri prej tyre, ose tė dy, pėrjetojnė pleqėri te ti, mos u thuaj “of!” e as mos u hidhėro, por t'u drejtohesh me fjalė respekti tė plotė. Shtrij pėrpara tyre krahėt e pėrulshmėrisė dhe thuaj: “O Zoti im, ki mėshirė ndaj tyre, siē kanė pasur kujdes ata ndaj meje nė vegjėli!” (el-Isra, 23-24)

218. Transmetohet nga Ebu Bekrete Nufej ibn el-Harith r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “A doni t'ju njoftoj pėr mėkatet mė tė mėdha?” - tri herė - Ne i thamė: “Gjithsesi, o i Dėrguari i All-llahut!” Tha: “All-llahut nėse i pėrshkruhet shok (shirk) dhe mosdėgjimi i prindėrve”. Ishte (ulur) i mbėshtetur, pastaj u drejtua dhe tha: “Veni re, edhe rrena, edhe dėshmia e rrejshme”, dhe vazhdimisht e pėrsėriti kėtė saqė thamė: “Ah, sikur tė heshtte!” (Muttefekun alejhi)

219. Transmetohet nga Abdull-llah ibn Amr ibn el-'As r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Mėkatet e mėdha janė: All-llahut nėse i pėrshkruhet shok (shirk); mosdėgjimi i prindėrve; vrasja e njeriut dhe betimi i rrejshėm (kur tė bėhet me qėllim dhe me vetėdije rrejshėm)”. (Buhariu)

220. Transmetohet nga Ebu Muhammed Xhubejr ibn Mut'im r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk do tė hyjė nė Xhennet ai qė i ndėrpret lidhjet”. Sufjani nė transmetimin e tij thotė: “Do tė thotė lidhjet familjare”. (Muttefekun alejhi)

221. Transmetohet nga Ebu Isa el-Mugire ibn Shu'be r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu i Madhėruar ua ka ndaluar (haram) mosdėgjueshmėrinė ndaj nėnave; moskryerjen e obligimit dhe kėrkimin e asaj qė nuk ju takon; dhe nėpėrkėmbjen e vajzave (varrimi pėr sė gjalli) dhe ua ka bėrė tė urrejtur (mekruh) thashethemet (kur flitet gjithēka qė dėgjoni); pastaj pyetjet e shumta ( pėr ēka s'ka nevojė) dhe humbjen e pasurisė (harxhimin e tepėrt nė diēka tė paparaparė fetarisht)”. (Muttefekun alejhi)

Kėsaj teme i pėrket edhe hadithi i theksuar nė temėn e kaluar (nr.142)

222. Transmetohet nga Ibni Umeri r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Bamirėsi mė e mirė ėshtė qė njeriu tė mbajė lidhje me dashamirin e babait tė vet”.

Abdull-llah ibn Dinari nga Abdull-llah ibn Umeri r.a. thotė se njė beduin e kishte takuar atė nė rrugė pėr nė Mekke, tė cilit Abdull-llah ibn Umeri i kishte dhėnė selam dhe e kishte hipur nė gomarin nė tė cilin vet ishte i hipur, pastaj ia kishte dhėnė edhe shallin qė e kishte nė kokėn e tij. Ibni Dinari thotė, atėherė ne i thamė atij: “All-llahu tė dhashtė tė mira, ata janė beduinė dhe kėnaqen me pak”. Abdull-llah ibni Umeri atėherė tha: “Vėrtet, babai i kėtij ka qenė dashamir i Umer ibn el-Hattabit r.a., kurse unė e kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Vėrtet, bamirėsi mė e mirė ėshtė qė njeriu tė mbajė lidhje me dashamirėt e babait tė vet”.

Njė transmetim tjetėr nga Ibni Dinari thotė: “Kur dilte Ibni Umeri nė Mekke, i hipte gomarit tė tij qė e kishte - kur mėrzitej nga deveja - dhe me njė shall e mbulonte dhe forconte kokėn dhe duke qenė kėshtu hipur mbi gomar, kaloi atypari njė beduin tė cilit i tha: ”A nuk je ti i biri i filanit?” (Beduini) Tha: “Po, unė jam”. (Ibni Umeri) Pastaj ia dha gomarin dhe i tha: “Hipi kėtij!” dhe ia dha edhe shallin duke i thėnė: “Me kėtė mbėshtille kokėn”. Disa shokė tė tij i thanė: “All-llahu tė faltė, ia dhe kėtij arabi gomarin mbi tė cilin ishe hipur vet dhe shallin me tė cilin  pate mbėshtjellur kokėn tėnde?” (Ibni Umeri) Tha: “Vėrtet, unė e kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Vėrtet, bamirėsi mė e mirė ėshtė qė njeriu t'i mbajė lidhjet me dashamirėt e babait tė vet pas vdekjes sė tij”. Vėrtet, babai i tij ka qenė shok i Umerit r.a”.. (Tė gjitha transmetimet janė nga Muslimi)

223. Transmetohet nga Enes ibn Maliku r.a. se ka thėnė: “Dola nė udhėtim bashkė me Xherir ibn Abdull-llah el-Bexhel-lij r.a. dhe filloi tė mė shėrbejė. Unė i thashė: “Mos vepro kėshtu!” Kurse ai m'u pėrgjigj: “Vėrtet, unė i kam parė ensarėt, kėshtu vepronin me tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. dhe unė jam zotuar nė vetvete qė asnjėrin prej tyre mos ta shoqėroj e tė mos i shėrbej”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“...All-llahu, me tė vėrtetė, dėshiron qė nga ju - o familja e Pejgamberit, - t'i largojė mėkatet dhe t'ju pastrojė plotėsisht”. (el-Ahzab, 33),

Dhe thotė:

“...E kush madhėron dispozitat e All-llahut, ajo ėshtė shenjė e zemrės fisnike”. (el-Haxhxh, 32)

224. Transmetohet nga Jezid Hajjan se ka thėnė: “U nisėm unė, Husajn ibn Sebre dhe Amr ibn Muslimi pėr te Zejd ibn Erkami r.a. dhe pasi u ulėm, i tha atij Husajni: “O Zejd, ti ke arritur shumė tė mira; e ke parė tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s., i ke dėgjuar fjalėt e tij, me tė ke luftuar bashkė dhe je falur pas tij. Ti, vėrtet o Zejd, ke pėrjetuar shumė tė mira, andaj na thuaj diē nga ajo qė ke dėgjuar nga i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s.?” Tha: “O djali i vėllait, pasha All-llahun, tashmė jam plakur, ka kaluar koha ime, diēka edhe kam harruar nga ajo qė mbaja nė mend nga i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., andaj atė qė ua them - pranojeni, kurse atė qė nuk ua them mos mė obligoni pėr tė”, e pastaj tha: “Njė ditė, u ngrit i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. dhe na mbajti njė fjalim te njė ujė qė quhet “Humma” nė mes tė Mekkes dhe Medines. Aty ai e falėnderoi dhe lavdėroi All-llahun, pastaj kėshilloi dhe tėrhoqi vėrejtje e pastaj tha: “O njerėz, kujdes, vėrtet unė jam njeri, ėshtė afruar qė tė vjen i dėrguari i Krijuesit tim dhe unė do t'i pėrgjigjem, andaj po ua lė dy gjėra madhėshtore: e para ėshtė Libri i All-llahut, nė tė cilin gjenden udhėzimi dhe drita, andaj merreni Librin e All-llahut dhe pėrmbajuni atij”. Nxiti dhe inkurajoi pėr Librin e All-llahut e pastaj tha: “Dhe familja ime; ua pėrkujtoj (ua tėrheq vėrejtjen) All-llahun pėr familjen time, ua pėrkujtoj All-llahun pėr familjen time!” Atėherė Husajni i tha: “E kush janė familja e tij, o Zejd? A nuk janė gratė e tij prej familjes sė tij?” (Zejdi) tha: “Gratė e tij janė prej familjes sė tij, por edhe tė gjithė ata qė u ėshtė ndaluar marrja e sadakasė pas tij, janė tė familjes sė tij”. Tha: “E kush janė ata?” (Zejdi) Tha: “Ata janė familja e Aliut, familja e Akilit, familja e Xhaferit dhe familja e Abbasit”. Tha: “Tė gjithė kėtyre u ėshtė e ndaluar marrja e sadakas?” Tha: “Po”. (Muslimi)

Sipas njė transmetimi tjetėr ky hadith citohet kėshtu: “Kujdes, unė po ua lė dy gjėra madhėshtore: E para ėshtė Libri i All-llahut. Ai ėshtė lidhja (litar) e All-llahut, kush e pason atė ėshtė i pėrudhur, ndėrsa kush e braktis, do tė jetė nė lajthitje”.

225. Transmetohet nga Ibni Umeri r.a. e ky nga Ebu Bekėr es-Siddiku r.a. se ka thėnė: “Kujdesuni pėr Muhammedin s.a.v.s. nėpėrmjet familjes sė tij”. (Buhariu)

Fjala “kujdesuni” do tė thotė: ruajeni, respektojeni, nderojeni. All-llahu e di mė sė miri!

All-llahu i Madhėruar thotė:

“...Thuaj: “A janė njėlloj ata qė dinė dhe ata qė nuk dinė? Mėsim marrin vetėm tė menēurit”. (ez-Zumer, 9)

226. Transmetohet nga Mes'ud Ukbe ibn Amr el-Bedrij el-Ensarij r.a. se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. na i prekte supet e krahėve tona (me duart e tij) gjatė namazit dhe na thoshte: “Barazohuni - drejtohuni, mos jini tė pabarazuar (nė saff), pastaj dhe zemrat tuaja do tė janė tė padrejtuara. Le tė mė pasojnė (afrohen) mua tė menēurit dhe mė tė aftit, pastaj ata qė vijnė pas tyre, pastaj ata qė vijnė pas tyre”. (Muslimi)

227. Transmetohet nga Ibni Umeri r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kam parė ėndėrr se po e pėrdorja misvakun, kur mė erdhėn dy njerėz, njėri ishte mė i vjetėr se tjetri. Unė ia dhashė misvakun atij mė tė riut, kurse m'u tha: “Tė vjetrit sė pari”, atėherė ia dhashė atij mė tė vjetrit”. (Muslimi me sened, kurse Buhariu pa sened)

228. Transmetohet nga Amr ibn Shuajb, nga babai i tij, kurse ai nga babai i vet r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s ka thėnė: “Nuk ėshtė prej nesh ai qė nuk ėshtė i mėshirshėm ndaj tė vegjėlve tanė dhe kush nuk ua di respektin e duhur tė vjetėrve tanė”. (Hadith sahih. Transmetojnė Ebu Davudi dhe Tirmidhiu tė cilėt thonė se ėshtė hadith hasen sahih. Ndėrkaq nė transmetimin e Ebu Davudit thuhet: “tė drejtėn e tė vjetėrve tanė”).

229. Transmetohet nga Mejmun ibn Ebi Shebib, All-llahu e mėshiroftė, se Aisheja r.a. njė lypėsi qė kaloi njėherė ia dha njė copė bukė, kurse kur kaloi njė tjetėr, qė ishte mė i veshur dhe mė i pashėm, i ofroi tė ulet, e pastaj i dha tė hajė. Kur e pyetėn pėr kėtė, ajo tha: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vlerėsoni njerėzit sipas vlerave tė tyre”. (Ebu Davudi, i cili thotė: megjithatė Mejmuni nuk e ka mbėrritur Aishen)

Muslimi nė fillim tė Sahihut tė tij e ka theksuar pa sened ku thotė: “Transmetohet nga Aisheja r.a. qė ka thėnė: “Na ka urdhėruar i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. qė t'i vlerėsojmė njerėzit sipas vlerave tė tyre”. Kurse el-Hakim Ebu Abdull-llah nė librin e tij “Ma'rifetu ulumi-l-hadith” (Njohja e shkencave tė hadithit), e thekson kėtė hadith dhe thotė se ėshtė hadith sahih.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Dhe kur i tha Musa djalit tė vet: “Do tė shkoj derisa tė arrij aty ku bashkohen dy dete, ose do tė eci dhe vetėm do tė eci. Dhe kur ata dy arritėn deri nė vendin ku ata dy duhej tė bashkohen, e harruan peshkun e tyre, e ai u nis rrugės sė vet nėpėr det. Po kur u largua, (Musa) i tha djalit tė vet: “Na jep tė hamė mėngjesin, sepse nga kjo rrugė jona jemi lodhur. A e sheh? - i tha ky. Kur u ndalėm nė atė breg, e unė e harrova peshkun, kėtė s'e ka bėrė tjetėrkush pėrpos vetė djallit, qė ta pėrmend atė. Ai patjetėr do tė jetė zhytur nė det, pėr ēudi! Tha: Kjo ėshtė ajo qė na duhet, dhe u kthyen tė dy rrugės prej nga kishin ardhur. Dhe e gjetėn njė njeri nga robėrit tanė, tė cilit i patėm dhėnė mėshirė nga ana jonė dhe i mėsuam atė qė e dimė vetėm Ne. “A mund tė tė bėj shoqėri?” i tha Musa. “Por tė ma mėsosh tėrė atė drejtėsi qė e ke mėsuar ti”. (el-Kehf, 60-66)

 Dhe ka thėnė:

“Qėndro vendosmėrisht nė anėn e atyre, tė cilėt i luten Zotit tė vet nė mėngjes dhe nė mbrėmje me dėshirė qė tė meritojnė simpatinė e Tij.” (el-Kehf, 28)

230. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Njė njeri e vizitoi njė vėlla tė vetin nė njė fshat tjetėr. All-llahu i Madhėruar ia cakton njė engjėll pėr ta vėzhguar gjatė rrugės sė tij dhe kur erdhi tek ai (engjėlli) i tha: “Ku po do?” Tha: “Te njė vėlla imi nė kėtė fshat”. Tha: “A mos ke ti tek ai ndonjė levėrdi e don ta fitosh atė prej tij?” Tha: “Jo, pėrpos qė unė atė e dua pėr All-llahun!” (Engjėlli) Tha: “Unė jam i dėrguar nga All-llahu te ti pėr tė njoftuar se All-llahu tė do ty ashtu siē e do ti atė njeri”. (Muslimi)

231. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e viziton njė tė sėmurė ose e viziton vėllain e tij pėr All-llah, do tė thėrras njė thirrės (engjėll) se ti je i mirė dhe ėshtė e mirė ecja yte dhe po ashtu ke pėrgatitur njė vend nė Xhennet”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

232. Transmetohet nga Ebu Musa el-Esh'arij r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Shembulli i ndejės me njerėz tė mirė dhe ndejės me njerėz tė kėqij ėshtė sikurse shitorja e miskut (parfumeria) dhe farkėtorja. Shitėsi i miskut ose tė jep (tė eros) ose tė shet, ose sė paku prej tij kundėrmon erė e kėndshme. Kurse farkėtari ose t'i djeg teshat, ose prej tij do tė vjen erė e pakėndshme (nga thėngjilli)”. (Muttefekun alejhi)

233. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Femra martohet pėr katėr gjėra: pėr pasurin e saj, prejardhjen e saj, bukurinė e saj dhe fenė e saj. Andaj, zgjidhe atė qė ėshtė dhėnė nė fe qė tė tė lumin duart”. (Muttefekun alejhi)

234. Transmetohet nga Ibni Abbasi r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. i ka thėnė Xhibrilit: “Ēka po tė pengon ty qė nuk po na viziton mė shpesh?” Pastaj u shpall ajeti: (Xhibrili tha) “Dhe Ne, zbresim (nė Tokė), vetėm me urdhrin e Zotit tėnd. Atij i pėrket ajo qė ėshtė para nesh, dhe qė ėshtė pas nesh, dhe ajo qė ėshtė nė mes kėtyre dyjave.” (Merjem, 64) (Buhariu)

235. Transmetohet nga Ebu Musa el-Esh'arij r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Njeriu nė botėn e ardhshme do tė jetė me atė qė e ka dashur”. (Muttefekun alejhi)

Nė njė transmetim tjetėr thuhet: “I ėshtė thėnė Pejgamberit s.a.v.s.: “Njeriu i do tė vetėt, por nuk mundet t'u bashkohet?” Tha: “Njeriu ėshtė me atė qė e do”.

236. Transmetohet nga Enesi r.a. se njė beduin i tha tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s.: “Kur ėshtė Kijameti?” I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Ēka ke pėrgatitur pėr tė?” Tha: “Dashurinė pėr All-llahun dhe tė Dėrguarin e Tij”. (Pejgamberi) Tha: “Ti (do tė) jesh me atė qė e ke dashur”. (Muttefekun alejhi)

Ky ėshtė citat i Muslimit, kurse sipas njė transmetimi tjetėr tė Buhariut dhe Muslimit: “Nuk kam pėrgatitur shumė agjėrim, as namaz, as sadaka, por e dua All-llahun dhe tė Dėrguarin e Tij”.

237. Transmetohet nga Ibni Mes'udi r.a. se ka thėnė: “Erdhi njė njeri tek i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. dhe i tha: “O i Dėrguari i All-llahut, ēfarė thua pėr njė njeri i cili i do tė vetėt, por nuk mund t'i arrijė ata?” I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Njeriu do tė jetė me atė qė e ka dashur”. (Muttefekun alejhi)

238. Transmetohet nga Usejr ibn Amr e i thuhet Ibni Xhabir se ka thėnė: “Umer ibn el-Hattabi r.a. kur i erdhėn atij njėsitė (luftarake) nga Jemeni i pyeti: “A ėshtė nė mesin tuaj Uvejs ibn Amir?” Derisa erdhi te Uvejsi r.a. dhe i tha: “A je ti Uvejs ibn 'Amir?” (Uvejsi) Tha. “Po!”. “A je nga (fisi) Muradi dhe nga (familja) Karani?” (Uvejsi) Tha: “Po”. (Umeri prapė vazhdoi) “A e ke pasur gėrbulėn e pastaj je shėruar prej saj pėrveē njė vendi sa njė dirhem?” Tha: “Po”. (Umeri) Tha: “A ke nėnė?” Tha: “Po”. Tha (Umeri): “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Do t'ju vjen juve Uvejs ibn 'Amiri me njėsitė e Jemenit nga Muradi pastaj nga Karani, ai e ka patur sėmundjen e gėrbulės dhe ėshtė shėruar, pėrveē nga vendi sa njė dirhem. Ai e ka nėnėn ndaj sė cilės ėshtė shumė bamirės, sikur ta luste ai All-llahun diē, do t'ia plotėsojė, andaj nėse mundesh (lute) qė ai tė kėrkojė falje (magfiret) pėr ty, bėre!” (Umeri i tha): “Kėrko magfiret pėr mua!” (Dhe Uvejsi) kėrkoi falje pėr tė. Pastaj Umeri i tha: “Ku po do?” Tha: “Nė Kufe”. (Umeri) Tha: “A t'i shkruaj mėkėmbėsit tė atjeshėm?” (Uvejsi) Tha: “Unė do tė jem me njerėz tė parėndėsishėm, kėtė e kam qejf mė tepėr!”

Nė vitin e adhshėm nė Haxhxh vjen njė njeri i dalluar nga Kufa i cili takohet me Umerin e ky e pyet pėr Uvejsin. Ai tha: “E kam lėnė me njė shtėpi tė keqe me pak gjėsende. (Umeri) Tha: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Do t'ju vjen Uvejs ibn 'Amir me njėsitė e Jemenit nga Muradi, nga Karani, qė ka qenė i sėmurė nga gėrbula e pastaj ėshtė shėruar pėrveē njė vendi sa njė dirhem. E ka njė nėnė ndaj sė cilės sillet me shumė bamirėsi. Nėse i lutet All-llahut diēka, ia pranon - andaj, nėse mundesh, kėrko qė tė lutet ai pėr ty”. (Ky njeri nga Kufa) Shkon te Uvejsi dhe i thotė: “Kėrko falje pėr mua!” (Uvejsi) Tha: “Ti ke qenė mė vonė nė udhėtim tė mirė, andaj ti lutu pėr mua!” Pastaj i tha: “A e ke takuar Umerin?” Tha: “Po”. (Mė nė fund Uvejsi) iu lut (All-llahut) pėr faljen e atij. Pas kėsaj njerėzit filluan t'ia mėsyejnė Uvejsit kurse ky u largua (me tė shpejtė). (Muslimi)

Nė njė transmetim tjetėr tė Muslimit thuhet: Nga Usejr ibn Xhabir r.a. transmetohet se banorėt e Kufes dėrguan njė delegacion pėr te Umeri r.a., nė mesin e tė cilėve ndodhej njė njeri nga ata qė e pėrbuzėn Uvejsin. Umeri tha. “A ka kėtu ndonjė nga Karani?” dhe vjen ai njeriu, ndėrsa Umeri i tha: “Vėrtet, i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet, do t'ju vie njė njeri nga Jemeni, do ta quajnė Uvejs, nuk ka lėnė asgjė nė Jemen pėrveē nėnės sė tij. E ka pasur sėmundjen e gėrbulės, por kur i lutet All-llahut, Ky e shėroi pėrveē njė vendi sa njė dinar apo njė dirhem, andaj kush ta takojė prej jush le ta lusė pėr t'i bėrė lutje All-llahut pėr falje”.

Nė njė transmetim tjetėr nga Umeri r.a. thuhet se ka thėnė: “Unė vėrtet e kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Vėrtet tabiiju mė i mirė ėshtė njė njeri i quajtur Uvejs, qė ka njė nėnė, ka qenė i sėmurė nga gėrbula, andaj thuani tė bėjė lutje pėr ju pėr magfiret”.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Muhammedi ėshtė pejgamber i All-llahut, kurse ata qė janė me tė janė tė ashpėr ndaj mosbesimtarėve, por tė mėshirshėm ndėrmjet veti; i sheh si pėrkulen dhe bien me fytyrė pėr toke (sexhde), duke dėshiruar mirėsinė e All-llahut dhe kėnaqėsinė e Tij. Nė fytyrė kanė shenjat, gjurmėt nga tė rėnat me fytyrė pėr toke (sexhde). Ai ėshtė pėrshkrimi i tyre nė Tevrat, kurse pėrshkrimi i tyre nė Inxhil: ata janė si bima, kur lėshon filizin e vet e pastaj e forcon, trashet dhe e pjek frytin e vet, duke nxitur entuziazėm tek mbjellėsit e pėr t'i zemėruar me tė mosbesimtarėt. All-llahu u ka premtuar atyre, tė cilėt besojnė dhe bėjnė vepra tė mira, falje dhe shpėrblim tė madh”. (el-Fet'h, 29),

Dhe thotė:

“Edhe ata, tė cilėt e kanė pėrgatitur shtėpinė dhe besimin pėrpara atyre, i duan ata qė kanė ardhur te kėta.” (el-Hashr, 9)

239. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pejgamberi s.av.s. ka thėnė: “Shtatė persona (lloje njerėzish) All-llahu do t'i vendosė nėn hijen (mbrojtjen) e Tij atė ditė kur nuk do tė ketė tjetėr pėrveē hijes sė Tij. Ata janė: - Imami (udhėheqėsi) i drejtė; - njė i ri i cili ėshtė rritur nė ibadet dhe respekt tė All-llahut tė Madhėruar; - njė njeri, zemra e tė cilit ėshtė e lidhur pėr xhamitė; - dy njerėz tė cilėt nė emėr tė All-llahut duhen, janė shoqėruar dhe tė tillė kanė mbetur gjer nė ndarje (vdekje); - njė njeri tė cilin e ka thirrė njė grua autoritative dhe e bukur, kurse ai e refuzon duke i thėnė se i frikėsohet All-llahut; njeriu i cili ndan sadaka fshehurazi, ashtu qė dora e majtė nuk e di ēka jep e djathta; dhe njeriu qė nė vetmi e pėrmend All-llahun dhe i mbushen sytė me lot”. (Muttefekun alejhi)

240. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s ka thėnė: “All-llahu i Madhėruar nė Ditėn e Gjykimit do tė thotė: “Ku janė ata qė janė dashur nė emėr tė Madhėrisė Sime? Sot do t'i vendos nėn hijen Time, nė ditėn kur nuk do tė ketė hije (mbrojtje) tjetėr pėrveē hijes Sime”. (Muslimi)

241. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk do tė hyni nė Xhennet derisa tė besoni, dhe nuk do tė besoni derisa tė duheni ndėrmjet veti. A doni t'ju udhėzoj nė diē pėr ēka - nėse i pėrmbaheni do tė duheni nė mes veti? Atėherė jepni ndėrmjet veti selam”. (Muslimi)

242. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Njė njeri e vizitoi vėllain e vet nė njė fshat tjetėr. All-llahu i Madhėruar ia cakton njė engjėll pėr ta vėzhguar gjatė rrugės sė tij dhe kur erdhi tek ai (engjėlli) i tha: “Ku po do?” Tha: “Te njė vėlla imi nė kėtė fshat”. Tha: “A mos ke ti tek ai ndonjė levėrdi e don ta fitosh atė prej tij?! U tha: “Jo, pėrpos qė unė atė e dua pėr All-llahun!” (Engjėlli) Tha: “Unė jam i dėrguar nga All-llahu te ti pėr tė njoftuar se All-llahu tė do ty ashtu siē e do ti atė njeri”. (Muslimi)

243. Transmetohet nga Enesi r.a. qė ka thėnė se njė njeri ishte te Pejgamberi s.a.v.s. kur kalon aty njė njeri tjetėr kurse (ky qė ishte te Pejgamberi) tha: “O i Dėrguari i All-llahut, unė vėrtet e dua kėtė njeri”. Pejgamberi s.a.v.s. tha: “A e ke informuar atė (se e do)?” Tha: “Jo”. (Pejgamberi) Tha: “Informoje”. (Ky) E takon dhe i thotė: “Unė tė dua pėr hir tė All-llahut”. (Ai) Tha: “All-llahu tė dashtė, qė tė ka bėrė tė mė duash pėr Tė”. (Ebu Davudi me isnad sahih)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Thuaj, nėse e duani All-llahun, pasomėni, edhe juve All-llahu do t'ju dojė dhe do t'ua falė mėkatet. All-llahu fal dhe ėshtė mėshirėplotė”. (Ali Imran, 31)

“O besimtarė, kush prej jush i shmanget fesė sė vet, All-llahu nė vend tė tyre do tė sjell njerėz qė i do Ai dhe qė e duan Atė; tė pėrulur ndaj besimtarėve dhe kryelartė ndaj mosbesimtarėve; ata do tė luftojnė nė rrugė tė All-llahut dhe nuk do t'i frikėsohen kėrcėnimit tė kurrfarė kėrcėnuesi. Ajo ėshtė mirėsi e All-llahut, tė cilėn Ai ia jep kujt tė dojė - dhe All-llahu ka dije shumė tė gjerė”. (el-Maide, 54)

244. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur All-llahu i Madhėruar e do robin (e vet) e thėrret Xhibrilin: “Vėrtet All-llahu i Madhėruar e do filanin, ndaj duaje edhe ti, dhe Xhibrili e do. Pastaj e shpall te banorėt e qiellit: “Vėrtet All-llahu e do filanin, ndaj duajeni edhe ju. Pastaj banorėt e qiellit e duan dhe i sigurojnė pranim nė Tokė”. (Muttefekun alejhi)

Kurse sipas njė transmetimi tė Muslimit: I Dėrguari i All-llahut s.av.s. ka thėnė: “All-llahu i Madhėruar nėse e do njė rob, e fton Xhibrilin dhe i thotė: “Unė vėrtet e dua filanin, andaj duaje edhe ti, dhe Xhibrili e do. Pastaj do tė thėrrasė nė qiell dhe do tė thotė: “Vėrtet, All-llahu e do filanin, ndaj duajeni edhe ju - dhe do ta duan banorėt e qiellit dhe pastaj i sigurohet atij pranim nė Tokė. Kurse nėse e urren njė rob, e fton Xhibrilin dhe i thotė: “Unė, vėrtet e urrej filanin, ndaj urreje edhe ti. Dhe Xhibrili e urren, pastaj thėrret nė banorėt e qiellit: “Vėrtet, All-llahu e urren filanin, andaj urrejeni edhe ju. Pastaj atij i pėrgatitet urrejtje edhe nė Tokė”.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Kurse ata, tė cilėt i ofendojnė besimtarėt dhe besimtaret pėr diēka qė nuk e meritojnė, ngarkohen vetė me shpifje dhe mėkat haptazi” (el-Ahzab, 58)

Dhe thotė:

“Prandaj bonjakun mos e nėnēmo. Dhe lypėsin mos e refuzo”. (ed-Duha, 9-10)

Sa u pėrket haditheve pėr kėtė temė, ato janė shumė. Prej tyre ėshtė hadithi i transmetuar nga Ebu Hurejre r.a. nė kaptinėn paraprake qė fillon me fjalėt: “Kush i bėn armiqėsi njė mikut tim, do t'i shpall luftė”. Hadithi tjetėr (i kėsaj teme) ėshtė ai qė transmetohet nga Sa'd ibn Ebi Vekkas r.a., i cili nga fundi thekson: “O Ebu Bekėr, nėse ti i hidhėron ata, e ke hidhėruar Krijuesin tėnd”.

245. Transmetohet nga Xhundub ibn Abdull-llah r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e fal namazin e sabahut, ai ėshtė nėn mbrojtjen e All-llahut, andaj mos t'i kundėrvihet askush kėsaj (mbrojtjeje) me diēka, sepse kush i kundėrvihet kėsaj (mbrojtjes sė All-llahut), do ta arrijė atė All-llahu, dhe pastaj do ta gjuajė me fytyrė nė zjarr tė Xhehennemit”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“...Nėse pendohen, e kryejnė namazin dhe japin zekatin, atėherė lini tė qetė.” (et-Tewbe, 5)

246. Transmetohet nga Abdull-llah Tarik ibn Eshjem r.a. qė ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Kush thotė: LA ILAHE IL-LALL-LLAH (Nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut) dhe mohon hyjninė e gjithēka qė adhurohet, pos All-llahut - atij i sigurohet pasuria dhe gjaku i tij, kurse llogaria (e tij definitive) ėshtė tek All-llahu”. (Muslimi)

247. Transmetohet nga Ebu Ma'bed el-Mikdad ibn el-Esved r.a. qė ka thėnė: “I thashė tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s.: “Ēfarė mendon Ti nėse unė e takoj njė njeri mosbesimtar (kafir), ne luftojmė mes veti dhe ai ma pret njėrėn dorė me shpatė, pastaj strehohet te njė lis dhe thotė: “Iu dorėzova All-llahut (u bėra musliman), a mund ta vras, o i Dėrguar i All-llahut, pasi ta thotė kėtė? (Pejgamberi) Tha: “Mos e vrit!” I thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, ai ma ka prerė (kėput) njėrėn dorė, e pastaj e ka deklaruar atė!” (Pejgamberi) Tha: “Mos e vrit atė, sepse nėse e vret, atėherė ai ėshtė nė pozitėn tėnde para se ta vrasish dhe ti do tė biesh nė pozitėn e tij para se ta thotė deklaratėn tė cilėn e ka thėnė”. (Muttefekun alejhi)

248. Transmetohet nga Usame ibn Zejd r.a. se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s na dėrgoi nė Hurek (lagje e fisit) tė Xhuhejnes, e ne herėt nė mėngjes i takuam nė ujin e tyre. Unė dhe njė njeri prej Ensarėve e kapėm njėrin prej tyre, e pasi qė e paaftėsuam, ai tha: “LA ILAHE IL-LALL-LLAH” (Nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut), atėherė ensariu u pėrmbajt, kurse unė gjuajta me shigjetėn time dhe e vrava. Kur u kthyem nė Medine, Pejgamberi s.a.v.s. mėsoi pėr kėtė ngjarje dhe mė tha: “O Usame, a e vrave pasi qė ka thėnė: La ilahe il-lall-llah?” I thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, ai kėtė e ka thėnė pėr t'u mbrojtur”. (Pejgamberi) Mė tha: “A e ke vrarė pasi qė ka thėnė: La ilahe il-lall-llah?” Atėherė kėtė fjalė e ka pėrsėritur aq shumė, saqė dėshirova tė mos e kisha pranuar Islamin deri atė ditė”. (Muttefekun alejhi)

Kurse sipas njė transmetimi: “Pastaj i Dėrguari i All-llahut s.av.s. tha: “A tha: La ilahe il-lall-llah, dhe ti e vrave?” I thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, ai kėtė e ka thėnė nga frika prej armės”. Tha: “A mos ia hape zemrėn e tij qė ta dije a e ka thėnė apo jo?!” Vazhdimisht kėtė e pėrsėriti saqė dėshirova qė Islamin ta kisha pranuar atė ditė”.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“...Frikėsomuni vetėm Mua!” (el-Bekare, 40)

“Njėmend, hakmarrja e Zotit tėnd ėshtė shumė e fortė.” (el-Buruxh, 12)

“Ja, ashtu dėnon Zoti yt kur dėnon qytetet qė kanė bėrė mizori. Dėnimi i tij ėshtė, njėmend, fort i dhembshėm. Nė kėtė ka, pa dyshim, argumente pėr atė qė i frikėsohet dėnimit nė botėn tjetėr; e ajo ėshtė ditė kur tė gjithė njerėzit do tė tubohen dhe ajo ėshtė ditė e dėshmuar. Dhe ne e shtyjmė vetėm deri nė njė kohė tė caktuar. Kur tė vijė ajo ditė asnjė nuk do tė flasė pa lejen e tij. Prej atyre do tė ketė tė mjerė dhe fatlumė. Sa u pėrket tė kėqijve, ata do tė jenė nė zjarr, ku merret frymė rėndė”. (Hud. 102-106)

“All-llahu u bėn vėrejtje pėr pezmin e tij” (Ali Imran, 28)

“Atė ditė, kur njeriu ik nga vėllai i vet. Edhe nga nėna edhe nga babai i vet. Edhe nga shoqja e vet dhe djemtė e vet. Atė ditė secilit njeri do t'i mjaftojė ēėshtja e vet”. (Abese, 34-37)

“O njerėz, frikėsojuni Zotit tuaj! Me tė vėrtetė dridhja e fundit (e Ditės sė Kijametit) ėshtė ngjarje e madhe. Atė ditė kur shihni qė secila femėr me fėmijė pėr gjiri do ta lė atė, dhe secila shtatzėnė do ta hedhė frytin e vet (dėshtojė) dhe do shohėsh njerėz tė dehur; e ata nuk janė tė dehur, por dėnimi i All-llahut ėshtė i tmerrshėm”. (el-Haxhxh, 1-2)

“Kurse ai qė i ėshtė frikėsuar forcės sė Zotit tė vet, do tė ketė dy Xhennete”. (err-Rrahman, 46)

“Do t'i qasen njėri-tjetrit duke u pyetur. Dhe duke thėnė: “Mė herėt kemi pasur kujdes nė familjen tonė. E All-llahu na dhuroi mėshirė dhe na ruajti nga vuajtja nė zjarr. Ne i jemi lutur edhe mė parė, Ai ėshtė me tė vėrtetė bamirės dhe i mėshirshėm”. (et-Tur, 25-28)

Pėr kėtė temė ka shumė ajete tė njohura. Qėllim yni ka qenė tė japim shenjė nė disa sosh, dhe e bėmė. Sa u pėrket haditheve, po ashtu janė shumė, por ne do t'i theksojmė vetėm disa sosh.

Suksesi ėshtė me ndihmėn e All-llahut.

249. Transmetohet nga Ibni Mes'udi r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nė atė ditė (Ditėn e Gjykimit) do tė sillet Xhehennemi me shtatėdhjetė mijė frena, Nė ēdo fre do tė ketė shtatėdhjetė mijė engjėj tė cilėt e tėrheqin”. (Muslimi)

250. Transmetohet nga Ebu Dherri r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Unė vėrtet shoh atė qė ju nuk e shihni. Qielli krikėllon dhe i takon (i ka hije) qė tė krikėllojė. Nė tė nuk ka vend nė madhėsi tė katėr gishtave e tė mos ketė njė engjėll me fytyrė nė sexhde pėr All-llahun e Madhėruar. Pasha All-llahun, sikur tė dinit ju ēka di unė, do tė qeshnit pak e do tė qanit shumė dhe as qė do tė dėfreheshit me gratė nė shtrat, por do tė ngjiteshit nėpėr lartėsira duke iu pėrkushtuar All-llahut tė Madhėruar (me lutje tė pandėrprera)”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

251. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. qė ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. e lexoi: “Atė ditė ajo (Toka) i tregon lajmet e veta”. (ez-Zilzal,4), pastaj tha: “A e dini cilat janė lajmet e saj?” Thanė: “All-llahu dhe i Dėrguari i Tij e dinė mė sė miri”. Tha: “Lajmet e saj janė qė tė dėshmojė pėr secilin rob apo robėreshė se ē'kanė punuar nė sipėrfaqen e saj dhe do t'i thotė: 'Ke punuar kėtė dhe kėtė (filan punėn), nė filan ditėn!' Ja, pra, kėto janė lajmet e saj”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

252. Transmetohet nga Aisheja r.a. se ka thėnė: E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Nė Ditėn e Gjykimit njerėzit do tė ringjallen tė zbathur, tė zhveshur dhe tė pabėrė sunnet”. Unė i thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, a meshkujt dhe femrat bashkė, tė shikojnė nė njėri-tjetrin?“ Tha: “Oj Aishe, gjendja do tė jetė shumė mė e vėshtirė se sa t'i preokupojė njė gjė e tillė”. Sipas njė transmetimi tjetėr: “Ēėshtja do tė jetė mė e rėndėsishme se sa tė shikojnė njėri-tjetrin”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Thuaj: “O njerėzit e mi qė keni bėrė gabim ndaj vetes, mos e kėputni shpresėn te mėshira e All-llahut! All-llahu, me siguri do t'ua falė tė gjitha mėkatet; Ai, njėmend, fal shumė dhe ėshtė i mėshirshėm”. (ez-Zumer, 53)

“...A dėnojmė ne dikė tjetėr pėrveē mosbesimtarit?” (Sebe'e, 17)

“...Neve na shpallet se dėnimi pa dyshim do ta godasė atė qė gėnjen dhe shmanget (nga e vėrteta)”, (Tā Hā, 48)

 Dhe thotė:

“...Kurse mėshira ime ngėrthen ēdo send.” (el-A'raf, 156)

253. Transmetohet nga Ebu Dherri r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu i Madhėruar thotė: “Kush vjen me njė vepėr tė mirė do tė ketė shpėrblim pėr tė dhjetėfish e mė tepėr, kurse kush vjen me njė vepėr tė keqe do tė ketė dėnim vetėm sa njė vepėr, ose do ta fal. Kush mė afrohet pėr njė pėllėmbė, Unė i afrohem pėr njė kut; kush mė afrohet njė kut, Unė i afrohem atij njė pash. Kurse kush mė vjen duke ecur, Unė i shkoj atij duke vrapuar. Kush mė takon Mua me mėkate sa madhėsia e Tokės por nuk mė shoqėron asgjė, do ta takoj Unė atė me po aq falje (magfiret)”. (Transmetom Muslimi)

Kuptimi i hadithit: “Kush mė afrohet Mua me dėgjueshmėri ndaj Meje, Unė do t'i afrohem atij me mėshirėn Time - dhe nėse ai e shton (dėgjueshmėrinė) edhe Unė ia shtoj (mėshirėn). Nėse ai mė vjen duke ecur dhe nxiton nė dėgjueshmėri, unė do t'i vijė duke vrapuar, do tė thotė: do ta kaploj atė me mėshirė dhe nuk do ta bėj tė nevojshėm qė tė ecėn shumė pėr t'ia arritur qėllimit tė tij”. All-llahu mė sė miri i di tė gjitha.

254. Transmetohet nga Xhabiri r.a. qė ka thėnė “Erdhi njė beduin te Pejgamberi s.a.v.s. dhe tha: “O i Dėrguari i All-llahut, cilat janė dy veprat obliguese (qė tėrheqin pas veti shpėrblim apo dėnim nė botėn tjetėr)?” Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Kush vdes duke mos i shoqėruar All-llahut asgjė, do tė hyjė nė Xhennet. Dhe kush vdes duke i shoqėruar All-llahut diē, do tė hyjė nė Xhehennem”. (Muslimi)

255. Transmetohet nga Enesi r.a. se Pejgamberi s.a.v.s u nis (pėr rrugė), kurse Muadhi i kishte hipur (devesė - kalit) pas shpinės sė Pejgamberit, e ai i tha: “O Muadh!” (Muadhi) Tha: “Si urdhėron, o i Dėrguari i All-llahut (Lebbejke ve sa'dejke)!” (Pejgamberi) Tha: “O Muadh!” Tha: “Si urdhėron, o i Dėrguari i All-llahut” - tri herė - (Pejgamberi) Tha: “Nuk ka asnjė njeri (rob) i cili dėshmon qė nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut dhe qė Muhammedi ėshtė robi dhe i dėrguari i Tij me zemėr tė sinqertė - e qė tė mos ia ketė ndaluar All-llahu atij Xhehennemin”. (Muadhi) Tha: “O i Dėrguari i All-llahut, a t'ua kumtoj kėtė njerėzve qė tė gėzohen?” Tha: “Atėherė, do t'i mbėshteten”. Muadhi kėtė e kumtoi pak para vdekjes sė tij, nga frika se do tė bėjė mėkat pėr fshehjen e njė diturie”. (Muttefekun alejhi)

256. Transmetohet nga Ebu Hurejre ose Ebu Se'id el-Hudrij r.a. (dyshon transmetuesi se cili prej kėtyre dyve saktėsisht ka thėnė, por njė dyshim i tillė nuk dėmton kur ėshtė nė pyetje sahabiu, meqė qė tė gjithė ata janė tė drejtė-besnikė): “Pasi u zhvillua beteja nė Tebuk, i kaploi njerėzit uria, andaj (erdhėn te Pejgamberi dhe) thanė: “O i Dėrguari i All-llahut, a na lejon t'i therim devetė tona e tė ushqehemi me to dhe tė lyhemi (me yndyrėn e tyre pėr shkak tė vapės)? I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. u tha: “Bėjeni”. Pastaj erdhi Umeri r.a. dhe tha: “O i Dėrguari i All-llahut, nėse e bėn (lejon) kėtė, do tė na pakėsohen devetė (dhe do tė dobėsohemi), por bėrju thirrje qė ta grumbullojnė pjesėn e mbetur tė ushqimit, pastaj lute All-llahun qė ta begatojė, ndoshta All-llahu do ta bėjė atė tė begatshėm”. Atėherė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Ani, mirė” pastaj kėrkoi njė qilim lėkure (pėr shtruarjen e ushqimit) tė cilin e shtroi, pastaj kėrkoi qė t'ia sjellin ushqimet e tyre qė u kanė mbetur. Kėshtu njė njeri solli njė grusht bukė misri, njė tjetėr solli njė grusht hurma, kurse njė tjetėr grimca (tė bukės) dhe kur tė gjitha kėto i tubuan nė shtrojen e lėkurės, e gjithė kjo ishte sasi e vogėl ushqimi. Atėherė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s bėri njė lutje (dua) pėr bereqet, e pastaj tha: “Merrni ushqim nė enėt tuaja”. Dhe (njerėzit) morėn ushqim nė enėt e tyre ashtu qė nuk lanė asnjė enė qė gjendej nė tenda pa e mbushur me ushqim. Hėngrėn derisa u ngopėn - dhe nė fund prap mbeti ushqim. Atėherė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Dėshmoj   se nuk ka hyjni tjetėr pėrveē All-llahut dhe se unė jam i dėrguar i All-llahut. Nuk e takon All-llahu asnjė rob qė i vjen me kėto dyja (me shehadet), duke mos pasur kurrfarė dyshimi, e tė jetė i penguar nga Xhenneti”. (Muslimi)

257. Transmetohet nga 'Itban ibn Malik r.a. i cili ishte pjesėmarrės i Betejės sė Bedrit qė ka thėnė: “E falsha popullin tim Beni Salim. Mua dhe ata na ndante njė luginė, kur binin shira (tė mėdha) mua mė bėhej vėshtirė tė kaloj (deri) te xhamia e tyre, andaj erdha te i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. dhe i thashė: “Mė ėshtė dobėsuar tė pamurit, kurse lugina e cila gjendet midis meje dhe popullit tim vėrshohet kur bien shira dhe mė vėshtirėsohet kalimi i saj, andaj do tė dėshiroja qė tė vish e tė falesh nė njė vend nė shtėpinė time, tė cilėn unė do ta bėja faltore”. I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Do ta bėj kėtė”. Tė nesėrmen mė erdhi i Dėrguari i All-llahut me Ebu Bekrin r.a., pasi qė kaloi mjaftė dita. I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. (para derės) kėrkoi leje (pėr hyrje), unė i dhashė leje, e ai pasi hyri ende pa u ulur tha: “Ku po do ti qė tė falem nė shtėpinė tėnde?” Unė i tregova vendin ku dėshiroja tė falet nė tė. I Dėrguari s.a.v.s. - aty qėndroi nė kėmbė, mori tekbir, kurse ne pas tij u radhitėm (nė saff), ku ai i fali dy rekate pastaj dha selam e edhe ne pas tij. Pastaj e mbajta nė shtėpi pėr drekė tė cilėn ia pėrgatitėm atij (nga mielli i fėrguar me dhjam). Kur dėgjuan tė afėrmit (vendėsit, fqinjėt) se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ndodhet nė shtėpinė time, u tubuan burrat, saqė u mbush shtėpia plot. Njė njeri tha: “Ē'bėri Maliku, nuk po e shoh?” Njė tjetėr tha: “Ai ėshtė dyfytyrėsh, nuk e don All-llahun e as tė Dėrguarin e Tij!” I Dėrguari i All-llahut tha: “Mos thuaj ashtu, a nuk e sheh se ka thėnė: La ilahe il-lall-llah- duke dėshiruar me tė kėnaqėsinė e All-llahut?” (Ai njeriu) Tha: “All-llahu dhe i Dėrguari i Tij e dinė mė sė miri, mirėpo sa na pėrket neve, pasha All-llahun, ne nuk e shohim dashurinė e tij, as tė folurit e tij pėrveē te munafikėt!” Atėherė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Vėrtet, All-llahu ia ka ndaluar zjarrit (Xhehennemit) atė qė thotė: - La ilahe il-lall-llah - me tė cilėn dėshiron ta arrijė kėnaqėsinė e All-llahut”. (Muttefekun alejhi)

258. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. qė ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s duke thėnė: “All-llahu e ka ndarė (bėrė) mėshirėn njėqind pjesė. Nėntėdhjetė e nėntė i ka mbajtur pėr Vete, kurse (vetėm) njė pjesė e ka lėshuar nė Tokė. Nga ajo pjesė tė gjitha krijesat mėshirohen mes veti, saqė edhe kafsha e ngre thundrėn (kėmbėn) e saj nga i vogli i saj nga frika se mos e lėndon”. Kurse sipas njė transmetimi tjetėr: “Vėrtet All-llahu i ka njėqind mėshira (rahmete), dhe vetėm njė prej tyre e ka lėshuar nė mes tė xhinėve, njerėzve, kafshėve dhe insekteve. Dhe me atė njė mėshirė nė mes veti duhen dhe mėshirohen dhe me tė egėrsira e do tė voglin e saj. Kurse nėntėdhjetė e nėntė mėshirat e tjera All-llahu i ka lėnė pėr mėshirė ndaj robėrve tė Tij nė Ditėn e Gjykimit”. (Muttefekun alejhi)

Kurse Muslimi transmeton nga Selman el-Farisiu r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu i Madhėruar ka njėqind mėshira; prej tyre njė mėshirė ėshtė me tė cilėn mėshirohen krijesat mes veti, kurse nėntėdhjetė e nėntė pėr Ditėn e Gjykimit”. Kurse nė njė transmetim tjetėr: “Vėrtet All-llahu i Madhėruar kur i ka krijuar qiejt dhe tokėn, i ka krijuar edhe njėqind mėshira. Secila mėshirė mbulon mes qiellit dhe tokės. Vetėm njė mėshirė e ka lėshuar nė Tokė, me tė cilėn nėna e mėshiron fėmijėn e saj, egėrsirat dhe shpezėt mėshirohen nė mes veti, ndėrsa nė Ditėn e Gjykimit do tė plotėsohet krejtėsisht mėshira”.

259. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. duke rrėfyer nga Krijuesi i tij i Madhėruar ka thėnė. “Njė rob bėn njė mėkat, dhe thotė: “O All-llahu im, ma fal mėkatin tim”, kurse All-llahu i Madhėruar do tė thotė: “Robi im ka bėrė njė mėkat dhe e ka ditur se e ka Krijuesin i cili e fal mėkatin, por edhe dėnon pėr mėkat”. Pastaj kthehet dhe pėrsėri bėn mėkat, e pastaj thotė: “O Zot, ma fal mua mėkatin”, kurse All-llahu xh.sh. thotė. “Robi im bėri njė mėkat, por e di se ka Krijuesin qė fal mėkat, por edhe dėnon pėr mėkat”. Pastaj kthehet dhe pėrsėri bėn mėkat, dhe prapė thotė: “O Zot, ma fal mua mėkatin”, kurse i Lartmadhėrishmi thotė: “Robi im bėri njė mėkat, por e di se ka Krijuesin i cili fal mėkat, por edhe dėnon pėr mėkat. Unė tashmė, e kam falur robin tim, le tė veprojė ē'tė dojė!” (Muttefekun alejhi)

260. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Pasha Atė, nė dorė tė tė cilit gjendet shpirti im, sikur ju tė mos bėnit mėkat, do t'ju zhdukte All-llahu dhe do tė sillte njė popull qė bėn mėkate, pastaj kėrkon falje dhe All-llahu e Madhėruar i fal”. (Muslimi)

261. Transmetohet nga Ebu Ejjub Halid ibn Zejd r.a. qė ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s duke thėnė: “Sikur ju tė mos bėnit mėkate, All-llahu do tė krijonte krijesa qė do tė gabojnė, e pastaj kėrkojnė falje (bėjnė istigfar) dhe do tė falen”. (Muslimi)

262. Transmetohet nga Muadh ibn Xhebeli r.a. qė ka thėnė: “Isha i hipur nė gomar pas Pejgamberit s.a.v.s. kur mė tha: “O Muadh, a e di cila ėshtė e drejta e All-llahut ndaj robėrve tė tij, dhe ēka ėshtė e drejta e robėrve ndaj All-llahut?” Thashė: “All-llahu dhe i Dėrguari i tij e dinė mė sė miri”. Tha: “Vėrtet, e drejta e All-llahut ndaj robėrve ėshtė qė ata ta adhurojnė dhe mos t'i shoqėrojnė asgjė, kurse e drejta e robėrve ndaj All-llahut ėshtė qė mos t'i dėnojė ata qė nuk i shoqėrojnė asgjė”. Thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, a t'i pėrgėzoj njerėzit?” Tha: “Mos i pėrgėzo e tė mbėshteten vetėm nė tė”. (Muttefekun alejhi)

263. Transmetohet nga el-Bera' ibn 'Azib r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Muslimani kur tė pyetet nė varr, do tė dėshmojė se nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė i Dėrguari i tij”. Kėtė e vėrtetojnė fjalėt e All-llahut: “All-llahu do t'i forcojė besimtarėt me fjalė tė forta edhe nė kėtė edhe nė atė botė.” (Ibrahim, 27) (Muttefekun alejhi)

264. Transmetohet nga Enesi r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet kur mosbesimtari e bėn njė bamirėsi, ai pėr tė do tė shpėrblehet me furnizim (kėnaqėsi) tė kėsaj bote, kurse besimtari, atij All-llahu ia deponon shpėrblimet pėr Ahiret, kurse pėr kėtė botė i jep furnizim sipas dėgjueshmėrisė sė tij”. Nė njė transmetim tjetėr thuhet: “Vėrtet All-llahu nuk e dėmton njė besimtar pėr njė bamirėsi, i jep pėr tė nė kėtė botė, por e shpėrblen edhe nė botėn tjetėr (Ahiret). Kurse mosbesimtari (kafiri) pėr bamirėsinė e tij qė e bėn pėr All-llahun e Madhėruar shpėrblehet me furnizim nė kėtė botė - ndaj kur tė shkojė nė botėn tjetėr nuk do tė ketė asnjė bamirėsi qė tė shpėrblehet pėr tė”. (Muslimi)

265. Transmetohet nga Xhabiri r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Shembulli i pesė namazeve ėshtė si shembulli i njė lumi qė rrjedh shumė para derės sė ndonjėrit prej jush nė tė cilin pastrohet ēdo ditė nga pese herė”. (Muslimi)

266. Transmetohet nga Ibni Mes'udi r.a. qė ka thėnė: “Ishim me tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. afėr dyzet veta nė njė Kuba (shtėpi arabe e vogėl, e rrumbullakėt nga tenda) kur tha: “A jeni tė kėnaqur qė tė jeni njė e katėrta e xhennetlive?” Thamė: “Po”. Tha: “A jeni tė kėnaqur qė tė jeni njė e treta e xhennetlive?” Thamė: “Po”. Tha: “Pasha Atė, nė dorė tė tė cilit gjendet shpirti i Muhammedit, unė me siguri shpresoj qė ju do tė jeni gjysma e xhennetlive, ngase nė Xhennet nuk do tė hyjė kush pėrveē atij qė ėshtė musliman. Ju sot, kundrejt idhujtarėve, jeni sikurse qimja e bardhė nė lėkurėn e mėzatit tė zi, ose sikur qimja e zezė nė lėkurėn e mėzatit tė kuq”. (Muttefekun alejhi)

267. Transmetohet nga Ebu Nexhih Amr ibn Abese es-Sulemij r.a. qė ka thėnė: “Unė kur isha nė xhahilijet (periudha paraislame) konsideroja se njerėzit janė nė lajthitje dhe ata nuk janė nė asgjė, dhe (sepse) ata i adhuronin idhujt. Kur dėgjova pėr njė njeri nė Mekke i cili kumton lajme i hipa devesė dhe shkova tek ai, kur ai njeri ishte i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., qė fshehej nga populli i vet (tė cilėt e ndiqnin dhe mundonin), andaj unė duke u fshehur hyra te ai nė Mekke dhe i thashė: “Kush je ti?” Tha: “Unė jam pejgamber (nebijjun)”. I thashė: “E ē'ėshtė pejgamberi?” Tha: “Mua mė ka dėrguar All-llahu”. I thashė: “Me ēka tė ka dėrguar?” Tha: “Mė ka dėrguar qė tė predikoj mbajtjen e lidhjeve familjare, thyerjen e idhujve dhe tė njėsohet All-llahu pa i shoqėruar asgjė”. Thashė: “Kush ėshtė me ty nė kėtė (rrugė)?” Tha: “I liri dhe robi”. Me tė ishin atėherė Ebu Bekri dhe Bilali r.a. I thashė: “Unė, vėrtet, do tė pasoj ty”. Tha: “Ti vėrtet tash assesi nuk do tė mundesh, a nuk po e sheh gjendjen time dhe tė njerėzve (tė mi)? Por, kthehu nė shtėpi, dhe kur tė dėgjosh se kam dalė publikisht, atėherė eja”. (Transmetuesi vazhdon:) Tha: “Pastaj shkova nė shtėpi, kurse i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. erdhi nė Medine, dhe unė duke qenė te familja ime, fillova tė pyes pėr lajmet, i pyetja njerėzit qė vinin nga Medina derisa erdhi njė grup prej medinasve qė u thashė: “Ēfarė po bėn ai njeriu qė erdhi nė Medine?” Thanė: “Njerėzit nxitojnė tek ai (nga tė gjitha anėt), kurse populli i tij dėshiroi ta likuidojė, por nuk ia arritėn”. Pastaj unė shkova nė Medine, hyra tek ai dhe i thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, a po mė njeh?” Tha: “Po, ti je ai qė je takuar me mua nė Mekke” (Transmetuesi thotė:) I thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, mė njofto nga ajo qė tė ka mėsuar All-llahu, e qė unė nuk e di, mė thuaj diē pėr namazin?” Tha: “Fale namazin e sabahut, pastaj prit mos fal namaz (nafile) derisa tė lind dielli dhe tė ngrihet lartė sa njė shtizė. Kur lind dielli, lind nė mes dy brirėve tė djallit (dy yje kundrejt yllit Sqap - astr.) dhe atėherė atij (diellit) i bėjnė sexhde mosbesimtarėt. Pastaj fal (njė namaz) se vėrtet ai namaz ėshtė publik dhe i arritshėm, derisa tė bėhet hija e shtizės sa shtiza (kur tė shkurtohet hija maksimalisht), atėherė ndėrpreje namazin (ose: mos fal namaz), sepse atėherė merr flakė Xhehennemi, kur tė zgjatet hija, atėherė falu, sepse vėrtet ai namaz ėshtė publik dhe i arritshėm deri tė falet ikindia, pastaj prap ndėrpreje (tė falurit namaz) derisa tė perėndojė dielli sepse ai perėndon nė mes dy brirėve tė djallit (koha e djallit) dhe atėherė atij i bėjnė sexhde mosbesimtarėt”. (Transmetuesi mė tutje vazhdon) I thashė (Pejgamberit): “O Pejgamber i All-llahut, mė fol mua pėr abdestin?” Tha: “Cilido njeri prej jush qė bėn pėrgatitje pėr abdest, pastaj e shpėrlan gojėn dhe hundėn deri nė thellėsi, atėherė i bien mėkatet e fytyrės, gojės dhe hundės sė tij. Pastaj, kur ta lajė fytyrėn e tij ashtu siē e ka urdhėruar All-llahu, atėherė i bien mėkatet e fytyrės nėpėr mjekrėn e tij bashkė me ujin. Pastaj i lanė duart deri mbi bėrryla, atėherė i bien mėkatet e duarve bashkė me ujin kah majet e gishtave. Pastaj kur e fėrkon kokėn (me dorė tė lagur), atėherė i bien mėkatet e kokės bashkė me ujin nėpėr maje tė flokėve. Pastaj kur lanė kėmbėt deri te zogu i kėmbės, atėherė i bien mėkatet e kėmbėve bashkė me ujin kah majet e gishtave. Pastaj, ai nėse edhe ngrihet dhe falet; i shpreh lavdi All-llahut tė Madhėruar, e falėnderon dhe lavdėron ashtu siē meriton, dhe e zbraz zemrėn e tij pėr All-llahun - do tė lirohet prej mėkateve tė tij ashtu siē ka qenė kur e ka lindur nėna e tij”.

Kur ia rrėfen Amr ibn Abese (transmetuesi) kėtė hadith Ebu Umamės qė ishte sahabij i tė Dėrguarit s.a.v.s. - Ebu Umame i tha: “O Amr ibn Abese, shiko ē'po flet nė njė vend qė ta ka mundėsuar ky njeri?” Atėherė Amri i tha: “O Ebu Umame, unė jam moshuar me vjet dhe eshtrat mė janė dobėsuar, edhe exheli mė ėshtė afruar, dhe unė nuk kam nevojė tė gėnjej pėr All-llahun e Madhėruar e as pėr tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. Po ta kisha dėgjuar kėtė prej tė Dėrguarit s.a.v.s. vetėm njė herė, apo vetėm dy herė, apo vetėm tri herė (dhe numėroi deri nė shtatė herė), nuk do ta flisja kurrė, por unė e kam dėgjuar atė edhe mė tepėr se aq”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėruar duke lajmėruar pėr robin e mirė thotė:

“...Kurse unė ēėshtjen time ia lė All-llahut. All-llahu, me tė vėrtetė i sheh njerėzit, dhe All-llahu e ruajti nga tė kėqijat dhe kurthat e tyre.” (Gafir, 44-45)

268. Transmetohet nga Xhabir ibn Abdull-llahu r.a. se ai e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. - tri ditė para se tė vdesė duke thėnė: “Le tė mos e gjejė vdekja asnjėrin prej jush, e tė mos ketė pėr All-llahun e Madhėruar mendim tė mirė (shpresė)”. (Muslimi)

269. Transmetohet nga Enesi r.a. se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s duke thėnė: “All-llahu i Madhėruar thotė: “O biri i Ademit, derisa tė thirresh nė Mua, dhe tė kėrkosh ndihmė nga Unė, do tė fal ēka ke vepruar. O biri i Ademit, qofshin mėkatet tua deri te vranėsirat e qiellit dhe nėse kėrkon falje nga Unė, do tė fal ty. O biri i Ademit, nėse tek Unė vjen me mėkatet mė tė mėdha gati sikur toka, pastaj mė drejtohesh, duke mos mė shoqėruar asgjė, do tė vijė unė ty me falje po aq tė madhe”. (Tirmidhiu thotė se ėshtė hadith hasen)

Dije se mė sė miri ėshtė pėr njeriun kur ėshtė nė gjendje tė shėndetit tė mirė, qė tė jetė nė frikė dhe nė shpresė, dhe tė jetė frika e tij e barabartė me shpresėn. Kurse nė gjendje tė sėmundjes ėshtė e dėshirueshme qė tė anojė shpresa. Dispozitat e Sheriatit, tekstet e Kur'anit dhe tė Sunnetit dhe tė tj. - kėtė e konfirmojnė nė mėnyrė tė qartė.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“...Kurthėn e All-llahut e kanė tė siguruar vetėm njerėzit e humbur”. (el-A'raf, 99)

“...Vetėm mosbesimtarėt e humbin shpresėn nė mėshirėn e All-llahut”. (Jusuf, 87)

“Atė ditė kur disa fytyra do tė zbardhen e disa do tė nxihen.” (Ali Imran, 106)

“...Zoti yt ėshtė me tė vėrtetė i shpejtė nė dėnim, por Ai ėshtė edhe shumė mėshirėplotė”. (el-A'raf, 167)

“Pa dyshim tė mirėt janė nė Xhennet, kurse mėkatarėt me siguri nė Xhehennem”. (el-Infitar, 13-14)

“Sa pėr atė, veprat e tė cilit ēojnė peshė, Ai ėshtė i kėnaqur nė jetė. Kurse ai, veprat e tė cilit vijnė tė lehta nė peshojė, Vendbanim do tė kenė zjarrin”. (el-Karia, 6-9)

Ajete me kėtė kuptim ka shumė. Aty bashkohet frika dhe shpresa nė dy apo mė shumė ajete tė njėpasnjėshme, apo edhe brenda njė ajeti. Ndėrsa prej haditheve ja disa:

270. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Sikur ta dinte besimtari se ēfarė dėnimi posedon All-llahu, askush nuk do tė shpresonte nė Xhennetin e Tij, dhe sikur ta dinte mosbesimtari se me ēfarė mėshire disponon All-llahu, nuk do ta humbte shpresėn nga Xhenneti i Tij”. (Muslimi)

271. Transmetohet nga Ebu Se'id el-Hudrij r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur tė pėrgatitet xhenazja dhe njerėzit e vejnė nė krahėt e tyre, nėse ėshtė i mirė do tė thotė: Ngutuni, ngutuni (sa mė parė tė mė lėshoni nė varr)! Por nėse (i vdekuri) ėshtė jo i mirė, do tė thotė: - Mjeri unė (vaj pėr mua), ku po mė ēoni (mė ktheni)! Atė zė e dėgjon ēdokush pėrpos njeriut! E sikur ai ta dėgjonte do t'i binte tė fikėt”. (Buhariu)

272. Transmetohet nga Ibni Mes'udi r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Secilit nga ju Xhenneti i ėshtė mė afėr se sa lidhėsja e mbathėses sė tij e po ashtu edhe Xhehennemi”. (Buhariu)

All-llahu i Madhėruar thotė.

“Dhe duke qarė bėjnė sexhde dhe ai leximi ua rrit respektin dhe frikėn”. (el-Isra', 109)

Dhe thotė:

“A kėtij fjalimi i ēuditeni? Dhe qesheni e nuk qani (nė vend se tė qani)”. (en-Nexhm, 59-60)

273. Transmetohet nga Ibni Mes'udi r.a. se ka thėnė: “Mė ka thėnė mua Pejgamberi s.a.v.s.: “Mė lexo Kur'an!” I thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, tė tė lexoj ty, kurse ai ty po tė shpallet? Tha: “Unė dėshiroj ta dėgjoj prej tjetėrkujt”. Atėherė ia lexova atij suren en-Nisa, derisa erdha te ky ajet: “Po ē'do tė bėhet atėherė kur tė sjellim dėshmitarė nga secili popull, e ty do tė sjellim dėshmitarė kundėr tyre?” (en-Nisa, 41) Tha: “Mjaft pėr tash”. Kur u ktheva kah ai, (ia pashė) sytė qė i rridhnin lot”. (Muttefekun alejhi)

274. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Shtatė persona (lloje njerėzish) All-llahu do t'i vendosė nėn hijen (mbrojtjen) e Tij, atė Ditė, kur nuk do tė ketė hije (mbrojtje) tjetėr pėrveē saj: Ata janė: - Sunduesi i drejtė, - i riu qė ėshė rritur nė ibadet dhe dėgjueshmėri ndaj All-llahut, - njeriu, zemra e tė cilit ėshtė e lidhur pėr xhamtė, - dy njerėz (shokė) tė cilėt nė emėr tė All-llahut janė dashur, janė shoqėruar dhe tė tillė janė ndarė (deri nė vdekje), - njeriu, tė cilin e thėrret njė grua autoritative dhe e bukur, kurse ky i pėrgjigjet se i frikėsohet All-llahut; - njeriu i cili e ndanė sadakan fshehtė, ashtu qė dora e majtė nuk di ē'bėn (sa ndanė) e djathta, dhe - njė njeri i cili e pėrkujton All-llahun nė vetmi dhe i mbushen sytė me lot”. (Muttefekun alejhi)

275. Transmetohet nga Abdull-llah ibn esh-Shihijr r.a. se ka thėnė: “I erdha tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s., kurse ai ishte duke u falur. Kurse nė gjoksin e tij dėgjohej njė ushtimė sikurse ushtima e kazanit (kur zien) nga tė qarit”. (Hadith sahih, transmetojnė Ebu Davudi dhe Tirmidhiu)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Pa dyshim jeta nė kėtė botė i shėmbėllen ujit qė ne e lėshojmė nga qielli me tė cilin pėrzihen (ushqehen) bimėt nė tokė prej tė cilave ushqehen njerėzit dhe kafshėt. Ashtu qė kur toka stoliset me petkun e vet dhe qėndiset, dhe kur banorėt e saj mendojnė se ata janė zotėruesit e saj, vjen urdhri ynė, natėn ose ditėn, dhe ne ato i bėjmė si tė korrura, sikur tė mos kishin qenė dje fare. Ja, ashtu ne nė hollėsi shkoqisim argumentet pėr popullin qė mendon” (Junus, 24)

“Sillja si shembull jetėn e kėsaj bote qė ėshtė sikur uji qė e lėshojmė ne nga qielli, me tė cilin ushqehen bimėt nė tokė, e pėrsėri thahet e teret dhe e derdhin erėrat. E All-llahu ka mundėsi pėr ēdo send! Pasuria dhe djemtė janė stoli e jetės sė kėsaj bote, por veprat e mira tė vazhdueshme janė mė tė mira si shpėrblim nga Zoti yt dhe janė shpresa mė e mirė”. (el-Kehf, 45-46)

“Ta dini se jeta nė kėtė botė ėshtė njė lojė dhe zbavitje edhe stoli edhe gara ndėrmjet jush nė shtimin e pasurisė dhe tė fėmijėve, si shembulli i shiut pas tė cilit bima rritet qė i mahnit mosbesimtarėt; ajo mugullon, por pastaj e sheh tė zbehtė e mė vonė bėhet e tharė. Ndėrsa nė atė botė ka dėnim tė rėndė, edhe falje e kėnaqėsi tė All-llahut. Jeta nė kėtė botė ėshtė vetėm njė zbavitje e rrejshme”. (el-Hadid, 20)

“Njerėzve u ėshtė zbukuruar dėshira pėr epshe dhe dashuri pėr gratė, djemtė, dhe kuajt e bukur, bagėtitė dhe tė mbjellurat. Ajo ėshtė kėnaqėsi e jetės nė kėtė botė, por vendkthimi te All-llahu ėshtė mė i mirė”, ('Ali 'Imran, 14)

“O njerėz! Premtimi i All-llahut ėshtė, pa dyshim, i vėrtetė dhe kurrsesi mos t'ju mashtrojė jeta nė kėtė botė dhe le tė mos ju gėnjejė djalli nė besimin tuaj nė All-llahun”. (el-Fatir, 5)

“Ju preokupon shumimi i pasurisė. Derisa tė shkoni nė varre. Ani, do ta merrni vesh! Edhe njė herė ani! Me siguri do ta dini! Po si jo! Sikur ta dinit, me siguri dhe me bindje”. (et-Tekathur, 1-5)

“Jeta nė kėtė botė s'ėshtė kurrgjė tjetėr pėrveē zbavitje dhe lojė, vetėm bota tjetėr ėshtė jetė e vėrtetė, sikur ta dinin!” (el-Ankebut, 64)

Ajetet pėr kėtė temė janė tė shumta dhe tė njohura, ndėrsa sa u pėrket haditheve, janė mė shumė se sa qė mund tė pėrfshihen tė gjitha, andaj do t'i theksojmė vetėm disa sosh:

276. Transmetohet nga el-Mustevrid ibn Shedad r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kjo botė (dunjaja) ndaj botės tjetėr (Ahiretit) ėshtė sikur kur njėri prej jush ta vendosė gishtin e tij nė det, pastaj le tė shikojė me ēka i kthehet (nga uji i detit)”. (Muslimi)

277. Transmetohet nga Xhabiri r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. kaloi nėpėr treg, kurse njerėzit ishin tubuar rreth tij. Pastaj kaloi pranė njė cjapi tė ngordhur me veshė tė vegjėl, e kapi pėr veshi dhe tha: “Cili prej jush dėshiron ta marrė pėr njė dirhem?” I thanė: “Askush prej neve nuk jep pėr tė asgjė, ēka mund tė bėjmė me tė?” Pastaj tha: “A doni tė jetė juaji?” Thanė: “Pasha All-llahun, edhe tė ishte i gjallė ishte me tė meta, me veshė tė vegjėl, e lėre mė i ngordhur!” Atėherė tha: “Pasha All-llahun, kjo botė vėrtet pėr All-llahun ėshtė mė e pavlefshme se sa ky (cjap) pėr ju”. (Muslimi)

278. Transmetohet nga Ebu Dherri r.a. se ka thėnė: “Isha duke shkuar me Pejgamberin s.a.v.s. nėpėr njė tokė me gurė tė zi nė Medine derisa u drejtuam nga Uhudi, atėherė mė tha: “O Ebu Dherr”. I thashė: “Si urdhėron, o i Dėrguari i All-llahut!” Tha: “Nuk gėzohem tė kem ar sa ky Uhudi e tė kalojnė tek tri ditė, e nga ai tė mbetet vetėm njė dinar pėrpos nėse kam tė paguaj borxh, ose qė me tė t'u flas robėrve tė All-llahut (njerėzve) kėshtu, kėshtu dhe kėshtu tė jetė nga e djathta, nga e majta dhe nga prapa”. Pastaj eci (Pejgamberi) dhe mė tha: “Vėrtet, ata qė kanė shumė, nė Ditėn e Gjykimit do tė kenė pak, pėrveē nėse thonė (veprojnė) me pasurinė kėshtu, kėshtu dhe kėshtu ėshtė edhe nga e djathta, nga e majta dhe nga prapa, por tė kėtillėt janė pak”. Pastaj mė tha: “Qėndro nė atė vend, mos lėviz askund derisa tė kthehem!” Pastaj u nis nėpėr errėsirė tė natės derisa nuk dukej, atėherė dėgjova njė zė tė lartė, unė u frikėsova se mos e sulmoi dikush Pejgamberin s.a.v.s. dhe dėshiroja t'i shkoj, mirėpo m'u kujtua fjala e tij “mos lėviz askund derisa tė kthehem” andaj nuk lėviza derisa mė erdhi, atėherė i thashė: “Unė dėgjova njė zė, nga i cili u frikėsova.”.. dhe ia shpjegova...ndėrsa ai mė tha: “A e ke dėgjuar?” I thashė: “Po”. Tha: “Ai ishte Xhibrili, mė erdhi dhe mė tha: “Kush vdes prej ummetit tėnd duke mos i shoqėruar All-llahut asgjė, do tė hyjė nė Xhennet”. I thashė: A edhe nėse ka bėrė prostitucion (zina) dhe nėse ka vjedhė? Tha: “A edhe nėse ka bėrė prostitucion dhe nėse ka vjedhė”. (Muttefekun alejhi, ky citat ėshtė i Buhariut)

279. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Sikur tė kisha ar sa ėshtė Uhudi, do tė gėzohesha sikur tė mos kalojnė tri ditė e te unė tė mos mbetet asgjė, pėrveē diē pėr ta paguar borxhin”. (Muttefekun alejhi)

280. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se ka thėnė: “Vėrtet, unė i kam parė shtatėdhjetė sofistė (tė varfėrit qė nuk kanė pasur shtėpia, andaj kanė banuar nė sofa tė xhamisė gjatė kohės sė Alejhis-selamit) asnjėri prej tyre nuk kishte gunė (mbulesė tė gjatė tė trupit), por vetėm ndėrresė (ēarēaf pėr mbulimin prej mesit e teposhtė) ose vetėm kėmishė tė thjeshtė tė lidhur pėr qafė. Ato disave iu arrinin deri nėn gjunj, kurse disave deri nė zog tė kėmbėve, tė cilat e mbanin me dorė nga frika se mos u shihen vendet e turpshme (avreti)”. (Buhariu)

281. Transmetohet nga en-Nu'man ibn Beshir r.a. se ka thėnė: “Umer ibn el-Hattabi r.a. foli pėr fitimin e njerėzve nga tė mirat nė kėtė botė dhe tha: “Vėrtet e kam parė tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. gjatė tėrė ditės (me bark) tė pėrkulur (nga uria) nuk kishte as hurma tė kėqija, qė ta mbushte barkun e tij”. (Muslimi)

282. Transmetohet nga Aisheja r.a. se ka thėnė: “Ndėrroi jetė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., kurse nė shtėpinė (dhomėn) time nuk kishte asgjė qė mund tė hante ai qė ka mėlqi (qoftė njeri, kafshė etj.) pėrveē pak elb nė raftin tim, e mora dhe hėngra prej tij mjaftė gjatė, pastaj e mata dhe ai u harxhua”. (Muttefekun alejhi)

283. Transmetohet nga Abdull-llah ibn Mes'udi r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Mos u merrni (shumė) me pasuri tė palujtshme e tė lakmoni nė kėtė botė”. (Tirmidhiu thotė se ėshtė hadith hasen)

284. Transmetohet nga Ka'b ibn Malik r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Dy ujq tė uritur tė cilėt bien ndėr dele nuk bėjnė mė tepėr dėm se sa lakmia e njeriut pėr pasuri dhe karrierė (autoritet) qė i bėn fesė sė tij”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

285. Transmetohet nga Ibni Abbasi dhe 'Imran ibn el-Husajn r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kam shikuar nė Xhennet dhe kam parė se shumica e xhennetlinjve janė tė varfėrit (e kėsaj bote), dhe kam shikuar nė Xhehennem dhe kam parė se shumica e tyre janė gra”. (Muttefekun alejhi, nga transmetimi i Ibni Abbasit, po ashtu e transmeton Buhariu nga transmetimi i Imran ibn el-Husajn)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Por pas atyre mbetėn pasardhės tė kėqij, qė e lanė namazin dhe u dhanė pas epsheve. Ata, mbase do tė pėsojnė. Pėrveē atyre qė janė penduar dhe kanė besuar edhe kanė bėrė vepra tė mira. Atyre nuk do t'u bėhet kurrfarė e padrejte.” (Merjem, 59-60)

“Dhe doli para popullit tė vet me stolitė e tij, e ata qė adhuronin jetėn e kėsaj bote, thoshin: Eh sikur edhe ne tė kishim atė qė iu dha Karunit! Ai ėshtė, njėmend, fatlum. Tė mjerėt ju - thoshin tė diturit. Pėr atė qė beson dhe bėn vepra tė mira, mė i mirė ėshtė shpėrblimi i All-llahut.” (el-Kasas, 79-80)

“Pastaj atė ditė do tė pyeteni patjetėr pėr kėnaqėsitė”. (et-Tekathur, 8)

“Kush e dėshiron kėtė botė Ne kujt tė duam i japim shpejt ēka tė dėshirojė, por pastaj i pėrgatisim Xhehennemin nė tė cilin do tė digjet i turpėruar dhe i pėrulur”. (el-Isra, 18)

Ajetet pėr kėtė temė janė tė shumta dhe tė njohura. Kurse hadithet si vijon:

286. Transmetohet nga Ebu Se'id el-Makburij, nga Ebu Hurejre r.a. se ky kaloi (njėherė) pranė disa njerėzve qė e kishin pėrpara njė dele tė pjekur dhe e thirrėn, por ai refuzoi qė tė hajė duke thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka shkuar nga kjo botė, e nuk ėshtė ngopur me bukė tė elbit”. (Buhariu)

287. Transmetohet nga Enesi r.a. se ka thėnė: “Pejgamberi s.a.v.s. deri kur ka vdekur nuk ka ngrėnė asnjėherė nė tavolinė, as nuk ka ngrėnė bukė tė situr”. (Buhariu)

Nė njė transmetim tjetėr tė tij thuhet: “E as qė ka parė (para vetes) ndonjėherė dele tė pjekur (me lėkurė) pasi qė ėshtė pėrvėluar”.

288. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. doli njė ditė, apo njė natė, kur edhe Ebu Bekri dhe Umeri r.a. kishin dalė. Atėherė (Pejgamberi) tha: “Ē'ju ka shtyer tė dilni nga shtėpitė tuaja nė kėtė kohė?” Thanė: “Uria, o i Dėrguari i All-llahut!” Tha: “Edhe mua, pasha atė nė dorė tė tė cilit ėshtė shpirti im, mė ka nxjerrė (prej shtėpisė) ajo qė ju ka nxjerrė juve - ēohuni!” Pastaj u ngritėn me tė dhe erdhėn te njė njeri prej Ensarėve, mirėpo ai nuk ishte nė shtėpi. Kur e pa (Pejgamberin) gruaja (e atij njeriu) tha: “Mirė se vini, urdhėroni!” I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. i tha: “Ku ėshtė filani (pėr tė zotin e shtėpisė)?” Tha: “Ka shkuar tė na kėrkojė ujė pėr pije”. Nė atė ēast erdhi ensariu, shikoi tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. dhe dy shokėt e tij, pastaj tha: “Falėnderimi i qoftė All-llahut, sot askush nuk ka mysafirė mė tė ndershėm se unė!” Pastaj shkoi. Mė pas erdhi me njė kalavesh hurme nė tė cilėn kishte hurma tė njoma, tė terura dhe tė lėngėta (por tė pjekura) dhe ju tha: “Urdhėroni, hani! Pastaj e mori briskun, kurse i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. i tha: “Kujdes, mos e merr (mos e prej) atė qė milet dhe jep qumėsht!” Pastaj (ensariu) preu mish deleje nga i cili hėngrėn, edhe nga kalaveshi me hurma tė llojllojshme dhe pinė ujė.

Pasi qė hėngrėn dhe pinė, i Dėrguari i i All-llahut s.a.v.s. i tha Ebu Bekrit dhe Umerit r.a.: “Pasha Atė nė dorė tė tė cilit ėshtė shpirti im, nė Ditėn e Gjykimit do tė pyeteni pėr kėtė begati. Nga shtėpia ju ka nxjerrė uria, pastaj nuk jeni kthyer derisa ju ka arritur kjo begati”. (Muslimi) (Pyetja nė Ditėn e Gjykimit ka tė bėjė me llojet e begative, e jo pėr qortim. All-llahu e di mė sė miri. Nė transmetimin e Tirmidhiut theksohet se ky ensarij tek i cili erdhėn quhej Ebu-l-Hejthem et-Tejhan).

289. Transmetohet nga Ebu Musa el-Esh'arij r.a. se ka thėnė: “Aisheja r.a. i nxori e na i tregoi dy ndėrresa - kėmishėn dhe mbulesėn ( e pjesės sė poshtme tė trupit), tė cilat ishin shumė tė vrazhda e tė trasha dhe tha: “Nė kėto dyja i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka ndėrruar jetė”. (Muttefekun alejhi)

290. Transmetohet nga Sa'd ibn Ebi Vekkas r.a. se ka thėnė: “Unė jam i pari i arabėve qė kam gjuajtur shtizėn nė rrugė tė All-llahut. Kemi qenė nė betejė me tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. dhe nuk kemi pasur tjetėr ushqim pos fletėve tė hublės dhe semurės (dy lloje drush tė shkretėtirės) saqė ndonjėri prej nesh dilte jashtė (kur e kryente nevojėn) sikurse qė i hanė delet e i cili nuk pėrzihej (nga thatėsia)”. (Muttefekun alejhi)

291. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “O All-llahu im, bėje Ti furnizim tė familjes sė Muhammedit bukėn e thatė”. (Muttefekun alejhi)

292. Transmetohet nga Aisheja r.a. se ka thėnė: “Ndėrroi jetė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., kurse mburoja e tij ishte e depozituar te njė ēifut pėr 30 sa'a elb”. (Sa': masė peshė e njohur, 3,332 kg). (Muttefekun alejhi)

293. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se ka thėnė: “Vėrtet i kam parė shtatėdhjetė sofistė (tė varfėr tė cilėt nuk kanė pasur shtėpia andaj kanė banuar nė sofa tė xhamisė gjatė kohės sė Pejgamberit), asnjėri prej tyre nuk kishte gunė (mantel) por vetėm ndėrresė (ēarēaf pėr mbulimin prej mesit e teposhtė) ose vetėm kėmishė tė thjeshtė tė lidhur pėr qafe. Ato disave ju arrinin deri nėn gjunj, kurse disave deri nė zog tė kėmbėve, tė cilat i mbanin me dorė nga frika se mos u shihen vendet e turpshme (avreti)”. (Buhariu)

294. Transmetohet nga Aisheja r.a. se ka thėnė: “Shtrati i tė Dėrguarit s.a.v.s. ka qenė prej lėkurės i mbushur me palmė”. (Buhariu)

295. Transmetohet nga Ebu Umame r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “O biri i Ademit, ti nėse e shpenzon tepricėn (e pasurisė) mė mirė ėshtė pėr ty, kurse nėse e mban ėshtė mė keq pėr ty. Askush nuk tė qorton nėse jeton nė mėnyrė modeste. Dhe fillo (me rastin e shpenzimit) prej atyre qė janė tė varur prej teje”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

296. Transmetohet nga Ubejdullah ibn Mihsan el-Ensarij el-Hatmij r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush gdhihet prej jush i sigurt nė shpirtin e tij, familjen e tij, i shėndoshė nė trupin e tij dhe ka ushqim pėr njė ditė, ėshtė sikur t'i ėshtė dhėnė krejt bota”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

297. Transmetohet nga Abdull-llah ibn Amr ibn el-'As r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ka shpėtuar ai qė ėshtė bėrė musliman, ka furnizim (vetėm) aq sa i nevojitet dhe e ka bėrė All-llahu tė kėnaqur me atė qė i ka dhėnė”. (Muslimi)

298. Transmetohet nga Ebu Muhammed Fedalete ibn Ubejd el-Ensarij r.a. se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s duke thėnė: “I lumi ai qė ėshtė udhėzuar nė Islam, jetesėn e ka tė mjaftueshme dhe ėshtė i kėnaqur (me atė qė ka)”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

299. Transmetohet nga Ibni Abbasi r.a. se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. rregullisht i ka kaluar netėt i uritur (pa ngrėnė), edhe familja e tij nuk kanė pasur darkė, kurse buka e tyre mė sė shumti ka qenė prej elbit”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Nė tokė nuk ka asnjė qenie tė gjallė e tė mos e ketė ushqimin te All-llahu”. (Hud, 6)

“Tė varfėrit qė janė tė angazhuar nė rrugė tė All-llahut dhe nuk mund tė punojnė tokėn, i painformuari i konsideron kėta si tė pasur, pėr shkak tė modestisė sė tyre (varfanjakėve). Do t'i njohėsh sipas pamjes sė tyre, ata nuk u mėrziten njerėzve duke lypur.” (el-Bekare, 273)

“Edhe ata, tė cilėt kur shpenzojnė nuk shpėrderdhin e as nuk janė tepėr dorėshtrėnguar; por, nė kėtė mbajnė mesataren”. (el-Furkan, 67)

“Kurse exhinėt dhe njerėzit nuk i kam krijuar pėr tjetėr vetėm se tė mė adhurojnė. Nuk kėrkoj prej tyre furnizim as qė dėshiroj tė mė ushqejnė”. (edh-Dharijat, 56-57)

Ndėrsa sa u pėrket haditheve, shumica e tyre u theksuan nė dy kaptinat paraprake, kurse prej tė patheksuarave ja disa:

300. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk ėshtė pasuri malli i shumtė, por pasuri ėshtė pasuria e shpirtit”. (Muttefekun alejhi)

301. Transmetohet nga Hakim ibn Hizam r.a. se ka thėnė: “Kėrkova nga i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. dhe ai mė dha. Pastaj prap i kėrkova dhe ai prap mė dha. Dhe pėrsėri i kėrkova, dhe ai pėrsėri mė dha. Pastaj mė tha: “O Hakim, vėrtet kjo pasuri ėshtė e kėndshme (pėr sy) dhe e ėmbėl (pėr zemėr), andaj kush e merr me bujari do tė begatohet, kurse kush e mban me kryelartėsi nuk do tė begatohet. I atilli do tė jetė si ai qė han e nuk ngihet. Dhe dora e epėrme ėshtė mė e mirė se dora e poshtme”. Hakimi thotė: “Pastaj i thashė: Pasha Atė qė tė ka dėrguar me tė Vėrtetėn, unė prej askujt pas teje nuk do tė pranoj asgjė deri tė ndahem prej kėsaj bote”. Njėherė Ebu Bekri r.a. e ftoi Hakimin pėr t'ia dhėnė ndonjė dhuratė, por ky refuzoi tė pranojė gjė prej tij. Pastaj, po ashtu, edhe Umeri r.a. e ftoi t'i japė por ky e refuzon. Pastaj (Umeri) tha: “O muslimanė, bėhuni dėshmitarė pėr Hakimin se po ia ofroj tė drejtėn (pjesėn) e tij qė ia ka caktuar All-llahu nė kėtė plaēkė (lufte) dhe se ai (Hakimi) po e refuzon”. Hakimi prej asnjė njeriu nuk ka pranuar asgjė pas Pejgamberit s.a.v.s. derisa vdiq”. (Muttefekun alejhi)

302. Transmetohet nga Amr ibn Taglib r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. solli njė pasuri apo robėr (lufte) dhe i ndau. Disa njerėzve u dha kurse disave jo, andaj i shkoi lajmi se ata qė nuk u dha u hidhėruan dhe e qortuan. (Pejgamberi u ngrit dhe pasi) E falėnderoi dhe e lavdėroi All-llahun, e tha. “Pasha All-llahun, unė i kam dhėnė ndonjė njeriu kurse ndonjė e kam lėnė. Atė qė e kam lėnė, e dua mė shumė se atė tė cilit i kam dhėnė. Unė vėrtet u kam dhėnė disave, sepse kam parė nė zemrat e tyre mosdurim, mospajtim dhe shqetėsim kurse i kam lėnė disa njerėz qė All-llahu ua ka bėrė zemrat tė pasura dhe tė hajrit. Prej kėtyre ėshtė Amr ibn Taglib”. Amr ibn Taglibi ka thėnė: “Pasha All-llahun, mė tepėr e kam dashur atė fjalė tė tė Dėrguarit s.a.v.s. se sa pasurinė mė tė ēmueshme”. (Buhariu)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Dhe kur tė kryhet namazi atėherė shpėrndahuni nėpėr tokė dhe kėrkoni mirėsinė e All-llahut.” (el-Xhum'a, 10)

303. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Davudi alejhis-selam nuk ėshtė ushqyer pėrveē nga puna (fitimi) me dorė tė vet”. (Buhariu)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“...Ēkado qė ju tė jepni (dhuroni) Ai atė e kompenson.” (Sebe', 39)

“...Ēkado qė shpenzoni nga mirėsia, e keni pėr vete dhe ēkado qė t'u jepni tė tjerėve le tė jetė vetėm pėr hir tė All-llahut dhe ajo qė e shpenzoni pėr tė mirė, do t'ju kompensohet dhe nuk do tė jeni tė dėmtuar”. (el-Bekare, 272)

“...Dhe ēkado qė jepni pėr tė mirė, All-llahu me siguri e di”. (el-Bekare 273)

304. Transmetohet nga Abdull-llah ibn Amr ibn el-As r.a. se njė njeri e pyeti tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s.: “Cili Islam ėshtė mė i mirė? Tha: “Ta ushqesh tjetrin dhe t'i japėsh selam tė njohurit e tė panjohurit”. (Muttefekun alejhi)

305. Transmetohet nga Abdull-llah ibn Amr ibn el-'As r.a. (po ashtu) se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ekzistojnė dyzet (40) mirėsi; mė e larta ėshtė t'i jepet dikujt dhia (qė tė shėrbehet me qumėshtin e saj e pastaj t'ia kthejė). Kushdo qė e bėnė njė prej kėtyre mirėsive, duke shpresuar shpėrblim dhe me besim nė tė premtuarėn (e All-llahut), All-llahu i Madhėruar pėr tė do ta dėrgojė nė Xhennet”. (Buhariu)

306. Transmetohet nga Ebu Umame Sudejj ibn 'Axhlan r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “O biri i Ademit, ti nėse e shpenzon tepricėn, mė mirė ėshtė pėr ty, kurse nėse e mban ėshtė mė keq pėr ty. Askush nuk tė qorton nėse jeton nė mėnyrė modeste. Dhe fillo (me rastin e shpenzimit) prej atyre qė janė tė varur prej teje. Dora e epėrme ėshtė mė e mirė se dora e poshtme”. (Muslimi)

307. Transmetohet nga Umeri r.a. se ka thėnė: “E ndau i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. njė ditė njė pasuri, e unė i thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, tė tjerėt veē kėtyre kanė pasur mė shumė tė drejtė nė tė!” Tha: “Kėta mė kanė vėnė nė pozitė qė tė zgjedh; o tė kėrkojnė tepėr e t'u japė, o tė mė cilėsojnė si koprrac, (u dhashė mė tepėr) e unė nuk jam koprrac”. (Muslimi)

308. Transmetohet nga Esma, bija e Ebu Bekėr es-Siddikut r.a. se ka thėnė: “Mė ka thėnė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s.: “Mos u bėj dorėmbledhur e tė bėhet dorėmbledhur (All-llahu) ndaj teje”. Nė njė transmetim tjetėr: “Shpenzo apo bėj mirė apo flijo por mos njehso (tė mirat qė i bėnė) e tė t'i njehsojė edhe ty All-llahu (tė mirat e Tij) e as mos i mbajė mend e tė ti mbajė mend edhe ty All-llahu (tė mirat e Tij)”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“...Dhe u japin pėrparėsi, madje edhe kur kanė nevojė pėr vete.” (el-Hashr, 9)

“Dhe ushqejnė me bukė pėr hir tė Tij tė varfėrin, bonjakun dhe tė robėruarin”. (ed-Dehr, 8);

dhe ajete tė tjera.

309. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ushqimi i pėrgatitur pėr dy, ėshtė i mjaftueshėm edhe pėr tre, kurse ushqimi i pėrgatitur pėr tre, mjafton pėr katėr”. (Muttefekun alejhi)

Nė njė transmetim tė Muslimit nga Xhabiri r.a. thuhet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Ushqimi i njėrit, u mjafton dyve, ushqimi i dyve u mjafton katėrve, kurse ushqimi i katėrve mjafton pėr tetė”.

310. Transmetohet nga Ebu Se'id el Hudrij r.a. se ka thėnė: “Duke qenė njėherė nė rrugė me Pejgamberin s.a.v.s, erdhi njė njeri i hipur nė kafshėn e tij - filloi ta hedhė shikimin e tij majtas dhe djathtas, atėherė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Kush ka kafshė tepėr pėr kalėrim, le t'i japė atij qė nuk ka, kush ka ushqim (tė rrugės) tepėr, le t'i japė atij qė nuk ka ushqim” - dhe i pėrmendi llojet e ndryshme tė pasurisė saqė vėrejtėm se askush prej neve nuk ka tė drejtė nė tepricė”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Sa i pėrket atij qė jep edhe ruhet. Edhe e dėshmon mė tė bukurėn. Atij do t'ia lehtėsojmė (rrugėn) pėr lehtėsim”. (el-Lejl, 5-7)

“Do tė jetė larg tij ai qė ruhet. Ai qė jep (sadaka) nga pasuria e vet, e pastrohet. Dhe jo atij prej tė cilit do tė shpėrblehet me ndonjė dhunti. Por vetėm qė tė pėrfitojė afėrsinė e Zotit tė vet tė lartmadhėrishėm. Dhe ai, pa mėdyshje, do tė kėnaqet”. (el-Lejl, 17-21)

“Bukur ėshtė kur jepni lėmoshė haptazi, por ėshė mė mirė pėr ju nėse ua jepni tė varfėrve fshehurazi. Dhe Ai do t'ua falė disa vepra tuaja tė kėqija. All-llahu ėshtė i informuar se ē'bėni”. (el-Bekare, 271)

“Nuk do tė arrini mirėsinė e plotė derisa tė mos ndani njė pjesė tė asaj qė e keni mė tė dashur. Ju ēkado qoftė tė ndani, ani, All-llahu me siguri e di atė”. (Ali 'Imran, 92)

Ajetet mbi vlerėn e shpenzimit nė dėgjueshmėri tė All-llahut janė tė shumta dhe tė njohura.

311. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se tė varfėrit e tė muhaxhirėve erdhėn tek i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. dhe i thanė: “Pasanikėt na i morėn gradat e larta dhe shpėrblimin e pėrhershėm!” (Pejgamberi) Tha: “Ē'ėshtė ajo?” Ata thanė: “Ata falin namaz si ne, agjėrojnė si ne, ata ndajnė sadaka, kurse ne nuk mundemi, ata lirojnė robėr, kurse ne nuk mundemi”. Atėherė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. u tha: “A doni t'ju mėsoj diē me ēka do t'i arrini ata qė ju kanė kaluar dhe me ēka do t'i tejkaloni ata qė janė pas jush dhe nuk do tė jetė askush mė i vlefshėm se ju pėrveē atij qė vepron sikur ju?” Thanė: “Gjithsesi, o i Dėrguari i All-llahut!” Tha: “Shqiptoni tesbih (subhanall-llah, Lavdi All-llahut), tekbir (All-llahu ekber: All-llahu ėshtė mė i madhi) dhe tahmid (Elhamduli-l-lah: Falėnderimi All-llahut) pas ēdo namazi nga 33 herė”. (Pas njė kohe) U kthyen tek i Dėrguari i All-llahut tė varfėrit e muhaxhirėve dhe i thanė: “Kanė dėgjuar vėllezėrit tanė pasanikė, se ē'po veprojmė, dhe ata po bėjnė tė njėjtėn!” I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Ajo ėshtė dhunti e All-llahut qė ia jep kujt tė dojė”. (Muttefekun alejhi)

Kėtė citat e transmeton Muslimi. All-llahu e di mė sė miri.

All-llahu i Madhėruar thotė.

“Ēdo qenie e gjallė do ta pėrjetojė vdekjen, dhe vetėm nė Ditėn e Kijametit do tė fitoni nė tėrėsi shpėrblimet tuaja. Kush do tė jetė i larguar nga zjarri dhe i futur nė Xhennet ai ka arritur sukses, sepse jeta nė kėtė botė nuk ėshtė asgjė tjetėr veēse kėnaqėsi mashtruese”. (Ali Imran, 185)

“...Kurse njeriu nuk e di se ē'do tė bėjė nesėr dhe askush nuk e di se nė ē'vend do tė vdesė”. (Lukman, 34)

“...E kur u vjen ēasti pėr asnjė moment nuk munden as ta vonojnė e as ta shpejtojnė”, (en-Nahl, 61)

“O besimtarė, pasuria dhe fėmijėt tuaj tė mos ua largojnė vėmendjen nga All-llahu. Kush bėn ashtu, hej, ata janė tė humbur. Dhe shpėrndani prej asaj qė ne ju furnizojmė, para se t'i vijė vdekja ndonjėrit prej jush, e tė thotė: “O Zot, sikur tė mė presėsh edhe pak do tė jap lėmoshė dhe tė bėhem nga tė mirėt”. All-llahu me siguri nuk do t'ia vonojė askujt kur t'i vijė momenti i vet, dhe All-llahu e di mirė se ēka punoni”. (el-Munafikun, 9-11)

“Kur dikujt prej tyre i vjen vdekja, ai thėrret, “O Zoti im mė kthe, mbase do tė bėj ndonjė vepėr tė mirė nė atė qė e kam lėshuar! Kurrė! Kjo ėshtė fjalė qė do ta flasė Ai e prapa tyre do tė ketė njė pengesė deri nė ditėn kur do tė ringjallen. E kur tė fryhet nė sur, atėherė nuk do tė ketė lidhje familjare ndėrmjet atyre as qė do tė pyesin pėr njėri-tjetrin. Kujt i peshojnė mė rėndė (veprat e mira) ata do tė jenė tė shpėtuar. Kurse ata, veprat e tė cilėve nuk peshojnė, ata e kanė humbur vetveten nė Xhehennem, ku do tė mbesin pėrgjithmonė. Zjarri do t'ua djegė atyre fytyrat dhe do tė mbesin aty dhėmbzgėrdhirė. Po a nuk u janė lexuar ajetet e mia, dhe ju i mohonit?! “O Zoti ynė” - do tė thonė - na ka mundur mjerimi ynė prandaj jemi bėrė popull i humbur. Zoti ynė, na shpėto prej tij (mjerimit), e nėse prapė bėjmė keq, atėherė me tė vėrtetė ne jemi kriminelė. Rrini aty dhe asgjė mos mė folni, u thotė Ai. Ka pasur njė grup nga robėrit e mi qė thonė: “O Zoti ynė! Ne besuam, prandaj na fal dhe na mėshiro se Ti je mė i miri i mėshiruesve!” Ju i keni marrė pėr tallje, si tė magjepsur, saqė patėt harruar vėrejtjen time dhe i keni pėrqeshur. Sot Unė i kam shpėrblyer pėr atė qė kanė duruar, ata me tė vėrtetė kanė arritur ē'kanė dėshiruar. Po sa vjet keni kaluar nė tokė? - do tė pyesė Ai. Kemi kaluar njė ditė ose njė pjesė tė ditės - do tė pėrgjigjen. Pyeti ata qė kanė numėruar. Po si! - do tė thotė Ai, kohė tė shkurtėr keni kaluar, sikur vetėm ta dinit! A keni menduar se ju kemi krijuar kot dhe se nuk do tė ktheheni te ne?” (el-Mu'minun, 99-115)

“A nuk ėshtė koha qė besimtarėve t'u zbutet zemra kur pėrmendet All-llahu dhe ēka ka zbritur nga e vėrteta (Kur'ani), e tė mos jenė sikur ata tė cilėve qysh mė herėt u ėshtė dhėnė Libri. Atyre u ėshtė zgjatur koha, andaj zemrat e tyre janė bėrė tė ashpra, dhe shumica prej tyre janė tė mbrapshtė”. (el-Hadid, 16)

Ajetet mbi kėtė temė janė tė shumta dhe tė njohura.

312. Transmetohet nga Ibni Umeri r.a. se ka thėnė: “Mė kapi i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. pėr krahu dhe mė tha: “Jeto nė kėtė botė si tė jesh i huaj apo kalimtar rruge”. Kurse vetė Ibni Umeri r.a. thoshte: “Kur tė ngrysesh, mos e prit mėngjesin, kurse kur tė gdhihesh, mos e prit mbrėmjen. “Merr nga shėndeti yt pėr nė rast sėmundje dhe nga jeta yte pėr nė rast vdekje”. (Buhariu)

313. Transmetohet nga Enesi r.a. se ka thėnė: “Pejgamberi s.a.v.s. i bėri disa vija, pastaj tha: “Kėto (vija) janė shpresa e njeriut (pėr jetė tė gjatė), kurse kjo ėshtė exheli. Pastaj duke qenė ashtu nė kėtė gjendje, e bėri njė vijė edhe mė tė shkurtė”. (Buhariu)

314. Transmetohet nga Burejde r.a. se ka thėnė: “Pejgamberi s.a.v.s. i ka mėsuar qė kur t'i vizitojnė varrezat tė thonė: “Paqja dhe shpėtimi qofshin mbi ju, o banorė tė kėtyre shtėpive qė jeni besimtarė dhe muslimanė. Edhe ne, nėse do All-llahu, do tė vijmė te ju. Kėrkojmė nga All-llahu pėr ne dhe pėr ju falje”. (Muslimi)

315. Transmetohet nga Ibni Abbasi r.a. se ka thėnė: “Kaloi i Dėrguari i All-llahut s.a.v. pranė varrezave nė Medine, pastaj u kthye me fytyrė kah ata dhe tha: “Paqja dhe shpėtimi qofshin mbi ju, o banorė tė kėtyre varrezave. All-llahu na faltė neve dhe juve. Ju jeni tė parėt tanė, kurse ne jemi nė gjurmėt tuaja”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

316. Transmetohet nga Kajs ibn Ebu Hazim se ka thėnė: “Hymė te Habbab ibn el-Eretti r.a. pėr ta vizituar qė u pat djegur me shtatė djegie (vende), e ai tha: “Vėrtet shokėt tanė qė kanė vdekur kanė shkuar dhe kjo botė aspak nuk ua ka munguar (shpėrblimin), kurse ne kemi grumbulluar aq pasuri sa nuk kemi vend t'i vendosim, pėrveē nė dhé, dhe sikur tė mos na kishte ndaluar Pejgamberi s.a.v.s. qė ta dėshirojmė vdekjen, unė do ta dėshiroja”. Pastaj kur i erdhėm herėn tjetėr, ai po e ndėrtonte njė mur pėr vete, tha: “Vėrtet, muslimani do tė shpėrblehet pėr ēdo gjė qė e harxhon, pėrveē atė qė e fut nė kėtė dhé”. (Muttefekun alejhi)

Kėtė citat e transmeton Buhariu.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“...E keni konsideruar imtėsi, por ajo tek All-llahu ėshtė e madhe”. (en-Nūr, 15)

“Sepse Zoti yt ėshtė njėmend nė pritė”. (el-Fexhr, 14)

317. Transmetohet nga en-Nevvas ibn Sem'an r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Bamirėsi ėshtė sjellja dhe karakteri i mirė, kurse mėkat ėshtė ajo qė tė ngacmonte nė vetvete, e urreje qė ta hetojnė njerėzit”. (Muslimi)

318. Transmetohet nga Ebu Sirvea Ukbe ibn el-Harith r.a. se ai u martua me vajzėn e Ebu Ihab ibn Azizit, pastaj erdhi njė grua dhe i tha: “Unė i kam dhėnė gji Ukbės dhe asaj me tė cilėn ėshtė martuar”. Ukbe i tha asaj: “Unė nuk e di se ti mė ke dhėnė gji, e as qė ti mė ke informuar pėr kėtė”. Pastaj i hipi (kafshės pėr hipje) dhe erdhi nė Medine tek i Dėrguari s.a.v.s. dhe e pyeti. I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “Si jo, pasi qė ėshtė thėnė!” Pastaj Ukbe e shkurorėzoi atė dhe ajo u martua me tjetėr burrė”. (Buhariu)

319. Transmetohet nga Hasan ibn Ali r.a. se ka thėnė: “Kam mbajtur nė mend nga i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s.: “Atė qė je i dyshimtė zavendėsoje me atė qė nuk je i dyshimtė”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Prandaj shpejtoni te All-llahu, unė nga ai jam (i dėrguar) t'ju tėrheq vėrejtjen haptazi”. (edh-Dharijat, 50)

320. Transmetohet nga Ebu Se'id el-Hudrij r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Sė shpejti do tė vijė koha kur muslimanit do t'i janė pasuria mė e mirė delet me tė cilat do tė shkojė nėpėr maje tė bjeshkėve dhe pas rrjedhave tė ujit, duke ikur me fenė e tij nga sprovat e ndryshme”. (Buhariu)

Dije se shoqėrimi me njerėz nė mėnyrėn e sipėrtheksuar ėshtė i lavdėruar, sepse ashtu ka vepruar edhe vetė i Dėrguari i All-llahut, por edhe tė gjithė pejgamberėt tjerė, salavatull-llahi ve selamuhu alejhim, pastaj hulefaurr-rrashidinėt, sahabėt tjerė, tabiinėt dhe dijetarėt e tė zgjedhurit e muslimanėve pas tyre. Kjo ka qenė rruga dhe drejtimi nė tė cilin kanė ecur shumica e tabiinėve, kėtė e kanė rekomanduar Shafi'iju, Ahmedi dhe shumica e fukahave r.a. (Pėr tė gjitha kėto tema ekzistojnė kaptina tė veēanta nė kėtė libėr, ndaj kėtu do tė lėshohet theksimi i ajeteve dhe haditheve nė detaje).

Do tė kufizohemi vetėm nė theksimin e njė ajeti kur'anor, pėr tė parė dhe kuptuar rėndėsinė e shoqėrimit ndėrmjet masave njerėzore. All-llahu i Madhėruar thotė:

“Ndihmojeni njėri-tjetrin nė bamirėsi dhe devotshmėri.” (el-Maide, 2)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Dhe bėhu mė i afėrt ndaj besimtarėve qė tė pasojnė!” (esh-Shuara, 215)

“O besimtarė, nėse dikush prej jush i shmanget fesė sė vet, ani, se All-llahu nė vend tė tyre do tė sjellė njerėz qė i do Ai dhe qė e duan Atė; tė pėrulur ndaj besimtarėve dhe kryelartė ndaj mosbesimtarėve;.” (el-Maide, 54)

“O njerėz, Ne ju kemi krijuar juve prej njė mashkulli dhe njė femre dhe ju kemi bėrė popuj e fise qė ta njihni njėri-tjetrin. Mė fisniku tek All-llahu ėshtė ai, i cili mė sė shumti i ruhet Atij.” (el-Huxhurat, 13)

“Prandaj mos mburreni fort me vetveten. Ai e di mė mirė atė qė ruhet”. (en-Nexhm, 32)

“Banorėt e Fortifikatės do t'i thėrrasin njerėzit, tė cilėt do t'i njohin sipas karakteristikave tė tyre, dhe do t'u thonė: “Nuk u bėri kurrfarė dobie tubimi juaj e as mendjemadhėsia. A janė kėta pėr tė cilėt keni bėrė be se nuk do t'i mbėrrijė mėshira e All-llahut? Hyni nė Xhennet, pėr ju nuk ka frikė dhe ju mos u brengosni fare!” (el-A'raf, 48-49)

321. Transmetohet nga Enesi r.a. se kaloi pranė famijėve dhe u dha selam, pastaj tha: “Kėshtu ka vepruar Pejgamberi s.a.v.s”. (Mutefekun alejhi)

322. Transmetohet nga Enesi r.a. se ka thėnė: “Sikur ndonjė robėreshė e Medines tė kėrkonte nga Pejgamberi s.a.v.s. (ndonjė ndihmė a shėrbim) do tė shkonte pėr tė ku tė dojė (ajo)”. (Buhariu)

323. Transmetohet nga el-Esved ibn Jezid se ka thėnė. “Ėshtė pyetur Aishe r.a. se ē'bėnte Pejgamberi s.a.v.s. nė shtėpi? Tha: “Ka qenė gjithmonė nė ndihmė tė familjes, kurse kur vinte koha e namazit, shkonte nė namaz”. (Buhariu)

324. Transmetohet nga Ebu Rif'ate Temim ibn Usejd r.a. se ka thėnė. “Erdha tek i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. i cili ishte duke e mbajtur hutben dhe i thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, ka ardhė njė njeri i panjohur dhe po pyet pėr fenė sepse nuk di se ē'ėshtė feja?” Atėherė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. u kthye kah unė, e la hutben dhe erdhi tek unė. Pastaj ia sollėn njė karrige nė tė cilėn u ul dhe filloi tė mė mėsojė atė qė All-llahu ia ka mėsuar. Pastaj iu kthye hutbes sė vet (tė filluar) dhe e pėrfundoi”. (Muslimi)

325. Transmetohet nga Enesi r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. kur hante ndonjė ushqim i lėpinte tre gishtat e vet. Ka thėnė (Enesi): “Ka thėnė (Pejgamberi): “Kur ndonjėrit prej jush i bie kafshata, le t'ia largojė papastėrtinė dhe pastaj le ta hajė e mos t'ia lė djallit”. Dhe ka urdhėruar qė tė fshihet (me gishta) ena, pastaj ka thėnė: “Sepse nuk e dini se nė cilin ushqim gjendet begatia (bereqeti)”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Atė botėn tjetėr do t'Ua japim atyre, tė cilėt nuk lakmojnė madhėshtinė nė kėtė botė, as duan ērregullime, se ardhmėria ėshtė e atyre qė i frikėsohen All-llahut”. (el-Kasas, 83)

“Mos ec mendjemadh nėpėr tokė.” (el-Isra', 37)

“Dhe nga arroganca mos ua kthe njerėzve fytyrėn tėnde dhe rrugės mos ec kryelartė e me arrogancė, se All-llahu nuk e do arrogantin e lavdėraēin”. (Lukman, 18)

“Karuni ka qenė nga populli i Musaut dhe e ka shtypur (atė popull) dhe ne i patėm dhėnė aq pasuri sa ēelėsat e tij me vėshtirėsi i kanė bartur disa vetA tė fortė; prandaj populli i thoshte: Mos u entuziazmo, sepse All-llahu nuk i do ata qė janė shumė tė gėzuar. Dhe pėrpiqu me sa tė ka dhėnė All-llahu tė fitosh botėn tjetėr, por mos e harro as pjesėn tėnde (pėrgjegjėsinė tėnde) nė kėtė botė dhe bėn mirė si tė ka bėrė ty mirė All-llahu, e mos bėj ērregullime nė Tokė, sepse All-llahu nuk i do ata qė bėjnė ērregullime. Ai tha, ajo qė mė ėshtė dhėnė, mė ėshtė dhėnė me dijen time. A nuk e ka ditur se All-llahu para atij ka shfarosur disa popuj, tė cilėt kanė qenė mė tė fortė se ai (Karuni), ose edhe mė shumė; Prandaj mėkatarėt as qė do tė merren nė pyetje pėr mėkatet e veta. Dhe doli para popullit tė vet me stolitė e tij e ata tė cilėt adhuronin jetėn e kėsaj bote thoshin: Eh sikur edhe ne tė kishim atė qė iu dha Karunit! Ai ėshtė, njėmend, fatlum. Tė mjerėt ju - thoshin tė diturit. Pėr atė qė beson dhe bėn vepra tė mira mė i mirė ėshtė shpėrblimi i All-llahut, por do t'u jipet vetėm durimtarėve. Dhe ne, atė dhe pallatin e tij e shafuam nė dhe.” (el Kasas, 76-81)

326. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Me tre All-llahu nuk do tė flasė nė Ditėn e Gjykimit, nuk do t'ua falė e as s'do t'i mbrojė me rahmetin e tij. Pėr ta ėshtė caktuar dėnim i rėndė e i dhembshėm. Ata janė: - plaku qė bėn zina; - sunduesi qė gėnjen (dhe e mashtron popullin) dhe - i varfėri qė ėshtė mendjemadh”. (Muslimi)

327. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Derisa njė njeri me petka tė bukura, i kėnaqur nė vetvete, me flokė tė krehura, ecte me mendjemadhėsi, nė atė ēast All-llahu i Madhėruar e fundosi nė dhe, ku do tė thellohet deri nė Ditėn e Gjykimit!” (Muttefekun alejhi)

328. Transmetohet nga Seleme ibn el-Ekva r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Njeriu vazhdon duke ecur me kryelartėsi derisa tė shkruhet me tiranėt, e pastaj e godet ēka i ka goditur edhe ata”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Sepse ti je me tė vėrtetė lart me virtyte tė larta”. (el-Kalem, 4)

“...Tė cilėt e mposhtin hidhėrimin dhe i falin njerėzit.” (Ali Imran, 134)

329. Transmetohet nga Sa'b ibn Xheth-thame r.a. se ka thėnė: “Ia dhurova tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. njė gomar tė egėr, por ai ma ktheu prapė. Kur vėrejti (ndryshimin) nė fytyrėn time tha: “Ne nuk po ta kthejmė pėr tjetėr arsye, por pse e kemi tė ndaluar (haram - mbajtjen e kafshėve tė egra)”. (Muttefekun alejhi)

330. Transmetohet nga Nevvas ibn Sem'an r.a. se ka thėnė: “E kam pyetur tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. pėr mirėsinė dhe pėr mėkatin, e ai mė tha: “Mirėsi ėshtė tė jesh me karakter tė mirė, kurse mėkat (keqveprim) ėshtė ajo qė tė ngacmonte nė gjoksin tėnd, e urreje qė ta hetojnė njerėzit”. (Muslimi)

331. Transmetohet nga Ebu ed-Derda r.a. se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Asnjė send nuk do tė jetė mė i rėndė nė peshojėn e besimtarit nė Ditėn e Gjykimit sesa karakteri i mirė. Dhe, vėrtet, All-llahu e urren tė pamoralshmin dhe fjalėndytin”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

332. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se ka thėnė: “Ėshtė pyetur i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. se ēka i shpie mė sė shumti njerėzit nė Xhennet, dhe ka thėnė: “Devotshmėria ndaj All-llahut dhe karakteri i mirė”. Pastaj ėshtė pyetur ēka i shpie mė sė shumti njerėzit nė Xhehennem, dhe ka thėnė. “Goja dhe organet seksuale”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

333. Transmetohet nga Ebu Hurejre r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Mė i ploti besimtar me iman ėshtė ai qė ėshtė mė i mirė nė moral kurse mė tė sjellshmit prej jush janė ata qė janė mė tė sjellshėm ndaj grave tė tyre”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

334. Transmetohet nga Aisheja r.a. se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Vėrtet besimtari me karakter tė mirė arrin gradėn e atij qė vazhdimisht agjėron dhe qė fal namaz”. (Ebu Davudi)

335. Transmetohet nga Ebu Umame el-Bahilij r.a. se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Unė i jam garant (dorėzan) pėr njė shtėpi nė oborr tė Xhennetit atij (besimtari) qė e flak grindjen (me tjetrin) edhe nėse ka tė drejtė. Dhe pėr njė shtėpi nė mes tė Xhennetit, atij qė e lė rrenėn, qoftė edhe nė mahi. Dhe pėr njė shtėpi nė Xhennetin mė tė lartė, atij qė e ka moralin mė tė mirė”. (Hadith sahih, transmeton Ebu Davudi me sened sahih)

336. Nga Xhabiri r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Vėrtet mė i dashuri te unė prej jush dhe mė afėr meje Ditėn e Gjykimit do tė jetė ai qė ėshtė me moral mė tė lartė. Mė tė urrejturit te unė dhe mė tė largėt prej meje, Ditėn e Gjykimit do tė jenė llomotitėsit, imponuesit (nė fjalė) dhe mendjemėdhenjtė (nė fjalė)”. Shokėt (as-habėt) i thanė: “O i Dėrguari i All-llahut, ne i njohim 'thartharėt' (qė flasin shumė) dhe 'mutesheddikėt' (ata qė imponohen), por kush janė 'mutefejhikėt'?” Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Mendjemėdhenjtė!” (Tirmidhiu thotė: ky ėshtė hadith hasen)

Tirmidhiu transmeton gjithashtu mendimin e Abdull-llah ibni Mubarekut, rreth shpjegimit tė karakterit tė mirė (morali i lartė), i cili pėrbėhet prej fytyrės sė ndritshme, vazhdimėsisė sė pėrhershme nė vepra tė mira dhe largimit nga ato vepra tė cilat i shqetėsojnė tė tjerėt.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Ata tė cilėt e mposhtin hidhėrimin dhe i falin njerėzit. Edhe All-llahu i do bamirėsit”. (Ali Imran:134)

All-llahu i Madhėruar gjithashtu thotė:

“Ti merri me tė mirė! Urdhėro pėr vepra tė mira dhe largohu nga injorantėt”. (el-A'raf:199)

All-llahu i Madhėruar prapė thotė:

“E mira dhe e keqja nuk janė tė barabarta. Tė keqen ktheje me tė mirė, andaj armiku yt do tė bėhet mik i sinqertė. Atė nuk mund ta arrijė tjetėrkush veēse durimtarėt, dhe atė nuk mund ta arrijė tjetėr veēse ai qė ka shumė fat”. (Fussilet:34-35)

All-llahu xh.sh. thotė:

“Vėrtet ai qė duron dhe falė, posedon virtyte mė tė larta”. (esh-Shūrā:43)

337. Aisheja r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu ėshtė i butė dhe Ai e do butėsinė nė tė gjitha sendet”. (Muttefekun alejhi)

338. Aisheja r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu ėshtė i butė dhe Ai e do butėsinė dhe me butėsi fitohet ajo qė nuk fitohet me vrazhdėsi si dhe ajo qė nuk fitohet ndryshe”. (Muslimi)

339. Ebu Hurejre r.a. thotė: “Njė beduin arab hyri nė xhami dhe filloi ta kryejė nevojėn e vogėl. Njerėzit u ēuan nė kėmbė qė ta sulmojnė pėr kėtė vepėr tė tij, ndėrsa Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Lėreni, e nė vendin e urinės sė tij qiteni njė kovė me ujė ose njė kusi me ujė. Vėrtet ju jeni dėrguar pėr lehtėsim e jo pėr vėshtirėsim (komplikim)”. (Buhariu)

340. Nga Enesi r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Lehtėsoni e mos vėshtirėsoni, pėrgėzoni e mos tmerroni”. (Muttefekun alejhi)

341. Xherir ibni Abdull-llahu r.a. thotė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Atij tė cilit i mungon butėsia i mungojnė tė gjitha tė mirat”, ose “Ai qė ėshtė i ndaluar nga butėsia, ėshtė i ndaluar nga tė gjitha tė mirat”. (Muslimi)

342. Ebu Hurejre r.a. thotė se njė njeri i ka thėnė Pejgamberit s.a.v.s.: “Mė kėshillo!” Pejgamberi s.a.v.s. i tha: “Mos u zemėro!” Njeriu kėtė e pėrsėriti disa herė pėr kėshillė, por Pejgamberi s.a.v.s. ēdoherė ia pėrsėriste: “Mos u zemėro!” (Buhariu)

343. Nga Ebu Ja'la Sheddad bin Evs r.a. tregohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu ka obliguar mirėsinė pėr ēdo gjė, prandaj kur tė vritni, vritni me njerėzi, dhe kur tė preni, preni me njerėzi. Ēdokush prej jush duhet sė pari ta mprehė thikėn dhe ta qetėsojė kafshėn pėr therje”. (Muslimi)

344. Aisheja r.a. thotė: “Asnjėherė Pejgamberi s.a.v.s. nuk ka zgjedhur nė mes dy gjėrave e tė mos ketė zgjedhur mė tė lehtėn, nėse nuk ishte mėkat. Nėse njė gjė ishte mėkat, atėherė Pejgamberi s.a.v.s. ishte njeriu mė i largėt prej saj. I Dėrguari i All-llahut asnjėherė nuk i ėshtė hakmarrė askujt pėr vetveten (nuk e ka dėnuar askėnd pėr vetveten), pėrveē atėherė kur shkileshin ndalesat e All-llahut, atėherė ėshtė hakmarrė pėr hir tė All-llahut”. (Muttefekun alejhi)

345. Ibnu Mes'udi r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “A doni t'ju tregoj se kush ndalohet prej zjarrit - ose kujt i ėshtė ndaluar zjarri - ? Zjarri i ėshtė ndaluar atij qė ėshtė njeri i afėrt, i lehtė, i dashur, i sjellshėm dhe i butė”. (Tirmidhiu thotė se ėshtė hadith hasen)

All-llahu i Madhėruar nė Kur'an thotė:

“Ti merri me tė mirė! Urdhėro pėr vepra tė mira dhe shmangiu injorantėve”. (el-A'raf:199)

All-llahu xh.sh. prapė thotė:

“Pra, ti pėrmbahu mirė kundėr teprimeve tė tyre!” (el-Hixhr:85)

All-llahu xh.sh. thotė:

“Le t'ua falin dhe tė ndahen butėsisht. A nuk dėshironi ju qė All-llahu t'ju falė juve?” (en-Nūr:22)

All-llahu i Madhėruar pėrsėri thotė:

“Ata qė i falin njerėzit. Edhe All-llahu i do bamirėsit”. (Ali Imran:134)

All-llahu xh.sh. pėrsėri thotė:

“Por, kush duron dhe falė, ajo ėshtė nga punėt e menēura”. (esh-Shūrā:43)

Ajetet e Kur'anit qė flasin rreth kėsaj teme janė tė shumta dhe tė njohura.

346. Aisheja r.a. tregon se i ka thėnė Pejgamberit s.a.v.s.: “A ke pasur nė jetėn tėnde ndonjė ditė mė tė vėshtirė se ditėn e Uhudit?” Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Dita mė e vėshtirė qė e kam pėrjetuar ėshtė kur kam shkuar te populli yt ditėn e Akabes ngaqė iu paraqita birit tė Abdi Jalile ibnu Abdi Kulale, por ai refuzoi tė pėrgjigjet nė atė qė dėshiroja. Atėherė vazhdova udhėtimin dhe shenjat e shqetėsimit dukeshin nė fytyrėn time, nuk kam ardhur nė vete derisa kam arritur nė Karnith-thealibe. Aty e kam ngritur kokėn, kur njė re mbi mua mė bėn hije. Kur e kam shikuar atė, kam vėrejtur nė tė Xhibrilin a.s., i cili atėherė thirri dhe mė tha: Vėrtet All-llahu i ka dėgjuar fjalėt e popullit tėnd qė t'i thanė, dhe e ka parė sulmin e tyre ndaj teje. All-llahu e dėrgoi melaqen e kodrave qė ta urdhėrosh tė veprojė me ta si tė dėshirosh ti. Atėherė mė ka thirrė melaqja e kodrave, mė ka pėrshėndetur me selam e pastaj ka thėnė: O Muhammed, vėrtet unė jam melaqja e kodrave dhe All-llahu mė dėrgoi te ti qė tė mė urdhėrosh tė veproj ashtu si dėshiron ti. Nėse ti dėshiron, kėto dy kodra do t'i hedh mbi ta”. Atėherė Pejgamberi s.a.v.s., ashtu siē tregon Aisheja r.a., ka thėnė: “Jo. Por, dėshira ime ėshtė qė All-llahu tė falė prej tyre pasardhės, tė cilėt do ta adhurojnė vetėm All-llahun xh.sh. dhe nuk do t'i bėjnė Atij shok tjetėr”. (Muttefekun alejhi)

347. Aisheja r.a. thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. asnjėherė nuk e ka rrahur askėnd me dorėn e vet, asnjė grua, asnjė shėrbėtor, pėrveē nė xhihad pėr hir tė All-llahut. Ai asnjėherė nuk e ka dėnuar askėnd pėr diēka apo nuk ėshtė hakmarrė ndaj dikujt, pėrveē atėherė kur janė shkelur ndalesat e All-llahut. Atėherė ėshtė dėnuar vetėm pėr hir tė All-llahut xh.sh”. (Muslimi)

348. Ibnu Mes'udi r.a. thotė: “Sikur tash jam duke e parė tė Dėrguarin e All-llahut duke treguar pėr njė pejgamber prej pejgamberėve, mbi tė gjithė qoftė paqja dhe shpėtimi i Zotit, se si e kishte rrahur populli i vet, derisa i kishte rrjedhur gjaku. Dhe ai, duke e fshirė gjakun prej fytyrės, thoshte: “O Zoti im, falja popullit tim, sepse vėrtet ata nuk dinė”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Me moral tė lartė dhe tė devotshėm (muttekin) janė ata qė e mposhtin hidhėrimin dhe i falin njerėzit. Dhe All-llahu i do bamirėsit”. (Ali Imran: 134)

All-llahu xh.sh. gjithashtu thotė:

“Por, kush duron dhe fal, ajo ėshtė nga punėt e menēura”. (esh-Shūrā: 43)

All-llahu xh.sh. thotė:

“Kush i madhėron shenjtėritė e All-llahut ėshtė mirė pėr tė ndaj Zotit tė vet”. (el-Haxhxh:30)

All-llahu xh.sh. pėrsėri thotė:

“Nėse ndihmoni All-llahun edhe Ai do t'u ndihmojė juve, dhe do t'ua forcojė kėmbėt tuaja”. (Muhammed:7)

349. Ebu Mes'ud, Ukbe bin Amr El-Bedri r.a. thotė: “Erdhi njė njeri te Pejgamberi s.a.v.s. dhe tha: “Unė e vonoj faljen e namazit tė sabahut, pėr shkak tė filanit qė e zgjat tepėr namazin!” Ebu Mes'udi pastaj tregon: “Unė asnjėherė mė parė nuk e kisha parė Pejgamberin s.a.v.s. gjatė dhėnies sė kėshillave mė tė zemėruar se atė ditė. Pejgamberi s.a.v.s. pastaj iu kthye tė pranishmėve dhe u tha: “O ju njerėz, vėrtet disa prej jush i largojnė tė tjerėt. Prandaj, ai i cili prej jush iu prin tė tjerėve le ta shkurtojė namazin, sepse pas tij ėshtė plaku, fėmija si dhe ai qė ka nevojė pėr diēka tjetėr”. (Muttefekun alejhi)

350. Aisheja r.a. thotė: “Erdhi Pejgamberi s.a.v.s. prej njė udhėtimi, dhe unė e kisha mbuluar njė dollap me njė perde, nė tė cilin kishte figura. Kur e pa Pejgamberi s.a.v.s. e bėri atė copė-copė dhe iu skuq fytyra (nga zemėrimi) dhe tha: “Oj Aishe, dėnimi mė i ashpėr i All-llahut Ditėn e Gjykimit do tė jetė pėr ata tė cilėt i imitojnė krijesat e All-llahut”. (Muttefekun alejhi)

351. Aisheja r.a. pėrsėri thotė: “Kurejshitėt ishin tepėr tė shqetėsuar pėr shkak tė rastit tė gruas nga fisi El-Mahzumi, e cila kishte vjedhur, e pastaj kishin thėnė: “Kush do t'i flasė pėr kėtė Pejgamberit s.a.v.s.?” Pastaj thanė: “Kush do tė ketė guxim ta bėjė kėtė pėrveē Usame ibnu Zejdit, i cili ishte i dashuri i Pejgamberit s.a.v.s”. Usame shkoi te i Dėrguari i All-llahut dhe i tregoi se ka ardhur tė ndėrmjetėsojė pėr rastin e asaj gruaje. Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Ti po ndėrmjetėson qė tė mos zbatohet njė dėnim prej dėnimeve tė All-llahut?” Pastaj Pejgamberi s.a.v.s. u ngrit nė kėmbė dhe filloi tė flasė, ku pėrveē tjerash tha: “Ata tė cilėt ishin para jush pėsuan pėr arsye se kur nė mesin e tyre vidhte ndonjė fisnik (i pasur) e linin, nuk e dėnonin, ndėrsa kur vidhte ndonjė i dobėt (i varfėr) e zbatonin mbi tė dėnimin! Betohem me All-llahun qė sikur tė vidhte Fatimeja, e bija e Muhammedit, unė sigurisht do t'ia preja dorėn”. (Muttefekun alejhi)

352. Enesi r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka parė njė pėshtymė (nė tokė) nė drejtim tė Kibles dhe kjo gjė e nevrikosi aq shumė saqė kjo u vėrejt nė fytyrėn e tij, u ngrit dhe e fshiu me dorėn e vet, e pastaj tha: “Vėrtet ēdonjėri prej jush kur ēohet pėr tė falur namazin, atėherė ėshtė duke folur me Krijuesin e vet dhe Zoti i tij ėshtė nė mes tij dhe Kibles, pėr atė nuk lejohet qė askush prej jush tė pėshtyjė nė drejtim tė Kibles, por mund tė pėshtyjė nė tė majtė, apo nėn kėmbėt e tij”. Pastaj mori njė skaj tė mbulesės sė tij dhe pėshtyu nė tė, e paloi njėrėn anė me tjetrėn dhe tha: “Apo le tė veprojė nė kėtė mėnyrė”. (Muttefekun alejhi)

Sa i pėrket tė pėshtymurit nė tė majtė apo nėn kėmbė, kjo ka tė bėjė vetėm jashtė xhamisė. Ndėrsa kur jemi nė xhami, atėherė pėshtymja lejohet vetėm nė faculetė, apo nė ndonjė leckė tjetėr.

All-llahu xh.sh. nė Kur'an thotė:

“Dhe bėhu mė i afėrt ndaj besimtarėve qė tė pasojnė!” (esh-Shuara:215)

All-llahu xh.sh. thotė:

“All-llahu urdhėron drejtėsi dhe mirėsi, ndihmė dhe respekt ndaj tė afėrmve dhe ndalon amoralitetin, neverinė dhe gjithēka qė ėshtė krim dhe urrejtje. Ai ju kėshillon tė pranoni mėsimin”. (en-Nahl:90)

353. Ibni Umeri r.a. thotė: “Kam dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. duke thėnė: “Tė gjithė ju jeni barinj dhe secili ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij. Imami (udhėheqėsi - sunduesi) ėshtė bari (i popullit tė vet) dhe do tė jetė pėrgjegjės pėr tufėn e tij. Burri ėshtė bari nė familjen e vet dhe ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij. Gruaja ėshtė bareshė nė shtėpinė e burrit tė saj dhe ajo ėshtė pėrgjegjėse pėr tufėn e saj. Shėrbėtori ėshtė bari (rojtar) i pasurisė sė zotėriut tė vet dhe ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij. Pra, tė gjithė ju jeni barinj dhe secili ėshtė pėrgjegjės pėr tufėn e tij”. (Muttefekun alejhi)

354. Ebu Ja'la Ma'kil bin Jesar thotė: E kam dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. duke thėnė: “Atė rob qė All-llahu e cakton pėr ruajtjen e njė kopeje, dhe ai vdes duke tradhtuar kopenė e tij, All-llahu xh. sh. ia ndalon atij hyrjen nė xhennet”. (Muttefekun alejhi)

Nė njė rivajet: “Duke mos u kujesur pėr te sipas kėshillave tė Tij, ai nuk do ta shijojė erėn e Xhennetit”.

Nė njė rivajet tė Muslimit thuhet: “Asnjė prijės, qė ėshtė pėrgjegjės pėr ēėshtjet e muslimanėve, dhe nuk mundohet pėr ta, dhe nuk i kėshillon ata, ai nuk do tė hyjė me ta nė Xhennet”.

355. Aisheja r.a. thotė: “E kam dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. nė shtėpinė time duke thėnė: “O All-llahu im, ai qė udhėheq nė ndonjė ēėshtje ummetin tim dhe i mundon ata     Ti mundoje atė, kurse ai qė udhėheq nė ndonjė ēėshtje ummetin tim dhe sillet butė me ta Ti sillu butė me tė”. (Muslimi)

356. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Beni Israilėt udhėhiqeshin nga pejgamberėt, posa vdiste njė pejgamber, menjėherė vinte nė vend tė tij tjetri. Pas meje nuk ka pejgamber tjetėr. Por, do tė ketė hulefa (pasardhės) tė shumtė”. Shokėt i thanė: “O i Dėrguar i All-llahut ēka na urdhėron? Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Pėrmbusheni urdhrin e njėrit pas tjetrit pastaj zbatoni tė drejtat e tyre. Luteni All-llahun pėr halifen tuaj. Vėrtet All-llahu do t'i pyesė pėr tė gjitha ato gjėra pėr tė cilat kanė qenė mbikėqyrės”. (Muttefekun alejhi)

357. Nga Aidh ibni Amr tregohet se ka shkuar te Ubejdullah ibni Zijadi, dhe i ka thėnė: “O biri im, unė e kam dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. duke thėnė: “Vėrtet bariu mė i keq ėshtė 'hutameja' (qė sillet vrazhdė e pa mėshirė me kopenė e vet), prandaj ruaju tė mos bėhesh i tillė!” (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“All-llahu urdhėron drejtėsi dhe mirėsi, ndihmė dhe respekt ndaj tė afėrmve.” (en-Nahl:90)

All-llahu xh.sh. gjithashtu thotė:

“Dhe punoni me drejtėsi, All-llahu njėmend i do tė drejtėt”. (el-Huxhurat:9)

358. Nga Abdull-llah ibni Amr ibni El-Asi r.anhuma tregohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Njerėzit e drejtė te All-llahu do tė jenė nė minbera prej nurit (dritės): ata qė ushtronin drejtėsi nė pushtetin e tyre, familjet e tyre dhe nė detyrėn qė e morėn nė pėrgjegjėsi”. (Muslimi)

359. Nga Avf ibni Malik r.a. thuhet: “E kam dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. duke thėnė: “Udhėheqėsit tuaj mė tė mirė janė ata qė ju duan dhe i doni, dhe ata pėr tė cilėt ju luteni dhe ata luten pėr ju. Ndėrsa udhėheqėsit tuaj mė tė kėqij janė ata tė cilėt ju i urreni dhe ata ju urrejnė si dhe ata tė cilėt ju i mallkoni dhe ata ju mallkojnė!” Avfi r.a. tha: “Atėherė ne i thamė: “O Pejgamber i All-llahut, a mos t'ju kundėrvihemi?” Tha: “Jo, derisa tė falin sė bashku me ju namazin. Jo, derisa tė falin sė bashku me ju namazin”. (Muslimi)

360. Ijad ibni Himar r.a. thotė: “E kam dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. duke thėnė: “Banorė tė Xhennetit janė tre persona: udhėheqėsi i drejtė qė u pėrmbahet kėshillave, njeriu i mėshirshėm zemra e tė cilit ėshtė e butė pėr ēdo tė afėrm dhe pėr ēdo musliman, si dhe njeriu i pastėr e i ndershėm, i cili ka shumė fėmijė”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“O besimtarė, pėruljuni All-llahut dhe pėruljuni Pejgamberit, por edhe pėrfaqėsuesve tuaj”. (en-Nisa: 59)

361. Ibnu Umeri r.anhuma thotė: “E kam dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. duke thėnė: “Kush e heq dorėn e vet nga dėgjueshmėria, do ta takojė All-llahun Ditėn e Gjykimit, por nuk do tė ketė argument mbrojtės. Kush vdes dhe nė qafėn e vet nuk ka besė tė dhėnė, vdes me vdekje xhahilijjeti”. (Muslimi)

Nė njė rivajet tjetėr tė Muslimit ky hadith thuhet kėshtu: “Kush vdes i ndarė nga xhemati, vdes me vdekje xhahilijjeti”.

362. Ibni Abbasi r.anhuma tregon se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush urren diēka nga prijėsit e vet, le tė durojė, sepse ai i cili largohet nga prijėsi i vet vetėm pėr njė pėllėmbė, do tė vdes me vdekje xhahilijjeti”. (Muttefekun alejhi)

363. Ebu Bekerete tregon se e ka dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. duke thėnė: “Kush e nėnēmon sulltanin, All-llahu do ta nėnēmoj atė”. (Tirmidhiu thotė se ėshtė hadith hasen)

Rreth kėsaj teme ekzistojnė shumė hadithe, tė cilat janė pėrmendur nė kaptinat tjera.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Atė, botėn tjetėr, do t'ua japim atyre qė nuk lakmojnė madhėshtinė nė kėtė botė, as s'duan ērregullime, se ardhmėria ėshtė e atyre qė i frikėsohen All-llahut”. (el-Kasas: 83)

364. Nga Ebu Seid Abdurrahman bin Semura r.a. thuhet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “O Abdurrahman, i biri i Semures mos kėrko udhėheqjen (pushtetin). Nėse tė jepet pa e kėrkuar do tė ndihmohesh nė tė, e nėse tė jepet duke e kėrkuar ngarkohesh me tė (dhe vetė pėrgjigjesh). Nėse betohesh nė diēka, por e sheh se tjetra ėshtė mė e mirė se ajo pėr tė cilėn je betuar, atėherė bėre atė qė ėshtė mė e mirė, e pėr betimin tėnd tė dhėnė mė parė jep keffaret (i paraparė pėr betim)”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Atė ditė miqtė do tė bėhen armiq tė njėri-tjetrit, pėrveē tė devotshmėve”. (ez-Zuhruf:67)

365. Nga Ebu Seidi dhe Ebu Hurejre, r.anhuma, transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu nuk e ka dėrguar asnjė pejgamber si dhe nuk e ka vendosur asnjė halife e qė nuk ia ka dhėnė dy shoqėri: Njėra shoqėri e udhėzon nė punė tė mira dhe e nxit nė tė mbara, ndėrsa tjetra e udhėzon nė punė tė kėqija dhe e nxit nė tė mbrapshta. I mbrojtur do tė jetė ai qė e ka mbrojturAll-llahun (duke i mbrojtur urdhėrat e Tij)”. (Buhariu)

366. Nga Ebu Musa El-Esh'ariu r.a. thuhet: “Hyra te Pejgamberi s.a.v.s. unė dhe dy kushėrinjtė e mi, njėri prej tyre i tha: “O i Dėrguari i All-llahut, mė emėro udhėheqės nė diē qė tė ka dhėnė pushtet All-llahu nė tė”. Tjetri tha tė njėjtėn gjė si i pari. Pejgamberi s.a.v.s. pastaj u tha: “Betohem nė All-llahun se ne nuk vendosim nė pozitat udhėheqėse (vali) asnjė person qė e kėrkon atė, ose atė qė e lakmon pozitėn”. (Muttefekun alejhi)

367. Nga Imran bin Husejn r.anhuma tregohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Turpi sjell vetėm mirėsi”. (Muttefekun alejhi)

Dhe nė njė rivajet tjetėr tė Muslimit thuhet: “Turpi nė tėrėsi ėshtė mirėsi (hajr)”, ose ka thėnė: “Turpi ėshtė krejt mirėsi (hajr)”.

368. Nga Ebu Hurejre r.a. tregohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Besimi (imani) ėshtė shtatėdhjetė e ca ose gjashtėdhjetė e ca degė. Mė e larta ėshtė fjala “La ilahe il-lall-llah” (nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut), ndėrsa mė e ulta ėshtė mėnjanimi i ndonjė sendi nga rruga, qė i pengon kalimtarėt. Edhe turpi ėshtė degė e imanit”. (Muttefekun alejhi)

369. Nga Ebu Seid El-Hudriu r.a. thuhet: “Pejgamberi s.a.v.s. ishte edhe mė i turpėrueshėm se sa virgjėresha nė gjerdekun e saj (dhomėn e nusėrisė). Kur shihte diēka qė nuk i pėlqente, ne e hetonim kėtė nė fytyrėn e tij”. (Muttefekun alejhi)

Thelbi i turpit, sipas mendimit tė dijetarėve eminentė, ėshtė karakteri qė e nxit njeriun qė t'i braktisė tė kėqijat dhe qė e shtyen t'ia japė tė drejtėn qė i takon secilit person. Ndėrsa Ebul Kasim El-Xhunejdi r.a. duke e pėrshkruar turpin thotė: “Turpi ėshtė tė pamurit e shenjave tė All-llahut dmth. shenjat e begative tė Tij dhe tė pamurit e mungesave tė veta. Produkt i kėtyre tė dyjave ėshtė turpi”.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Dhe pėrmbushni obligimet, sepse obligimet me siguri kanė pėrgjegjėsi”. (el-Isra:34)

370. Nga Ebu Seid El-Hudriu r.a. tregohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet njeriu mė i keq te All-llahu nė Ditėn e Gjykimit ėshtė ai qė i zbulon fshehtėsitė e gruas sė vet, e edhe ajo tė tijat, dhe pastaj pėrhapen fshehtėsitė”. (Muslimi)

371. Nga Aisheja r.a. thuhet: “Njė ditė ishim ne, gratė e Pejgamberit s.a.v.s. te ai, kur u duk Fatimeja r.a., qė ecte plotėsisht ashtu si ecte Pejgamberi s.a.v.s. Kur e pa Pejgamberi s.a.v.s. i dėshiroi mirėseardhje dhe tha: “Mirė se erdhe bija ime!” e pastaj ia bėri njė vend dhe e uli pranė vetes nė anėn e djathtė apo tė majtė, e pastaj i tregoi diēka fshehtas dhe ajo qau shumė. Kur Muhammedi s.a.v.s. e pa dėshpėrimin e saj tė madh, pėr tė dytėn herė pėrsėri fshehtas i tha diēka e pastaj ajo u gėzua dhe qeshi. Unė pastaj i thashė: “Ty tė zgjodhi Pejgamberi s.a.v.s. nė mesin tonė dhe tė tregoi ndonjė fshehtėsi!”, dhe e pyeta: “Ē'tė tha Pejgamberi s.a.v.s.?” Ajo m'u pėrgjigj: “Nuk mund t'i zbuloj fshehtėsitė e tė Dėrguarit tė All-llahut”. Dhe pasi qė Pejgamberi s.a.v.s. kishte ndėrruar jetė, i thashė Fatimesė: “Tė betohem nė hakun tim te ti, qė tė mė thuash tash se ē'tė ka thėnė i Dėrguari i All-llahut, atėherė kur nuk dėshirove tė mė tregosh, pra mė thuaj tash”. H. Fatimeja mė tha: “Po. Tash mund tė tė tregoj. Sa i pėrket herės sė parė, kur mė tregoi fshehtazi, mė tha: “Pėr ēdo vit Xhibrili njė herė ose dy herė sė bashku me tė e lexon Kur'anin dhe nė kėtė moment dy herė mė ka propozuar, unė mendoj se vdekja ime mė ėshtė afruar, por ti kij frikė All-llahun dhe kij durim. Vėrtet unė pėr ty jam paraardhės i mrekullueshėm”. Pėr kėtė unė kam qarė, ashtu si mė ke vėrejtur. Por, kur Pejgamberi s.a.v.s. e pa dėshpėrimin tim tė madh, atėherė pėr tė dytėn herė mė pėshpėriti (mė foli nė vesh) dhe mė tha: “O Fatime, a nuk je e kėnaqur tė jeshė prijėse (zonjė) e tė gjitha grave besimtare, apo prijėse e grave tė kėtij ummeti?” Atėherė kam qeshur dhe jam gėzuar ashtu si mė ke vėrejtur vetė”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Dhe realizoni obligimet, sepse obligimet kanė me siguri pėrgjegjėsi”. (el-Isra:34)

All-llahu xh.sh. thotė:

“Dhe zbatoni obligimet e All-llahut pėr tė cilat jeni ngarkuar”. (en-Nahl:91)

All-llahu xh.sh. thotė:

“O besimtarė, zbatoni marrėveshjet!” (el-Maide:1)

All-llahu xh.sh. gjithashtu thotė:

“O besimtarė, pėrse flisni atė qė nuk e bėni. Tek All-llahu ėshtė shumė e urrejtur ta thoni atė qė nuk e punoni”. (es-Saff:2-3)

372. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Shenjat e hipokritit janė tri: kur flet gėnjen, kur premton ndryshon dhe kur i besohet diēka tradhton”. (Muttefekun alejhi)

Nė rivajetet e Muslimit shtohet: “Edhe nėse agjėron, falet dhe mendon se ėshtė musliman”.

373. Nga Abdull-llah bin Amr ibn El-Asi r.anhuma transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Personi tek i cili gjenden kėto katėr (cilėsi) ėshtė hipokrit i vėrtetė, kurse ai, tek i cili gjendet njė prej tyre, ai posedon cilėsi tė hipokrizisė, derisa nuk e flak atė:

 -kur i besohet diēka, tradhton;

 -kur flet, gėnjen;

    -kur zotohet, mashtron

-kur grindet, tėrbohet”.

 (Muttefekun alejhi)

374. Nga Xhabiri r.a.: “Pejgamberi s.a.v.s. mė ka thėnė: “Sikur tė kishte ardhur pasuria e Bahrejnit, unė do ta kisha dhėnė kėtė, kėtė dhe kėtė”. Mirėpo pasuria nga Bahrejni nuk erdhi, derisa Pejgamberi s.a.v.s. ndėrroi jetė. Kur erdhi pasuria e Bahrejnit, Ebu Bekri urdhėroi qė tė kumtohet lajmi: “Kujt i ka premtuar Pejgamberi s.a.v.s. diēka, ose kujt i ka mbetur borxh, le tė vijė te ne”. Unė shkova te Ebu Bekri dhe i thashė: “Mua ma ka thėnė i Dėrguari i All-llahut kėtė dhe kėtė”. Ebu Bekri i mori dy grushta plot nga ai thesar (pasuri), kur i numėrova, ato ishin pesėqind. Ai mė tha: “Merr dy herė aq!” (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Vėrtet All-llahu nuk do ta ndryshojė gjendjen e njė populli, derisa ai tė mos e ndryshojė vetveten”. (er-Ra'd:11)

All-llahu xh.sh. thotė:

“Dhe mos u bėni si ajo, e cila e prishi tjerrin e saj pasi ta ketė dredhur fort”. (en-Nahl:92)

All-llahu xh.sh. prapė thotė:

“Dhe tė mos jeni sikur ata tė cilėve qysh mė herėt u ėshtė dhėnė Libri. Atyre u ėshtė zgjatur koha, andaj zemrat e tyre janė bėrė tė ashpra”. (el-Hadid:16)

All-llahu xh.sh. po ashtu thotė:

“Mirėpo, ata nuk kujdesen pėr kėtė si duhet”. (el-Hadid:27)

375. Abdull-llah ibn Amr ibn As r.anhuma thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. mė ka thėnė: “O Abdull-llah, mos u bėj si filani, i cili natėn e shndėrroi nė namaz e pastaj e la edhe namazin e natės”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu xh.sh. thotė:

“Bėhu i butė ndaj besimtarėve”. (el-Hixhr:88)

All-llahu i Madhėruar gjithashtu thotė:

“Por, sikur tė jeshė i ashpėr dhe hijerėndė do tė iknin prej rrethit tėnd”. (Ali Imran:159)

376. Ebu Dherri r.a. thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Asnjė punė tė mirė mos e nėnēmo, pra edhe atė qė ta takosh mikun tėnd me fytyrė tė qeshur”. (Muslimi)

377. Enesi r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. kur e thoshte njė fjali, ai e pėrsėriste nga tri herė derisa tė kuptohej prej tij. Ndėrsa kur vinte nė mesin e njerėzve, pėrshėndette me selam deri nė tri herė. (Buhariu)

378. Aisheja r.a. thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. nė fjalimin e vet ishte i qartė dhe ēdokush qė e dėgjonte e kuptonte”. (Ebu Davudi)

379. Xherir ibni Abdil-lahi r.a. thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. nė haxh-xhetul veda mė ka thėnė: “Kėrko prej njerėzve qė tė tė dėgjojnė”. Pastaj tha: “Mos u ktheni pas meje nė pabesimtarė (kuffarė), qė njėri-tjetrit t'i mėshoni nė qafė”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Thirr nė rrugėn e Zotit tėnd me urtėsi dhe kėshillime tė mira”. (en-Nahl:125)

380. Muavije ibn El-Hakem Es-Sulemi r.a. thotė: “Derisa unė isha duke u falur me Pejgamberin s.a.v.s. njė njeri prej tė pranishmėve teshėtiu dhe unė thashė: “Jerhamukell-llah” (All-llahu tė mėshiroftė)! Njerėzit e pranishėm mė shpuan me shikimet e tyre! Unė thashė me vete: “Medet pėr mua, nėna ime! Ē'keni, pse mė shikoni?” Ata filluan t'i rrahin gjunjtė. Pasi i pashė se heshtėn, unė mė nuk bėra zė. Pasi qė Pejgamberi s.a.v.s. u fal, - Betohem nė prindėt e mi se nuk kam parė kėshillues mė tė mirė para dhe pas tij. Betohem nė All-llahun se ai nuk mė ka pėrqeshur, nuk mė ka fyer e as nuk mė ka qortuar - ai tha: “Nė kėtė lutje (namazi), nuk lejohet kurrfarė tė folurit prej fjalėve tė njerėzve. Nė kėtė lutje ushtrohet vetėm tesbihu, tekbiri si dhe leximi i Kur'anit, apo ashtu si ka thėnė Pejgamberi” Unė pastaj thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, unė frik jam (ndarė) me xhahilijjetin, e All-llahu na e solli Islamin. Te ne ka njerėz tė cilėt shkojnė te fallxhorėt!” Pejgamberi tha: “Po ti mos shko!” Unė pastaj i thashė: “Te ne ka njerėz tė cilėt qesin fall me shpezė!” Ai mė tha: “Kjo ėshtė diē qė ata e besojnė por ajo nuk do t'ua pret (tė kėqijat)”. (Muslimi)

381. Irbad ibni Sarije r.a. thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. na mbajti njė kėshillė prej sė cilės u dridhėn zemrat dhe lotuan sytė”.

Ky hadith nė tėrėsi ėshtė pėrmendur nė kaptinėn pėr ruajtjen e sunnetit (me numėr rendor 161). (Tirmidhiu thotė se ėshtė hadith hasen sahih)

Vėrejtje e krahasuesit: Hadithi 161 i cekur mė sipėr ėshtė sipas radhitjes sė origjinalit, pėrndryshe kėtu do tė duhej tė ishte midis hadithit 112 dhe 113. Meqenėse teksti i hadithit mungon ne po e sjellim me sa vijon:

Nga Ebu Nexhih, Irbad ibni Sarije r.a. i cili thotė: I Dėrguari i All-llahut na e mbajti njė kėshillė tė prekshme prej sė cilės u dridhėn zemrat dhe lotuan sytė. Thamė: O i Dėrguar i All-llahut sikur tė ishte kjo kėshillė lamtumirėse, andaj na lė porosi? –Tha: “Ju porosis t'i druani All-llahut, ta dėgjoni dhe t'i nėnshroheni edhe nėse pėrpiqet t'u mashtrojė njeri. Ai qė prej jush do tė jetojė (mė gjatė) do tė shohė kundėrshtime tė shumta. Andaj ju pėrmbajuni sunnetit tim dhe sunnetit tė hulefai rashidinėve tė cilėt u udhėzojnė ngase janė tė udhėzuar. Shtrėngone atė (sunnetin) me dhėmballat tuaja e (mos e lėshoni). Ruanu nga shpikja e gjėrave (nė fe) ngase ēdo shpikje ėshtė lajthim.” (Transmetojnė Ebu Davudi dhe Tirmidhiu dhe ky i fundit tha: Hadithi ėshtė hasen sahih)

Fjala nė hadith me dhėmballat tuaja ėshtė shprehje artistike-simbolike e Pejgamberit alejhisselam e cila aspiron nė fuqinė tė cilėn duhet pėrdorur pėr ta ruajtur sunnetin dhe nė kujdesin qė duhet patur ndaj tij. (Shėnim i krahasuesit) 

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Kurse robtė e tė Mėshirshmit janė ata, tė cilėt nėpėr tokė ecin qetė, ndėrsa kur u drejtohen injorantėt, thonė: Paqe e qetėsi!” (el-Furkan:63)

382. Aisheja r.a. thotė: “Unė asnjėherė nuk e kam parė tė Dėrguarin e All-llahut tė kapluar nė tė qeshur qė t'i duket nofulla. Ai vetėm ka buzėqeshur”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Dhe kush madhėron traditat e All-llahut, ajo ėshtė shenjė e zemrės fisnike”. (el-Haxhxh:32)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“A tė ka arritur rrėfimi pėr musafirėt e nderuar tė Ibrahimit. Kur hynė dhe thanė: 'Paqe!' Dhe ai tha: 'Paqe, o njerėz tė panjohur!' Dhe ai shkoi pa u hetuar, ke familja e vet dhe solli njė viē tė majmė tė pjekur. Ua ofroi dhe u tha: 'A nuk e hani?'” (edh-Dharrijat:24-27)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Dhe populli i tij u vėrsul tek ai - tė cilėt edhe mė parė bėnin vepra tė turpshme. O populli im, tha ai, ja vajzat e mia, kėto janė mė tė pastra pėr ju! Frikėsojuni All-llahut dhe mos mė turpėroni me musafirėt e mi! Vallė a nuk paska prej jush asnjė njeri i menēur?” (Hud:78)

383. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush beson nė All-llahun dhe Ditėn e fundit, le ta nderojė musafirin, dhe kush beson nė All-llahun dhe Ditėn e fundit, le t'i vizitojė tė afėrmit, dhe kush beson nė All-llahun dhe Ditėn e fundit, le tė flasė mirė ose le tė hesht”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Pėrgėzoi robėrit e Mi, qė dėgjojnė fjalėt dhe pasojnė atė mė tė bukurėn prej tyre”. (ez-Zumer:17-18)

All-llahu xh.sh. prapė thotė:

“Zoti i tyre i pėrgėzon se do tė jetė i mėshirshėm dhe mirėbėrės dhe se do t'i dėrgojė nė Xhennet ku do tė kenė kėnaqėsi tė vazhdueshme”. (et-Tewbe: 21)

All-llahu xh.sh. thotė:

“Dhe ne e gėzuam me njė djalosh tė mirė”. (es-Saffat:101)

All-llahu xh.sh. thotė:

“Edhe Ibrahimit i patėn ardhur tė deleguarit tanė me lajme tė mira”. (Hud:69)

All-llahu xh.sh. gjithashtu thotė:

“Kurse gruaja e tij rrinte nė kėmbė dhe ne e pėrgėzuam me Is-hakun e pas Is-hakut dhe Jakupin”. (Hud:71)

All-llahu xh.sh. prapė thotė:

“Dhe derisa ai lutej nė tempull, nė kėmbė, engjėjt e thirrėn: All-llahu ty tė pėrgėzoi me Jahjaun”. (Ali Imran: 39)

All-llahu xh.sh. thotė:

“Dhe kur engjėjt i thanė: Oj Merjeme, All-llahu tė pėrgėzon me fjalėn e vet se emrin do ta ketė Mesih”. (Ali Imran:45)

Ka edhe shumė ajete tė tjera tė njohura nė kėtė temė, ndėrsa sa u pėrket haditheve:

384. Ebu Ibrahimi, i cili quhet edhe Ebu Muhammed dhe Ebu Muavije Abdull-llah ibni Ebi Evfa r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. e ka pėrgėzuar Hatixhen r.anha me njė shtėpi nė Xhennet prej margaritarėve, nė tė cilėn nuk ka zhurmė, as monotoni e as lodhje. (Muttefekun alejhi)

385. Nga Ebu Musa El-Eshariu r.a., i cili mori abdest nė shtėpinė e vet, pastaj doli nga shtėpia dhe tha: “Gjithsesi do ta shoqėroj Pejgamberin s.a.v.s. dhe do ta kaloj me tė kėtė ditė”. Shkoi nė xhami dhe pyeti pėr Pejgamberin s.a.v.s. Tė pranishmit i thanė: “Shkoi atje!” Esh'ariu tha: “Unė dola prej xhamisė dhe shkova pas tij, duke pyetur pėr tė, derisa arrita te pusi i Erisit. Aty qėndrova te dera, derisa Pejgamberi s.a.v.s. kreu nevojėn dhe mori abdest. Pastaj u ngrita afėr tij, ndėrsa ai ishte ulur te pusi i Erisit, qėndronte nė mesin e lartėsisė sė pusit, i kishte pėrvjelur kėmbėt dhe i kishte lėshuar nė pus. Unė e pėrshėndeta me selam, pastaj u ktheva dhe u ula te dera dhe thashė: “Vėrtet sot do tė jem portieri i Pejgamberit s.a.v.s”. Pastaj arriti Ebu Bekri r.a. e shtyu derėn dhe unė i thashė: “Kush ėshtė?” Tha: “Unė jam Ebu Bekri”. Unė pastaj ia ktheva: “Prit pak!” Pastaj shkova te Pejgamberi s.a.v.s. dhe i thashė: “Ebu Bekri kėrkon leje tė hyjė!” Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Lėre tė hyjė dhe pėrgėzoje se do tė shkojė nė Xhennet!” Unė pastaj u ktheva te Ebu Bekri dhe i thashė: “Urdhėro, hyr! Pejgamberi s.a.v.s. tė pėrgėzon me Xhennet. Ebu Bekri hyri dhe u ul nė anėn e djathtė tė Pejgamberit s.a.v.s. nė pjesėn e sipėrme tė arkės sė pusit dhe tė dy kėmbėt i shtiu nė pus, ashtu siē kishte vepruar i Dėrguari i All-llahut, dhe i pėrvoli teshat. Unė prapė u ktheva dhe u ula, dhe e lashė nė shtėpi vėllain tim tė marrė abdest dhe tė vijė pas meje.

Atėherė kam thėnė: “Nėse All-llahu xh.sh. i jep ndonjė tė mirė (duke menduar nė vėllain tim, i cili kishte mbetur nė shtėpi duke marrė abdest), do t'i vijė”.

Kur, dikush trokiti nė derė, dhe unė pyeta: “Kush ėshtė?” Ai u pėrgjigj: “Umeri, i biri i Hattabit!” Unė i thashė: “Prit pak!” Pastaj shkova te Pejgamberi s.a.v.s., e pėrshėndeta me selam, pastaj i thashė: “Umeri kėrkon tė hyjė!” Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Lėre dhe pėrgėzoje me Xhennet”. Unė u ktheva te Umeri r.a. dhe i thashė: “Urdhėro, hyr! Pejgamberi s.a.v.s. tė pėrgėzon me Xhennet”. Ai hyri dhe u ul nė anėn e majtė tė Pejgamberit s.a.v.s. nė pjesėn e epėrme tė pusit dhe i shtiu kėmbėt nė tė.

Pastaj unė u ktheva, u ula dhe thashė: “Nėse All-llahu ia dėshiron tė mirėn (mendon nė vėllain e vet), do t'i vijė”.

Atėherė dikush trokiti nė derė. Unė prapė pyeta: “Kush ėshtė?” Ai u pėrgjigj: “Uthmani, i biri i Affanit”. Unė iu pėrgjigja: “Prit pak!” Pastaj shkova te Pejgamberi s.a.v.s. dhe e lajmėrova pėr ardhjen e Uthmanit. Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Lejo tė hyjė dhe pėrgėzoje me Xhennet si dhe belanė e cila do t'i ndodhė”. Unė u ktheva te Uthmani dhe i thashė: “Urdhėro, Pejgamberi s.a.v.s. tė pėrgėzon me Xhennet dhe belanė e cila do tė ndodhė”. Uthmani r.a. e gjeti pjesėn e epėrme tė pusit tė mbuluar dhe u ul nė anėn tjetėr tė pusit”.

Seid ibnu Musej-jeb thotė: “Uljen e kėtyre e kam shpjeguar me varrezat e tyre”. (Muttefekun alejhi)

Ebu Musa El-Esh'ariu nė njė rivajet shton: “Kur Uthmani mori vesh pėr lajmin e gėzuar pėr Xhennet, e falėnderoi All-llahun xh.sh. e pastaj tha: “All-llahul Musteanu (All-llahu ėshtė Ai prej tė cilit kėrkoj ndihmė)”.

386. Ibnu Shumaseta thotė: “Shkuam ta vizitojmė Amr ibnul Asin r.a. tė shtrirė nė shtratin e vdekjes, i cili qau shumė. Pastaj e ktheu fytyrėn kah muri. I biri i tij filloi t'i flasė: “O babai im! A nuk tė ka pėrgėzuar Pejgamberi s.a.v.s. me kėtė dhe kėtė?” Ai u kthye me fytyrė kah ne dhe tha: “Mė e vlefshmja dhe ajo nė tė cilėn llogarisim mė sė shumti ėshtė fjala e dėshmisė (shehadeti) se nuk ka Zot tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi s.a.v.s. ėshtė i Dėrguari i Tij. Unė vėrtet kalova nėpėr tri periudha: E konsideroja veten se isha armiku mė i madh i Pejgamberit s.a.v.s., mė dukej se askush nuk e urrente mė shumė se unė, dhe nė atė kohė nuk do tė kishte pėr mua kėnaqėsi mė tė madhe veē ta mbytja Pejgamberin. Sikur tė vdisja nė atė gjendje, do tė isha me siguri gjithmonė nė Xhehennem. Mirėpo, kur All-llahu e vendosi Islamin nė zemrėn time, shkova te Pejgamberi dhe i thashė: “Shtrije dorėn e djathtė qė tė betohem (zotohem)”. Ai e shtriu dorėn e tij tė djathtė, ndėrsa unė e tėrhoqa dorėn time. Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Ē'ke o Amr?” Unė pastaj i thashė: “Dua tė tė kushtėzoj!” Pejgamberi u pėrgjigj: “Kushtėzo ē'tė duash!” Unė pastaj i thashė: “Dua qė tė mė falen gabimet!” Pejgamberi tha: “A nuk e di se Islami rrėnon (shlyen) ēdo gjė qė ka qenė mė parė? A nuk e di ti se hixhreti rrėnon ēdo gjė qė ka qenė mė parė? A nuk e di se haxhxhi rrėnon ēdo gjė qė ka qenė mė parė?” Pėr mua atėherė nuk kishte njeri mė tė dashur se Pejgamberi s.a.v.s. si dhe mė tė madh se ai nė sytė e mi. Unė nuk mundesha t'i ngop sytė me tė pėr shkak tė respektit qė kisha ndaj tij. Sikur tė mė pyet sot dikush qė ta pėrshkruaj, nuk do tė mundesha ta bėj, pėr arsye se unė nuk i kam ngopur sytė e mi me tė. Sikur tė kisha vdekur nė atė gjendje me siguri do tė shpresoja qė tė jem prej xhennetlinjve.

Pastaj ishte periudha (e tretė), isha i ngarkuar nė vende udhėheqėse me pėrgjegjėsi (veli) dhe nuk e di gjendjen time si jam gjendur gjatė kėsaj kohe. Pėr kėtė kur tė vdes, tė mos mė pėrcjell mua vajtimi e as zjarri, ndėrsa kur tė mė varrosni, hidheni mbi mua dheun nga pak, pastaj qėndroni rreth varrit tim aq sa tė mund tė prehet kurbani dhe tė copėtohet mishi i tij, qė tė heq mėrzinė me ju derisa tė shoh se me ēka t'ju drejtohem tė dėrguarve tė Krijuesit tim”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Dhe Ibrahimi ua porositi kėtė bijve tė vet, si edhe Jakubi: 'O bijtė e mi, All-llahu ua ka zgjedhur fenė, assesi mos vdisni ndryshe, vetėm si muslimanė!' A ishit ju dėshmitarė (tė pranishėm) kur i erdhi Jakubit momenti i vdekjes dhe u tha djemve tė vet: 'Ēka do tė adhuroni pas meje?' Do tė adhurojmė, i thanė ata, Zotin tėnd dhe Zotin e tė parėve tė tu, Ibrahimit dhe Ismailit e Is-hakut, vetėm njė Zot, dhe ne atij i jemi dorėzuar”. (el-Bekare:132-133)

387. Ebu Sulejman Malik ibni El-Huvejrith r.a. thotė: “Shkuam te i Dėrguari i All-llahut dhe tė gjithė ne ishim tė ri dhe tė njė mosheje. Te ai qėndruam njėzet net, ndėrsa Pejgamberi s.a.v.s. ishte i mėshirshėm dhe i dashur. Ai mendoi se na ka marrė malli pėr familjet tona, andaj na pyeti kė kemi prej familjes e ne i treguam, pastaj ai tha: “Kthehuni te familjet tuaja dhe rrini me ta, mėsoni dhe urdhėroni ata (nė tė mira) dhe faleni kėtė namaz nė kėtė kohė dhe namazin tjetėr nė kohėn tjetėr. E kur tė vijė koha e namazit, njėri prej jush le ta thėrrasė ezanin e mė i moshuari nga ju le tė dalė imam”. (Muttefekun alejhi)

Buhariu shton nė njė rivajet: “Faluni ashtu sikurse mė keni parė duke u falur!”

388. Umer ibnu Hattabi r.a. thotė: “Kėrkova leje prej Pejgamberit s.a.v.s. pėr kryerjen e Umres (vizita e Qabes jashtė kohės sė haxhxhit), mė lejoi dhe mė tha: “Mos na harro o vėlla, nga lutjet e tua!” Ai e tha njė fjalė e cila mė gėzoi mė tepėr se sa tė bėhej e tėrė bota imja”.

Nė njė rivajet tjetėr Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Shoqėrona neve, vėlla nė lutjet tua!” (Kėtė hadith e transmetojnė Ebu Davudi dhe Tirmidhiu thotė se ėshtė hadith hasen sahih)

389. Enesi r.a. thotė: “Erdhi njė njeri te Pejgamberi s.a.v.s. dhe tha: “Unė kam vendosur tė udhėtoj, mė pėrgatit me diēka”. Pejgamberi s.a.v.s. tha: “All-llahu tė pėrgatittė me devotshmėri (takvalluk)!” Njeriu prapė tha: “Shto diēka tjetėr!”. Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Dhe t'i faltė mėkatet!”. “Shto prapė!”. I Dėrguari i All-llahut tha: “Dhe ta lehtėsoftė ty tė mirėn (hajrin), kudo qė tė jesh!” (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

All-llahu xh.sh. thotė:

“Dhe konsultohu me ta nė punė!” (Ali Imran:159)

All-llahu xh.sh. thotė:

“Dhe ata konsultohen mes veti pėr punėt e veta”. (esh-Shūrā:35)

390. Xhabiri r.a. thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. na mėsonte istiharen (tė kėrkuarit e asaj qė ėshtė mė e mirė) nė tė gjitha gjėrat, ashtu sikurse na i mėsonte suret e Kur'anit. Ai thotė: “Kur dikush prej jush dėshiron tė bėjė diēka, le tė falė dy rekate jashta farzit, pastaj le tė thotė: “O Zoti im, Ty tė drejtohem qė tė mė orientosh me dijen Tėnde pėr atė qė ėshtė mė mirė pėr mua. Ty tė drejtohem qė tė mė japish fuqi pėr kryerjen e punėve tė mira, me fuqinė Tėnde, kėrkoj dhuntinė Tėnde tė pakufishme, Ti je i Gjithėfuqishėm, ndėrsa unė nuk kam fuqi, Ti je Ai qė posedon dituri, ndėrsa unė nuk di dhe Ti je Ai qė i di tė fshehtat. O Zoti im, nėse sipas dijenisė Tėnde, kjo punė ėshtė e mirė (hajr) pėr mua, pėr fenė time, jetėn time si dhe pėr pėrfundimin tim - ose tė thotė: Pėr kėtė jetėn time kalimtare dhe pėr jetėn e ardhshme tė amshueshme - atėherė Ti mė ndihmo nė kėtė punėn time, lehtėsoma mua dhe bėre atė tė begatshme. Po, nėse nė dijeninė Tėnde e di se kjo punė pėr mua ėshtė e dėmshme (sherr), nė fenė time, nė jetėn time dhe nė pėrfundimin tim - ose tė thotė: Nė kėtė jetė timen si dhe jetėn e ardhshme tė pėrhershme - atėherė largoje atė prej meje dhe mė largo mua nga ajo. Mė cakto mua tė mirėn (hajrin) kudo qoftė, pastaj mė bėj tė kėnaqur me tė”.

Transmetuesi thotė se lutėsi pastaj e emiton dėshirėn e vet. (Buhariu)

391. Xhabiri r.a. thotė: “Nė ditėn e Bajramit, Pejgamberi s.a.v.s. e ndėrronte drejtimin e kthimit tė vet”. (Buhariu)

Ky hadith do tė thotė se i Dėrguari i All-llahut shkonte nė njė rrugė, ndėrsa kthehej nė shtėpi nga njė rrugė tjetėr.

392. Nga Ibnu Umeri r.anhuma tregohet se Pejgamberi s.a.v.s. (nė Medine) shkonte rrugės “Tarikush-shexhere”, ndėrsa kthehej rrugės Muarrese “Tarikul-muarres”. Kur hynte nė Mekke, hynte grykės sė sipėrme, ndėrsa dilte grykės sė poshtme. (Muttefekun alejhi)

Ėshtė e njohur se ėshtė mustehab t'u jepet pėrparėsi organeve tė djathta nė tė gjitha punėt e ndershme si: abdesti, gusli, tejemmumi, veshja e rrobave, mbathja e kėpucėve, teshave tė brendshme, hyrja nė xhami, pėrdorimi i misvakut (brushės sė dhėmbėve), prerja e thonjve, shkurtimi i mustaqeve, mėnjanimi i qimeve nga vendet e mbuluara tė trupit, qethja e flokėve, dhėnia e selamit nė namaz, nė ushqim e pije, pėrshėndetje, kapjen e Haxheri Esvedit, daljen nga nevojtorja, pėr ēdo marrje dhe dhėnie etj.

Ėshtė mustehab t'u jepet pėrparėsi organeve tė majta nė punėt e kundėrta me ato qė i pėrmendėm si: pėshtyerja nė tė majtė, hyrja nė nevojtore, dalja nga xhamia, zbathja e kėpucėve, teshave tė brendshme, rrobave, gjatė istinxhait (pastrimit tė organeve tė nevojės sė madhe dhe tė vogėl), si dhe tė gjitha punėve tė papastra.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Ai tė cilit do t'i jepet libri nė dorėn e djathtė tė tij, do tė thotė: 'Ja, lexomani librin tim!'” (el-Hākka:19)

All-llahu xh.sh. thotė:

“Dhe ata tė djathtėt, e ēka di ti se kush janė tė djathtėt? Po tė majtėt, kush janė tė majtėt” (el-Vakia:8-9)

393. Aisheja r.anha thotė: “Pejgamberit s.a.v.s. i pėlqente pėrdorimi i pjesėve tė djathta tė trupit nė tė gjitha ēėshtjet e tij: nė gjėrat e pastra, ecje si dhe nė mbathje”. (Muttefekun alejhi)

394. Aisheja r.anha thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. e pėrdorte dorėn e djathtė pėr gjėrat e pastra dhe ushqim, ndėrsa dorėn e majtė e pėrdorte pėr nevojėn e tij dhe pėr gjėrat qė ishin tė papastra”. (Muttefekun alejhi)

395. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur tė mbatheni, filloni me tė djathtėn tuaj, ndėrsa kur tė zbatheni, filloni me tė majtėn, le tė jetė e djathta e para qė mbathet dhe e mbrama qė zbathet”. (Muttefekun alejhi)

396. Nga Hafseja r.anha tregohet se Pejgamberi s.a.v.s. pėrdorte dorėn e djathtė pėr ushqim, pije dhe veshje, ndėrsa dorėn e majtė pėr gjėrat e tjera. (Ebu Davudi dhe tė tjerėt)

397. Nga Ebu Hurejre r.a. tregohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur tė visheni dhe kur tė merrni abdest, filloni me tė djathtat tuaja”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, hadith sahih)

398. Nga Aisheja r.anha tregohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur dikush prej jush fillon tė hajė, le ta pėrmendė emrin e All-llahut tė Madhėruar, por nėse harron ta pėrmend nė fillim tė ngrėnies, atėherė le tė thotė: “Me emėr tė All-llahut nė fillim dhe nė mbarim tė ushqimit (Bismil-lahi evvelehu ve ahirehu)”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

399. Xhabiri r.a. thotė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Kur njė njeri hyn nė shtėpinė e vet dhe e pėrmend emrin e All-llahut xh.sh. para se tė hyjė, si dhe para se tė hajė, atėherė shejtani do t'u thotė shokėve tė vet: “Kėtu nuk keni as tė ndenjur e as ushqim”. Ndėrsa kur njė njeri hyn nė shtėpinė e vet, por nuk e pėrmend emrin e All-llahut xh.sh. para se tė hyjė, atėherė shejtani thotė: “Keni gjetur vend pėr tė ndenjur dhe ushqim”. Ndėrsa kur njeriu nuk e pėrmend emrin e All-llahut xh.sh. para se tė hajė, atėherė shejtani u thotė shokėve tė vet: “Keni gjetur tė ndenjur dhe ushqim”. (Muslimi)

400. Hudhejfeja r.a. thotė: “Ne, kur prezentonim nė ushqim sė bashku me tė Dėrguarin e All-llahut, nuk e zgjatnim dorėn nė ushqim para se t'ia fillonte Pejgamberi s.a.v.s. Njėherė ishim duke ngrėnė sė bashku me Pejgamberin s.a.v.s. dhe erdhi njė shėrbėtore (xharije), sikur e shtyrė nga dikush, erdhi dhe deshi ta vėrė dorėn e saj nė ushqim, por Pejgamberi s.a.v.s. e kapi pėr dore. Pastaj erdhi njė beduin (malėsor), sikur i shtyrė nga dikush, edhe kėtė Pejgamberi s.a.v.s. e kapi pėr dore e pastaj tha: “Vėrtet, shejtanit i lejohet tė hajė nė ushqim nėse nė tė nuk ėshtė pėrmendur emri i All-llahut. Shejtani ka ardhur me kėtė shėrbėtore qė t'i lejohet tė hajė pėrmes saj, andaj e kapa pėr dore (e pengova), pastaj shejtani erdhi me kėtė beduin, qė t'i lejohet tė hajė pėrmes tij andaj edhe kėtė e kapa pėr dore. Pasha Atė, nė dorėn e tė cilit ėshtė shpirti im, dora e tij (shejtanit) ishte nė dorėn time nėpėrmjet duarve tė tyre (shėrbėtores dhe beduinit)”. Pastaj i Dėrguari i All-llahut e pėrmendi emrin e All-llahut tė Madhėruar”. (Muslimi)

401. Umejje bin Mahshia Es-Sahabiu r.a. thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. ishte ulur dhe njė njeri pranė tij hante e i cili nuk e kishte pėrmendur emrin e All-llahut saqė nga ushqimi i tij kishte mbetur vetėm njė kafshatė. Kur e afroi te goja tha: “Bismil-lahi evvelehu ve ahirehu”. (Me emėr tė All-llahut nė fillim dhe nė pėrfundim tė ushqimit). Pejgamberi s.a.v.s. qeshi, pastaj tha: “Shejtani hante vazhdimisht me tė, por kur e pėrmendi emrin e All-llahut, e volli gjithė atė qė e kishte nė barkun e vet”. (Ebu Davudi dhe Nesaiu)

402. Nga Aisheja r.anha thuhet: “Pejgamberi s.a.v.s. ishte duke ngrėnė ushqim me gjashtė shokėt e vet. Erdhi njė beduin dhe e hėngri ushqimin me dy kafshata. Pejgamberi s.a.v.s. u tha shokėve tė vet: “Ja pra ky sikur ta kishte emėrtuar (me bismil-lah) do t'u kishte mjaftuar edhe juve (ushqimi i tij)”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

403. Nga Ebu Umame r.a. bėhet e ditur se Pejgamberi s.a.v.s. kur e ēonte sofrėn e vet, thoshte: “Falėnderimi i qoftė All-llahut, falėnderim i plotė i mirė dhe i bekuar nė tė (ushqim), i cili nuk na ka bėrė tė panevojshėm, tė braktisur e tė pavarur nga Ai. Ai ėshtė Zoti ynė!” (Buhariu)

404. Nga Ebu Hurejre r.a. thuhet: “Pejgamberi s.a.v.s. asnjėherė nuk ka pėrmendur tė meta nė asnjė ushqim, nėse i ka ardhur i shijshėm e ka ngrėnė, e nėse nuk e ka pėlqyer e ka lėnė”. (Muttefekun alejhi)

405. Nga Xhabiri r.a. tregohet se Pejgamberi s.a.v.s. kėrkoi nga familja e vet t'i sjellin pėr ushqim erėza, por ata i thanė: “Nuk kemi asgjė tjetėr pėrveē uthullės”. Pejgamberi s.a.v.s. atėherė kėrkoi uthull, pastaj filloi tė hajė duke thėnė: “Sa erėz e mirė ėshtė uthulla, sa erėz e mirė ėshtė uthulla!”  (Muslimi)

406. Ebu Mes'ud El-Bedriu r.a. thotė: “Njė njeri e ftoi Pejgamberin s.a.v.s. nė njė ziafet, tė cilin e kishte pėrgatitur pėr tė dhe pėr katėr tė tjerė, kėshtu qė Pejgamberi s.a.v.s. ishte prej atyre tė pestėve i pesti, por i ishte bashkangjitur edhe njė njeri gjatė rrugės pėr nė ziafet. Kur arritėm te dera e tė zotit tė ziafetit, Pejgamberi s.a.v.s. i tha: “Ky na ėshtė bashkangjitur gjatė rrugės, pra nėse e lejon edhe kėtė lejoje, e nėse jo, atėherė ky le tė kthehet!” Atėherė i zoti i shtėpisė tha: “Gjithsesi unė e lejoj, o i Dėrguari i All-llahut (qė tė jetė sė bashku me ne nė ziafet)”. (Muttefekun alejhi)

407. Umer ibnu Ebi Selem r.anhuma thotė: “Isha fėmijė dhe nėn mbikėqyrjen e Pejgamberit s.a.v.s. nė shtėpinė e tij. Njėherė, para se t'ia fillojmė ushqimit, zgjata dorėn nė njė enė tė ushqimit, por Pejgamberi s.a.v.s. mė tha: “Djalosh, thuaj 'Bismil-lah', pėrmende emrin e All-llahut, ha me dorėn e djathtė dhe ha para vetes”. (Muttefekun alejhi)

408. Seleme ibni Ekva r.a. tregon se njė njeri ka ngrėnė te Pejgamberi s.a.v.s. me dorėn e majtė, e i Dėrguari i All-llahut i tha: “Ha me dorėn e djathtė!” Ai tha: “Nuk mundem!” Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Si nuk mundesh! Nuk e pengoi asgjė pėrveē mendjemadhėsisė!” Pas kėsaj, njeriu nuk e afroi dorėn e majtė te goja”. (Muslimi)

409. Xhebelete bin Suhajm thotė: “Njė vit tė urisė kam ngrėnė hurma me Ibnu Zubejrin. Pranė nesh kaloi Abdull-llah ibni Umeri r.anhuma e ne ishim duke ngrėnė hurma, ndėrsa ai na tha: “Mos i hani nga dy hurma menjėherė, sepse Pejgamberi s.a.v.s. ka ndaluar qė tė hahen nga dy hurma pėrnjėherė”, pastaj thotė: “Pėrveē nėse njeriu ia lejon vėllait tė vet ngrėnien e dy hurmave menjėherė”. (Muttefekun alejhi)

410. Abdull-llah ibn Busr r.a. thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. kishte njė enė qė quhej “El-garrau”, tė cilėn e ēonin katėr persona (sini apo sofėr). Pasi qė as-habėt e falnin namazin e paradrekės (Salatu-d-Duha) e binin sofrėn e madhe (me pėrshesh me valė) dhe uleshin tė pranishmit rreth saj. Kur ishte numri i madh, atėherė Pejgamberi s.a.v.s. ulej nė gjunj (qė tė ulen sa mė shumė). Njė beduin, i cili e kishte vėrejtur, pyeti: “Ēfarė ulje ėshtė kjo?” Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Vėrtet All-llahu mua mė ka bėrė rob tė ndershėm e nuk mė ka bėrė tiran kokėfortė”. Pastaj tha: “Hani prej skajit tė enės dhe lene mesin e saj qė tė keni bereqet nė ushqim!” (Ebu Davudi)

411. Enesi r.a. thotė: “E kam parė Pejgamberin s.a.v.s. tė ulur nė pjesėn e mbrapme tė trupit duke ngrėnė hurma”. (Muslimi)

Preferohet ngrėnia me tre gishta dhe lėpirja e gishtėrinjve me yndyrė, ndėrsa ėshtė mekruh (nuk preferohet) fėrkimi i tyre para ngjyerjes, ėshtė mustehab qė tė fshihet ena, gjithashtu mustehab ėshtė marrja dhe ngrėnia e kafshatės qė tė bie nga sofra, si dhe lejohet fshirja e tyre me ushqim tjetėr.

412. Xhabiri r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka urdhėruar lėpirjen e gishtėrinjve si dhe lėpirjen e enės dhe ka thėnė: “Ju nuk e dini se nė cilin ushqim gjendet bereqeti”. (Muslimi)

413. Xhabiri r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Nėse dikujt prej jush i bie kafshata e bukės, le ta marrė dhe le ta pastrojė nėse nė tė ka ndonjė send, pastaj le ta hajė, e mos t'ia lejė atė shejtanit. Kur ta kryejė ushqimin, mos t'i fshijė gishtėrinjtė me faculetė derisa tė mos i lėpijė, sepse nuk e di se nė cilin ushqim ėshtė bereqeti”. (Muslimi)

414. Enesi r.a. thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. hante ushqim, i lėpinte gishtėrinjtė e vet tri herė dhe thoshte: “Nėse bie ndonjė kafshatė e juaj duhet marrė atė dhe duhet pastruar nėse nė tė ka diēka, dhe duhet ngrėnė e tė mos i lihet shejtanit”. Ai na urdhėroi qė ta fshijmė tepsinė dhe tha: “Ju nuk e dini se nė cilin ushqim tuajin ėshtė bereqeti”. (Muslimi)

415. Nga Seid ibni El-Harith tregohet se e ka pyetur Xhabirin r.a. rreth prishjes sė abdestit me prekjen e ushqimit qė e ka kapė zjarri, me ē'rast ai u pėrgjigj: “Jo! Vėrtet ne nė kohėn e Pejgamberit s.a.v.s. nuk gjenim ushqim tė tillė, vetėm nė raste tė rralla, por edhe sikur tė gjenim, ne nė atė kohė nuk kishim faculeta, pėrveē skajeve tė teshave tė duarve dhe kėmbėve tona. Pastaj faleshim dhe nuk merrnim abdest”. (Buhariu)

Mustehab ėshtė qė para pijes tė mėnjanohet ēdo send qė ka rėnė, e sidomos ajo e cila ėshtė e dėmshme apo infektuese, edhe nėse kjo kėrkon fryerje nė enė, apo nga ana e jashtme e enės. Mustehab ėshtė qė tė mbahet dora e djathtė para pijes.

416. Nga Enesi r.a. tregohet se Pejgamberi s.a.v.s. merrte frymė kur pinte ujė nga tri herė. (Muttefekun alejhi)

Merrte frymė jashtė enės sė ujit. Transmetuesi nuk e ka pėrmendur shkakun.

417. Nga Ibni Abbasi r.anhuma tregohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Mos pini pėrnjėherėsht ashtu siē pijnė kafshėt, por pini me dy ose me tre (gllėnjka) sė bashku. Pėrmendni emrin e All-llahut kur tė filloni dhe falėnderoni All-llahun kur ta pėrfundoni (pirjen)”. (Tirmidhiu, hadith hasen)

418. Nga Ebu Katade tregohet se Pejgamberi s.a.v.s. e ka ndaluar frymėmarrjen nė enė (d.m.th. tė lėshuarit e frymės nė enė sh.k.). (Muttefekun alejhi)

419. Nga Sehl ibni Sa'd r.a. tregohet se Pejgamberit s.a.v.s. i kishin sjellur diēka pėr tė pirė, piu prej saj, por nė anėn e djathtė kishte njė djalosh, ndėrsa nė anėn e majtė ishin disa njerėz tė moshuar, e i Dėrguari i All-llahut i tha djaloshit: “A mė lejon mua qė sė pari t'u jap kėtyre?” Djaloshi u pėrgjigj: “Jo, pėr All-llahun, unė askujt nuk i jap pėrparėsi nė atė qė mė takon prej teje”. Pejgamberi s.a.v.s. me dorėn e vet i dha tė pijė”.

Ky djalosh ishte ibni Abbasi (Muttefekun alejhi)

Mekruh ėshtė pirja nga ena e mbyllur, sikurse kanė qenė ibrikėt, nga gryka e tyre, natyrisht se ky mekruh ėshtė mekruh tenzihi e jo tahrimi.

420. Nga Ebu Seid El-Hudriu r.a. tregohet: “I Dėrguari i All-llahut ndaloi kthimin e grykės sė enėve pėr pije”. (Fjala ėshtė pėr enė pėr pije prej lėkure, kur gryka e saj kthehet ashtu qė pjesa e brendshme tė dalė jasht). (Muttefekun alejhi)

421. Nga Ebu Seid El-Hudriu r.a. tregohet se Pejgamberi s.a.v.s. e ka ndaluar fryerjen nė ujė. Njė njeri ka thėnė: “Qimen tė cilėn e shoh nė enė?” Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Derdhe atė!” Njeriu tha: “Unė nuk ngopem me njė frymėmarrje”. Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Largoje atėherė enėn nga goja jote (dhe merr frymė)!” (Tirmidhiu, hadith hasen)

422. Ibni Abbasi r.a. thotė: “I dhash ujė Pejgamberit s.a.v.s. prej Zemzemit dhe ai piu duke qėndruar nė kėmbė”. (Muttefekun alejhi)

423. Enesi r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka ndaluar qė njeriu tė pijė ujė nė kėmbė. Katade thotė: “E pyetėm Enesin: 'E ngrėnia e ushqimit?'” Enesi u pėrgjigj: “Ajo ėshtė edhe mė e keqe dhe mė e shėmtueshme!” (Muslimi)

Nė njė rivajet tė Muslimit thuhet se Pejgamberi s.a.v.s. e ka qortuar dhe e ka ndaluar pirjen nė kėmbė.

424. Ebu Hurejre r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Asnjėri prej jush tė mos pijė nė kėmbė, e nėse harron, le ta kthejė”. (Muslimi)

425. Ebu Katade r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Ai qė i shėrben njerėzit nė pije, pin i fundit”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

Lejohet pirja nga tė gjitha enėt e pastra, pėrveē enėve tė arta dhe tė argjendta. Lejohet pirja e ujit nga burimi pa e pėrdorur enėn ose dorėn e vet. Ndalohet pėrdorimi i enės sė artė dhe tė argjendtė nė pije dhe ushqim si dhe nė tė gjitha pėrdorimet tjera.

426. Abdull-llah ibni Zejdi r.a. thotė: “Na erdhi Pejgamberi s.a.v.s. e i qitėm ujė nė njė enė bakri dhe ai mori abdest”. (Muslimi)

427. Xhabiri r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka shkuar te njė njeri prej Ensarėve dhe me tė ishte njė shok i tij. Pejgamberi s.a.v.s. i tha zotit tė shtėpisė, ensariut: “Nėse ke ujė prej mbrėmė nė kirbe (kirbe ėshtė enė prej lėkure pėr ujė qė i ngjan janxhikut), e nėse jo, ne do tė pimė ujė nga burimi, ( uji qė ka qėndruar nė kirbe ėshtė mė i ftohtė)”. (Buhariu)

Mustehab ėshtė veshja e rrobave tė bardha, por lejohet veshja e ngjyrės sė kuqe, tė gjelbėr, tė verdhė, tė zezė. Lejohet qė rrobat tė jenė prej pambukut, lirit, fijeve tė leshit si dhe tė materieve tė tjera, pėrveē mėndafshit.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“O djemtė e Ademit! Ju kemi dhėnė rroba qė t'i mbuloni vendet tuaja tė turpshme dhe veshje pėr zbukurim, mirėpo rrobat e devotshmėrisė janė mė tė mirat. Ato janė disa argumente tė All-llahut qė ndoshta tė mblidhni mend”. (el-A'raf:26)

All-llahu i Madhėruar prapė thotė:

“U jap edhe veshje qė ju mbron nga tė nxehtit, ju jap parzmore qė t'ju mbrojnė nė luftė”. (en-Nahl:81)

428. Ibni Abbasi r.anhuma tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Veshuni me rroba tė bardha, sepse ato janė veshja mė e pastėr dhe mė e mirė e juaja dhe nė to (veshjen e bardhė) mbėshtillni tė vdekurit tuaj”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

429. Ebu Xhuhajfe, Vehb ibni Abdil-lah r.a. thotė: “E kam parė Pejgamberin s.a.v.s. nė Mekke, nė Ebtah (vend afėr Mekkes), nė tendėn e tij tė kuqe prej lėkure. Doli Bilali me ujin pėr abdest. Disave u kullonte uji i abdestit, e disa e fshinin. Atėherė doli Pejgamberi s.a.v.s. qė kishte veshur njė pallto tė kuqe. Sikur edhe tash i shoh kėrcijtė e tij tė bardhė. Mori abdest, ndėrsa Bilali e thirri ezanin. Unė e pėrcillja se ēka flet me gojėn e vet, duke u kthyer herė nė tė djathtė e herė nė tė majtė: “Ejani nė namaz, ejani nė shpėtim!” Pastaj para veti e vuri njė shkop tė shkurtėr, doli pėrpara dhe u fal. Para tij kalonin qentė dhe gomarėt pa pengesė”. (Muttefekun alejhi)

430. Ebu Remthe Rifaatut-Tejmijje thotė: “Unė e kam parė tė Dėrguarin e All-llahut tė veshur me dy rroba tė gjelbra”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu)

431. Xhabiri r.a. tregon se : “Pejgamberi s.a.v.s. ditėn e ēlirimit tė Mekkes ka hyrė nė tė me ēallmė tė zezė”. (Muttefekun alejhi)

432. Ebu Seid Amr ibni Hurejth r.a. thotė: “Sikur tash jam duke e parė tė Dėrguarin e All-llahut me ēallmė tė zezė, anėt e sė cilės preknin nė krahėt e tij”. (Muslimi)

Nė njė rivajet tjetėr tė tij thuhet se Pejgamberi s.a.v.s. kur u foli tė pranishmėve, e kishte ēallmėn e zezė.

433. Aisheja r.anha thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. doli njė ditė nė mėngjes i veshur me njė pallto lara-lara prej gėzofi tė zi leshi”. (Muslimi)

434. Mugire ibni Shu'be r.a. thotė: “Njė natė udhėtova me tė Dėrguarin e All-llahut, e ai mė tha: “A ke ujė?” Unė iu pėrgjigja: “Po!” Ai atėherė zbriti prej kafshės kalėruese tė vet dhe shkoi larg derisa mė nuk dukej nga terri i natės, pastaj u kthye. Unė atėherė ia pėrgatita njė enė me ujė dhe ai e lau fytyrėn e vet, por meqė e kishte tė veshur  njė xhybe prej leshi, nuk mundej t'i nxirrte duart ashtu qė i nxori nga ana e pėrfundme e xhubes. Pastaj i lau bėrrylat dhe i dha mes-h kresė. Unė desha t'i ndihmoj qė t'i heq tė dy mestet, e ai tha: “Lėre, i kam mbathur nė kėmbė tė pastra”, atėherė vetėm iu ka dhėnė mes-h mesteve”. (Muttefekun alejhi)

Nė njė rivajet tjetėr thuhet se Pejgamberi s.a.v.s. kishte tė veshur xhyben e Shamit me mėngė tė ngushta. Ndėrsa nė njė rivajet tjetėr se kjo ka ndodhur nė betejėn e Tebukut.

435. Esma binti Jezid El-Ensari r.anha thotė: “Mėngėt e kėmishės sė Pejgamberit s.a.v.s. ishin tė gjata deri ke nyjat”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu thonė: hadith hasen)

436. Ebu Hurejre r.a. thotė: “Ēka ėshtė nėn zogthin e kėmbės prej veshjeve e ka vendin nė zjarr”. (Buhariu)

437. Ebu Dherri r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Treve All-llahu xh.sh. nuk do t'u flasė Ditėn e Gjykimit, as qė do t'i shikojė, e as nuk do t'i falė, por do t'i dėnojė shumė ashpėr”. Tha: ”Kėtė i Dėrguari i All-llahut e ka pėrsėritur tri herė”, e Ebu Dherri ka thėnė: “Kanė dėshtuar dhe kanė pėsuar ata, e kush janė ata, o i Dėrguari i All-llahut?” Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Zgjatėsi i teshės sė tij, pėrcjellėsi i fjalėve fyese dhe ai qė e shet pasurinė e vet duke u betuar rrejshėm”. (Muslimi)

Sqarim: Masa aristokrate dhe tė lirėt pėr t'u dalluar nga tė varfėrit dhe robėrit i zgjatnin rrobat e tyre nėn zogjėt e kėmbėve. Njė veprim tė kėtillė me kėtė qėllim Pejgamberi alejhisselam e urrejti dhe e ndaloi. (Shėnim i krahasuesit)

438. Ebu Xhurejj, Xhabir ibni Sulejm r.a. thotė: “Kam parė njė njeri, nga i cili njerėzit nuk e largonin shikimin e tyre, dhe ēdo gjė qė ai thoshte ata e pranonin me zemėr”. Pyeta: “Kush ėshtė ky?” Ata mė thanė: “I Dėrguari i All-llahut!” Unė atėherė i thashė dy herė: “Alejkes-selamu ja Resulull-llah!” (Nė ty qoftė paqja, o i Dėrguari i All-llahut!), e ai mė tha: “Mos thuaj: 'Alejkes-selamu', sepse 'alejkes-selamu' ėshtė pėrshėndetje e tė vdekurve, por thuaj: 'Es-selamu alejke'”. Transmetuesi pastaj vazhdon e thotė: “Unė atėherė i thashė: “A je ti i Dėrguari i All-llahut?” Ai mė tha: “Unė jam i Dėrguari i All-llahut, i cili nėse tė ndodhė ndonjė fatkeqėsi dhe ti e thėrret nė ndihmė, Ai do ta largojė ty atė fatkeqėsi, e nėse tė ndodhė e keqja e vitit, dhe ti e thėrret nė ndihmė, Ai do ta bėjė vitin tė begatshėm, nėse ti gjendesh nė ndonjė mal apo shkretėtirė dhe e humb kafshėn tėnde, nėse e thėrret Atė nė ndihmė, Ai do ta kthejė”. Transmetuesi tregon: “Unė pastaj i thashė: “Mė obligo me diēka!” Ai mė tha: “Mos e fyej askėnd!”, dhe vėrtet pas kėsaj askėnd nuk e kam fyer, qoftė i lirė apo rob, qoftė deve apo dele. “Mos e nėnēmo asnjė tė mirė, tė flasėsh fytyrėqeshur me vėllain tėnd, sepse edhe ajo ėshtė prej gjėrave tė mira. Ngrite izarin tėnd deri nė kėrēik, e nėse kėtė nuk e don, atėherė deri nė zogth tė kėmbės. Ruaju nga veshja tejet e gjatė, sepse ajo ėshtė shenjė e mendjemadhėsisė, ndėrsa All-llahu nuk i do mendjemėdhenjtė. Nėse dikush tė fyen dhe tė turpėron me atė qė e di te ti, ti mos e turpėro me atė qė e di te ai. Vėrtet turpi do tė bie mbi tė”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu me isnad tė vėrtetė, ndėrsa Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

439. Muadh ibni Enes r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e lė stolisjen me rroba pėr shkak tė modestisė ndaj All-llahut, edhe pse ka mundėsi pėr tė, All-llahu do ta thėrrasė Ditėn e Gjykimit para gjithė krijesave dhe do t'i ofrojė tė zgjedhė ēfarėdo rroba tė imanit pėr t'i veshur”. (Tirmidhiu, hadith hasen)

Mustehab ėshtė qė nė veshje tė ndiqet mesatarja, tė mos kalohet nė ekstrem, i cili vie nė kundėrshtim me zakonet dhe traditat, apo tė cilat nuk pėrputhen me mėsimet e sheriatit.

440. Nga Amr ibni Shuajbi, nga babai i tij dhe nga gjyshi i tij, transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu dėshiron tė shohė gjurmėn e begative tė Tij nė robin e vet”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

441. Umer bin Hattabi r.a. thotė: “E kam dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. duke thėnė: “Vėrtet, mėndafshin e vesh ai qė nuk ka fat”. (Muttefekun alejhi)

Nė njė rivajet tė Buhariut thuhet: “Ai qė nuk ka fat nė ahiret”.

442. Enesi r.a. thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e ka veshur mėndafshin nė kėtė botė, nuk do ta veshė atė nė botėn e ardhshme (ahiret)”. (Muttefekun alejhi)

443. Nga Aliu r.a. i cili ka thėnė: E kam parė Tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. i cili kishte marrė nė tė djathtėn e tij njė copė mėndafshi e nė tė majtėn e tij njė copė ari e pastaj tha: “Kėto dyja janė haram pėr meshkujt e ummetit tim”. (Transmeton Ebu Davudi me sened hasen)

443. a) Ebu Musa el-Esh'ariu r.a. thotė se: Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Veshja e mėndafshit dhe e arit ėshtė e ndaluar pėr meshkujt e ummetit tim, ndėrsa u lejohet femrave.” (Transmeton Tirmidhiu dhe thotė hadith hasen sahih)

444. Enesi r.a. thotė: “I Dėrguari i All-llahut ua lejoi veshjen e rrobave tė mėndafshta Zubejrit dhe Abdurrahman ibni Avfit, pėr shkak tė zgjebes qė e kishin”. (Muttefekun alejhi)

445. Muaviu r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Mos hipni nė shalė mėndafshi e as nė atė prej lėkurės sė tigrit”. (Ebu Davudi dhe tė tjerėt me isnad tė mirė: hadith hasen)

446. Ebul Melih nga babai i tij thotė se Pejgamberi s.a.v.s. e ka ndaluar pėrdorimin e lėkurės sė luanit. (Ebu Davudi, Tirmidhiu dhe tė tjerėt me isnad tė mirė)

Nė rivajetin e Tirmidhiut thuhet: “E ka ndaluar shtruarjen e lėkurės sė luanit”.

447. Berra ibni Azib r.a. thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. mė ka thėnė: “Kur tė shkosh nė shtrat, merr abdest sikurse pėr namaz, e pastaj shtriju nė anėn e djathtė dhe thuaj: 'O Zoti im, Ty tė dorėzohem me shpirtin tim, te Ti drejtohem me fytyrėn time, Ty tė autorizoj pėr ēėshtjen time, Ty tė dorėzohem pėr dėshirat dhe peripecitė e mia. Nuk ka strehim dhe shpėtim pėrveē te Ti. Unė i besoj Librit Tėnd tė shpallur si dhe Pejgamberit Tėnd tė dėrguar'. Le tė jenė kėto fjalėt tua tė fundit”. (Muttefekun alejhi)

448. Aisheja r.anha thotė: “I Dėrguari i All-llahut i falte gjatė natės njėmbėdhjetė rekate dhe kur agonte i falte dy rekate tė shkurta, pastaj shtrihej nė anėn e tij tė djathtė derisa vinte muezzini dhe e thirrte ezanin”. (Muttefekun alejhi)

449. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush ulet nė njė vend pėr ulje dhe nė tė nuk e pėrmend All-llahun, ai do tė jetė i larguar nga All-llahu. Gjithashtu edhe kush ėshtė i shtrirė nė shtrat, nė tė cilin nuk e pėrmend All-llahun, do tė jetė i larguar dhe i ndėrprerė prej All-llahut”. (Ebu Davudi me sened tė mirė)

450. Xhabir ibni Semure r.anhuma thotė: “I Dėrguari i All-llahut kur e falte namazin e sabahut, ulej kėmbėkryq derisa lindte mirė dielli”. (Hadith sahih, transmeton Ebu Davudi dhe tė tjerėt me sened tė vėrtetė)

451. Ibni Umeri r.anhuma thotė: “E kam parė Pejgamberin s.a.v.s. nė oborrin e Qabes tė mbėshtjellur kėmbė dhe duar kėshtu (u ul, i mblodhi kėmbėt nė gishtėrinj, duke i kapur me duar), kjo ishte tė ndenjurit kėmbėkryq”. (Buhariu)

452. Shedid ibni Suvejd r.a. thotė: “Kaloi i Dėrguari i All-llahut para meje, dhe unė isha ulur kėshtu: e kisha vėnė dorėn time tė majtė pas shpine dhe isha mbėshtetur nė shpinėn e dorės sime, e Pejgamberi s.a.v.s. mė tha: “E preferon uljen e atyre tė cilėve All-llahu u ėshtė hidhėruar?” (Ebu Davudi me isnad tė vėrtetė)

453. Xhabir ibni Semure r.anhuma thotė: “Kur shkonim te i Dėrguari i All-llahut, ēdonjėri prej nesh ulej nė fund ku kishte vend”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu dhe thonė hadith hasen)

454. Ebu Abdull-llah Selman El-Farisiu r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Ēdo njeri qė lahet ditėn e xhumasė dhe pastrohet sa mė mirė qė tė jetė e mundur, pastaj pėrdor yndyrė dhe vė parfum dhe niset nė namazin e xhumasė dhe nuk i ndan dy veta qė janė ulur, pastaj fal namazin e obliguar dhe hesht gjatė kohės kur imami e lexon hutben, All-llahu i Madhėruar me siguri do t'ia falė mėkatet e javės sė kaluar”. (Buhariu)

455. Amr ibni Shuajbi, nga babai i tij dhe ai nga gjyshi i tij, r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Le tė mos ulet midis dy vetave pėrpos me lejen e tyre”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu thonė: hadith hasen)

456. Hudhejfe ibnul Jeman r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. e ka mallkuar atė qė ulet nė mesin e rrethit. (Ebu Davudi me isnad tė mirė)

Tirmidhiu transmeton nga Ebi Mixhlez se njė njeri ishte ulur nė mesin e rrethit dhe Hudhejfeja i kishte thėnė: “Ėshtė i mallkuar nga gjuha e Muhammedit s.a.v.s. ai qė ulet nė mesin e rrethit tė njerėzve”. Tirmidhiu thotė se ėshtė hadith sahih.

457. Ibnu Umeri r.a. thotė: “Tė pakta ishin ato tubime prej tė cilave i Dėrguari i All-llahut ēohej pa i bėrė kėto lutje : “O Zoti im, na jep frikėn Tėnde e cila do tė na largojė nga gabimet, dhe jepna pėrulshmėrinė Tėnde, e cila do tė bėjė tendė mes nesh dhe gabimeve qė do tė i bėnim ndaj Teje, na ēo nė Xhennetin Tėnd, jepna besimin e fortė, qė do tė na i lehtėsojė fatkeqėsitė e kėsaj bote. O Zoti im, forcona tė dėgjuarit tonė, tė pamurit tonė dhe fuqinė tonė, sa tė jemi tė gjallė. Bėre (bindjen nė Ty) trashėgimtarė tonin. Bėn qė hakmarrja jonė tė jetė kundėr atyre qė na bėnė zullum, na ndihmo kundėr atyre qė na armiqėsojnė, mos lejo qė fatėkeqėsia ynė tė jetė nė fenė tonė, mos lejo qė dunjaja tė jetė preokupimi ynė mė i madh e as shkalla e diturisė sonė. Mos lejo qė tė na vjen mbi kokė ai qė nuk na mėshiron”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

458. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Ata njerėz qė rrijnė nė njė tubim dhe nė tė nuk e pėrmendin All-llahun e Madhėruar si dhe nuk thonė salavate pėr Pejgamberin s.a.v.s., ata janė tė ndėrprerė nga Ai,  e All-llahu nėse do i dėnon, nėse dėshiron i fal”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

459. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush ulet nė njė vend pėr ulje dhe nė tė nuk e pėrmend All-llahun, ai do tė jetė i larguar nga All-llahu. Gjithashtu edhe kush ėshtė i shtrirė nė shtrat, nė tė cilin nuk e pėrmend All-llahun, do tė jetė i larguar dhe i ndėrprerė prej All-llahut”. (Ebu Davudi me sened tė mirė)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Edhe njė tjetėr argument i Tij ėshtė gjumi i juaj natėn dhe ditėn”. (err-Rrum:23)

460. Ebu Katade r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Ėndrra e mirė - nė njė rivajet tjetėr: ėndrra e bukur - ėshtė prej All-llahut, ndėrsa ėndėrrimi i keq ėshtė prej shejtanit. Prandaj, ai qė sheh nė ėndėrr diēka qė nuk i pėlqen, le tė fryjė tri herė nė tė majtė, dhe le tė kėrkojė mbrojtjen e All-llahut nga shejtani dhe nuk do t'i bėjė dėm asgjė”. (Muttefekun alejhi)

461. Xhabiri r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur dikush prej jush sheh ėndėrr tė keqe, tė pėshtyjė nė tė majtė tri herė dhe tė kėrkojė mbrojtjen e All-llahut nga shejtani tri herė dhe le ta ndėrrojė anėn nė tė cilėn ishte shtrirė”. (Muslimi)

462. Ebul Eska, Vathil ibnul Eska r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet prej shpifjeve mė tė mėdha ėshtė qė njeriu tė pranojė pėr baba atė tė cilin nuk e ka baba, apo tė vėrtetojė se ka parė nė ėndėrr atė qė nuk e ka parė, ose tė deklarojė pėr tė Dėrguarin e All-llahut atė qė nuk e ka thėnė”. (Buhariu)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“O besimtarė, mos hyni nė shtėpi tė huaj pa marrė leje dhe pa i pėrshėndetur njerėzit e saj”. (en-Nūr:27)

Po ashtu All-llahu xh.sh. thotė:

“Por, kur tė hyni nė shtėpi, ju tė pėrshėndetni me pėrshėndetje tė caktuar nga All-llahu, tė uruar e tė bekuar”. (en-Nūr:61)

All-llahu xh.sh. gjithashtu thotė:

“Kur tė pėrshėndeteni nga dikush kthejani me pėrshėndetje mė tė mirė ose me (pėrshėndetje) tė njėjtė!” (en-Nisa:86)

All-llahu xh.sh. thotė:

“A tė ka arritur rrėfimi pėr musafirėt e nderuar tė Ibrahimit, kur hynė dhe thanė: 'Paqe!' Dhe ai u tha: 'Paqe, o njerėz tė panjohur!'”. (edh-Dharrijat:24-25)

463. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Pasi All-llahu e krijoi Ademin a.s. i tha: “Shko dhe pėrshėndete atė grup tė meleqve qė janė ulur, dhe dėgjo si do tė pėrshėndesin. Ajo pėrshėndetje do tė jetė pėrshėndetja jote si dhe pėrshėndetja e pasardhėsve tu”. Ademi a.s. u tha: “Es-selamu alejkum”, e ata u pėrgjigjėn: “Es-selamu alejke ve rahmetull-llah!” (Paqja dhe mėshira e All-llahut qoftė mbi ty!), duke ia shtuar: “Ve rahmetull-llah” (mėshira e Zotit)”. (Muttefekun alejhi)

464. Ebu Umare El-Berra ibni Azib r.anhuma thotė: “Pejgamberi i All-llahut mė ka urdhėruar me shtatė gjėra: vizitėn e tė sėmurit, pėrcjelljen e xhenazes, tė pėrgjigjurit me lutje pėr atė qė teshėtirė, ndihmėn e tė dobtit, pėrkrahjen e tė  shtypurit, pėrhapjen e selamit - paqes dhe justifikimin e betuesit”. (Muttefekun alejhi)

Ky ėshtė njėri prej rivajeteve tė Buhariut.

465. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk do tė hyni nė Xhennet derisa tė besoni, dhe nuk do tė besoni derisa tė mos duheni nė mes veti. A nuk dėshironi t'ju udhėzoj nė njė gjė, nėse e bėni atė do tė duheni nė mes veti? Pėrhapni selamin (pėrshėndetjen) nė mes jush!” (Muslimi)

466. Ebu Jusuf Abdull-llah ibni Selam, r.a. thotė se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “O njerėz, pėrhapeni selamin (thirrni nė paqe), jepni ushqim, mbani lidhjet familjare, faluni kur njerėzit flenė, do tė hyni nė Xhennet me selam”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

467. Tufejl ibni Ubejje bin Ka'b tregon se ai shkonte te Abdull-llah ibni Umeri dhe herėt nė mėngjes shkonin me tė nė treg, dhe thotė: “Kudo qė shkonim nėpėr treg, Abdull-llahu e pėrshėndette secilin me radhė, njerėzit e rėndomtė, tregtarėt, tė varfėrit, nuk kalonte pranė askujt pa e pėrshėndetur”. Tufejli pastaj vazhdon: “Njėherė shkova te Abdull-llah ibni Umeri r.a. dhe ai mė ftoi qė tė shkoj me tė nė treg e unė i thashė: Ēka po kėrkon nė treg kur nuk do tė shesish e as nuk do tė blesh asgjė, nuk do tė vėsh nė licitacion asgjė e as nuk do tė rrish me askėnd nė treg. Rri me ne kėtu tė bisedojmė”. Abdull-llah ibni Umeri r.a. mė tha: “O Ebu Batn (Tufejli ishte barkmadh), ne shkojmė pėr shkak tė selamit, pėrshėndesim kėdo qė e takojmė”. (Maliku nė Muvatta me isnad sahih)

Mustehab ėshtė qė ai qė fillon me selam tė thotė: “Es-selamu alejkum ve rahmetull-llahi ve berekatuhu”, tė pėrshėndet nė shumės (Paqja dhe shpėtimi si dhe mėshira dhe bekimi i All-llahut qofshin mbi ju!) e jo nė njėjės edhe nėse i pėrshėndeturi ėshtė vetėm njė person. Ndėrsa ai i cili ia kthen pėrshėndetjen do t'i thotė: “Ve alejkumus-selam ve rahmetull-llahi ve berekatuhu”, po ashtu nė shumės por me lidhėsen “ve” nė fillim (Edhe mbi ju qoftė paqja, mėshira dhe begatia e All-llahut!).

468. Imran ibni Husajn r.anhuma thotė: “Erdhi njė njeri te Pejgamberi s.a.v.s. dhe tha: “Es-selamu alejkum”. Pejgamberi s.a.v.s. ia ktheu; pastaj njeriu u ul, e Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Dhjetė”. Pastaj erdhi njė njeri tjetėr dhe tha: “Es-selamu alejkum ve rahmetull-llahi”. Pejgamberi s.a.v.s. ia ktheu selamin, njeriu u ul dhe Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Njėzet”. Mė vonė erdhi edhe njė njeri tjetėr dhe tha: “Es-selamu alejkum ve rahmetull-llahi ve berekatuhu”. Pejgamberi s.a.v.s. pranoi selamin, njeriu u ul dhe Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Tridhjetė”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, hadith hasen)

469. Aisheja r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Ky ėshtė Xhibrili, tė pėrshėndet me selam”. Unė atėherė i thashė: “Ve alejhis-selamu ve rahmetullahi ve berekatuhu”. (Muttefekun alejhi)

Nė disa rivajete ėshtė lėnė fjala “ve berekatuhu” e nė disa jo. Gjithsesi mė e mirė ėshtė ajo qė ėshtė mė e plotė.

470. Mikdadi r.a. nė njė hadith tė tij tė gjatė thotė: “Ne ia ēonim Pejgamberit s.a.v.s. pjesėn e tij tė qumėshtit dhe njė natė shkova vonė, i dhashė selam qė tė mos e shqetėsoj atė qė ėshtė duke fjetur dhe tė dėgjojė ai qė ėshtė i zgjuar. Pas kėsaj erdhi Pejgamberi s.a.v.s. dhe e pėrshėndeti me selam ashtu siē kishte vepruar Mikdadi”. (Muslimi)

471. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kalorėsi pėrshėndet kėmbėsorin, kėmbėsori atė qė ėshtė ulur, grupi i vogėl e pėrshėndet grupin e madh”. (Muttefekun alejhi)

Nė njė rivajet tė Buhariut thuhet: “I riu e pėrshėndet tė moshuarin”.

472. Ebu Hurejre r.a. nė hadithin rreth personit i cili nuk e falte mirė namazin, tregon se ka ardhur dhe e ka falur namazin e pastaj ka ardhur te Pejgamberi s.a.v.s. dhe i ka dhėnė selam. Pejgamberi s.a.v.s. e pranoi selamin e pastaj tha: “Kthehu dhe falu pėrsėri, sepse nuk je falur!” Personi i cili nuk falej mirė shkoi dhe e pėrsėriti namazin, pastaj pėrsėri erdhi dhe i dha selam Pejgamberit s.a.v.s. Nė kėtė mėnyrė veproi tri herė. (Muttefekun alejhi)

473. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur ndonjėri prej jush e takon vėllain e vet, ta pėrshėndesė me selam, nėse ata i ndanė ndonjė dru ose ndonjė mur dhe pėrsėri takohen, le ta pėrshėndesė atė”. (Ebu Davudi)

All-llahu xh.sh. nė Kur'an thotė:

“Por kur tė hyni nė shtėpi, ju tė pėrshėndetni me pėrshėndetje tė caktuar nga All-llahu, tė uruar e tė bekuar”. (en-Nūr:61)

474. Enesi r.a. thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. mė ka thėnė: “O djalosh, kur tė hysh nė familjen tėnde, pėrshėndete qė tė ketė begati pėr ty dhe pėr familjen tėnde”. (Tirmidhiu, hadith hasen sahih)

475. Sehl bin Sa'di r.a. thotė: “Nė mesin tonė ishte njė grua - sipas njė rivajeti ishte e vjetėr - e cila i merrte gjėrat ushqimore dhe i ziente nė njė vorbė, i bluante kokrrat e elbit dhe kur ne e falnim namazin e xhumasė shkonim dhe e pėrshėndetnim atė dhe ajo na jepte nga ushqimi”. (Buhariu)

476. Ummi Hani dhe motra e saj Bintu Ebi Talib r.a. thonė: “Shkova te Pejgamberi s.a.v.s. ditėn e ēlirimit tė Mekkes kur ai ishte duke u larė, ndėrsa Fatimeja e mbulonte me njė mbulesė e unė e pėrshėndeta, e pastaj e pėrmendi hadithin e mėparshėm” (Muslimi)

477. Esma bintu Jezid r.a. thotė: “Kaloi pranė nesh Pejgamberi s.a.v.s. pranė grave dhe na pėrshėndeti nė mesin e grave”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu si hadith hasen)

Ky ėshtė citimi i hadithit sipas Ebu Davudit, ndėrsa citimi i Tirmidhiut ėshtė se vėrtet Pejgamberi s.a.v.s. njė ditė kaloi nė xhami ku ishin ulur njė grup i grave dhe ai dha shenjė me dorė pėr pėrshėndetje.

478. Enesi r.a. tregon se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Kur ehli kitabėt (besimtarėt e librave tė shenjtė) ju pėrshėndesin, thuani: “Ve alejkum” (Edhe mbi ju)”. (Muttefekun alejhi)

479. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur ndonjėri prej jush vjen nė ndonjė tubim tė pėrshėndesė me selam dhe kur dėshiron tė largohet, tė pėrshėndesė prapė me selam. Nuk ėshtė i pari mė i vlefshėm se i fundit”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu thonė: hadith hasen)

All-llahu xh.sh. nė Kur'an thotė:

“O besimtarė, mos hyni nė shtėpi tė huaja pa marrė leje dhe pa i pėrshėndetur njerėzit e asaj (shtėpie)”. (en-Nūr:27)

All-llahu xh.sh. po ashtu thotė:

“Edhe kur fėmijėt tuaj arrijnė moshėn e pjekurisė le tė kėrkojnė leje (pėr tė hyrė) ashtu siē kanė kėrkuar leje ata pėrpara tyre”. (en-Nūr:59)

480. Ebu Musa El-Esh'ariu r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. thotė: “Kėrkesa apo leja pėr tė hyrė pėrsėritet tri herė, nėse tė pranon mirė, e nėse jo, atėherė kthehu”. (Muttefekun alejhi)

481. Sehl ibnu Sa'd r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. thotė: “Kėrkimi i lejes pėr tė hyrė dikund ėshtė bėrė pėr shkak tė shikimit (qė tė mos qėllojė atij qė i kėrkohet leja nė gjendje tė padėshirueshme sh.k.)”. (Muttefekun alejhi)

482. Nga Rib'ijj ibni Hirash tregohet se njė njeri nga fisi i Beni Amirėve ka kėrkuar leje prej Pejgamberit s.a.v.s. qė tė hyjė nė shtėpinė e tij dhe i ka thėnė: “A mund tė hyj?” Pejgamberi s.a.v.s. i ka thėnė shėrbėtorit tė vet: “Dil dhe mėsoje si kėrkohet leja pėr tė hyrė dhe thuaji atij tė thotė: 'Es-selamu alejkum, a ėshtė e lirė?' Njeriu e dėgjoi dhe i tha: “Esselamu alejkum a ėshtė e lirė?”Pejgamberi s.a.v.s. atėherė i dha leje dhe njeriu hyri”. (Ebu Davudi me isnad sahih)

483. Kilde ibni Hanbel r.a. tregon: “Shkova te Pejgamberi s.a.v.s. dhe hyra te ai pa e pėrshėndetur dhe Pejgamberi s.a.v.s. mė tha: “Kthehu dhe thuaj: 'Es-selamu alejkum, a  tė hyjė?'” (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, hadith hasen)

484. Ebu Dherri r.a. thotė: “Njė natė dola dhe e vėrejta Pejgamberin s.a.v.s. duke shėtitur vetėm. Unė shkoja nėn hijen e hėnės dhe kur Pejgamberi s.a.v.s. mė vėrejti e mė tha: “Kush ėshtė?”, unė u pėrgjigja: “Ebu Dherri”. (Muttefekun alejhi)

485. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Nėse ndonjėri prej jush teshėtinė, le tė thotė: 'Falėnderimi i qoftė All-llahut', ndėrsa shoku i tij apo vėllai: 'All-llahu tė mėshiroftė'. Kur t'i thotė vėllai apo shoku i vet: 'All-llahu tė mėshiroftė', atėherė personi qė teshėtinė le tė thotė: 'Zoti ju udhėzoftė dhe mendjen tuaj e ndriēoftė'”. (Buhariu)

486. Ebu Musa tregon se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Nėse dikush prej jush teshė dhe thotė: 'El-hamdulil-lah' (falėnderimi i qoftė All-llahut), pėrshėndeteni me fjalėt e njohura, por nėse nuk thotė: 'El-hamdulil-lah', atėherė mos kėrkoni shėndet pėr tė, mos i thoni: 'Jerhamukell-llahu'!” (Muslimi)

487. Enesi r.a. tregon: “Dy njerėz kanė teshėtinė te Pejgamberi s.a.v.s. dhe pėr njėrin prej tyre Pejgamberi s.a.v.s. kėrkoi shėndet dhe tha: 'Jerhamukell-llahu!' (tė mėshiroftė All-llahu), e pėr tjetrin jo. I dyti, pėr tė cilin Pejgamberi s.a.v.s. nuk kėrkoi shėndet, tha: “Kur ky teshėtiu kėrkuat shėndet pėr tė, ndėrsa kur teshėtira unė, kėtė nuk e bėtė”. Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Ky e falėnderoi All-llahun, ndėrsa ti nuk veprove ashtu”. (Muttefekun alejhi)

488. Ebu Hurejre r.a. tregon se kur Pejgamberi s.a.v.s. teshėtinte, e vente dorėn e vet apo ndonjė shami nė gojėn e vet dhe sa mundej e ulte zėrin e tė teshmes sė vet. Transmetuesit nuk i kujtohet se Ebu Hurejre thoshte: “e zvogėlonte apo e mbulonte zėrin e tė teshurit”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu si hadith hasen sahih)

489. Ebu Musa r.a. thotė: “Ēifutėt kur vinin te Pejgamberi s.a.v.s. teshėtinin dhe dėshironin qė Pejgamberi s.a.v.s. t'u thoshte: “Jerhamukumull-llahu!” (All-llahu ju mėshiroftė!). Por, Pejgamberi s.a.v.s. u thoshte: “All-llahu ju udhėzoftė dhe ua ndriēoftė mendjen tuaj!” (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu dhe thonė: hadith hasen sahih)

490. Berra r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Dy muslimanė tė cilėt takohen dhe nė mes veti pėrshėndeten, All-llahu xh.sh. do t'ua falė mėkatet e tyre para se ata tė ndahen”. (Ebu Davudi)

491. Enesi r.a. tregon se njė njeri ka thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, njėri prej nesh e takon vėllain apo mikun e vet, a ka nevojė (nė shenjė nderimi) tė pėrulet?” Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Jo!” “A mund ta marrė pėr dore dhe ta pėrshėndes me dorė?” Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Po!” (Tirmidhiu, hadith hasen)

492. Safvan bin Assal r.a. tregon: “Njė ēifut i thotė shokut tė vet: Eja me mua te ky Pejgamber, dhe shkuam ke i Dėrguari i All-llahut dhe e pyetėm pėr shpjegimin e ajeteve (nėntė mrekullive tė mėdha tė All-llahut), ndėrsa transmetuesi pasi e ka pėrmendur hadithin pėr ato ajete, thotė: “Nė fund tė dy e puthėn dorėn dhe kėmbėn e Pejgamberit s.a.v.s. dhe thanė: dėshmojmė se ti je i Dėrguari i All-llahut”. (Tirmidhiu dhe tė tjerėt me sened tė vėrtetė)

493. Ibni Umeri r.anhuma duke treguar njė ndodhi thotė: “Ne iu afruam Pejgamberit s.a.v.s. dhe ia puthėm dorėn”. (Ebu Davudi)

494. Ebu Hurejre tregon se Pejgamberi s.a.v.s. e ka puthur Hasanin, tė birin e Aliut r.a., e atėherė Akre bin Habisi i tha: “Unė i kam dhjetė fėmijė dhe asnjėherė asnjėrin prej tyre nuk e kam puthur”. Atėherė Pejgamberi s.a.v.s. i tha: “Ai qė nuk mėshiron, nuk mėshirohet”. (Ai qė nuk ka mėshirė ndaj tė tjerėve edhe tė tjerėt nuk do tė jenė tė mėshirshėm ndaj tij)”. (Muttefekun alejhi)

495. Berra ibni Azib r.anhuma thotė se Pejgamberi s.a.v.s. na ka urdhėruar: vizitėn e tė sėmurit, pėrcjelljen e xhenazes, tė pėrgjigjurit me lutje pėr atė qė teshėtinė, justifikimin e betuesit, pėrkrahjen e tė shtypurit, tė pėrgjigjurit nė ftesė dhe pėrhapjen e selamit”. (Muttefekun alejhi)

 496. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. thotė: “Muslimani ndaj muslimanit ka kėto pesė obligime: pranimin e selamit, vizitėn e tė sėmurit, pėrcjelljen e xhenazes, pėrgjigjen e ftesės si dhe tė pėrgjigjurit me lutje pėr atė qė teshėtinė”. (Muttefekun alejhi)

497. Ebu Hurejre r.a. tregon se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Vėrtet All-llahu i Madhėruar do tė thotė Ditėn e Kijametit: “O njeri, isha i sėmurė dhe nuk mė vizitove!” Njeriu atėherė do tė pėrgjigjet: “O Zoti im, si do tė vizitoj Ty, kur Ti je Zot i gjithė botėve?” All-llahu do tė thotė: “A nuk e ke ditur se filan robi im ishte i sėmurė dhe nuk e ke vizituar? A nuk e di se sikur ta kishe vizituar me siguri do tė mė kishe gjetur Mua te ai. O njeri, kam kėrkuar prej teje ushqim, por nuk mė ke dhėnė”. Njeriu do tė pėrgjigjet: “O Zoti im, si do tė jap unė Ty ushqim, kur Ti je Zot i gjithė botėve?” All-llahu do tė thotė: “A nuk e ke ditur qė robi im ka kėrkuar prej teje ushqim e ti nuk i ke dhėnė? A nuk e ke ditur se sikur t'i kishe dhėnė ushqim do tė mė kishe gjetur Mua te ai. O njeri, Unė kam kėrkuar prej teje tė mė japėsh ujė, por ti nuk mė ke dhėnė tė pijė!” Njeriu do tė thotė: “O Zoti im, si do tė jap unė Ty ujė, kur Ti je Zot i gjithė botėve?” All-llahu do tė thotė: “Ka kėrkuar robi im ujė prej teje e ti nuk i ke dhėnė. Sikur t'i kishe dhėnė ujė atij, do tė mė kishe gjetur Mua te ai!” (Muslimi)

498. Ebu Musa r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Vizitoni tė sėmurit, ushqeni tė uriturit dhe lironi tė zėnurit rob”. (Buhariu)

499. Thevban r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Muslimani kur e viziton vėllain e vet musliman, vazhdimisht ėshtė nė hurfen e Xhennetit derisa tė kthehet”. Tė pranishmit e pyetėn ēka ėshtė hurfa e Xhennetit? Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Ata janė portokajt e kėputur, pemėt e Xhennetit”. (Muslimi)

500. Aliu r.a. tregon se e ka dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. duke thėnė: “Ai musliman i cili e viziton muslimanin nė mėngjes, shtatėdhjetė mijė melekė do tė luten pėr tė deri nė mbrėmje, e nėse e viziton pas akshamit dhe nė kohėn e jacisė, atėherė do tė luten pėr tė shtatėdhjetė mijė melekė deri nė agim. Shpėrblimi i tij do tė jetė njė pemė e veēantė, portokaj tė vjelur”. (Tirmidhiu)

501. Enesi r.a. thotė: “Njė djalė i ri ēifut shėrbente te i Dėrguari i All-llahut dhe njė ditė u sėmur. Pejgamberi s.a.v.s. erdhi ta vizitojė, u ul afėr kokės sė tij dhe i tha: “Pranoje Islamin!” Djaloshi e shikoi babain e vet, i cili ishte prezent. I ati i tha: “Dėgjoje Ebul Kasemin!” Djaloshi e pranoi Islamin. Pejgamberi s.a.v.s. atėherė doli duke thėnė: “Falėnderimi i qoftė All-llahut, i cili e shpėtoi nga zjarri i Xhehennemit”. (Buhariu)

502. Aisheja r.anha tregon se kur ndokush i ankohej Pejgamberit s.a.v.s. pėr ndonjė gjė, sėmundje apo plagė, Pejgamberi s.a.v.s. e prekte nė atė vend me gishtin e tij tregues (transmetuesi Sufjan ibni Ujejne e vuri gishtin e tij nė tokė pastaj e ngriti, duke dashur tė tregojė se si ka vepruar Pejgamberi s.a.v.s.) e pastaj tha: “Me emėr tė All-llahut, me dheun e tokės sonė, me frymėn (hukamėn) e njėrit prej nesh shėrohet i sėmuri ynė me lejen e Zotit tonė”. (Muttefekun alejhi)

503. Ebu Abdull-llah Uthman ibni Ebil Asi r.a. tregon se i ėshtė ankuar Pejgamberit s.a.v.s. pėr njė sėmundje nė trupin e vet. I Dėrguari i All-llahut i tha: “Vėne dorėn tėnde nė vendin nė tė cilin ke dhembje dhe thuaj: “Bismil-lahi (tri herė) dhe shtatė herė thuaj: Kėrkoj mbrojtje me anė tė fuqisė sė All-llahut dhe mundėsisė sė tij prej sherrit tė asaj qė e ndiej dhe i druaj”. (Muslimi)

504. Ibnu Abbasi r.anhuma tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka hyrė te njė beduin pėr ta vizituar dhe sa herė qė hynte pėr ta vizituar tė sėmurin thoshte: “S'duhet mėrzitur, pastrim (prej mėkateve), ėshtė me dashjen e All-llahut”. (Buhariu)

505. Ebu Seid El-Hudriu dhe Ebu Hurejre r.anhuma kanė qenė dėshmitar se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush thotė: 'La ilahe il-lall-llahu vall-llahu ekber' (nuk ka Zot, pėrveē All-llahut, All-llahu ėshtė mė i madhi), All-llahu do ta dėshmojė se ai flet tė vėrtetėn dhe do tė thotė: 'Ėshtė e vėrtetė se nuk ka Zot tjetėr, pėrveē Meje, Unė jam mė i madhi'. Ndėrsa kur tė thotė njeriu: 'La ilahe il-lall-llahu vahdehu la sherike lehu' (nuk ka Zot, pėrveē All-llahut, Ai ėshtė i vetmi i pashoq), atėherė All-llahu do tė thotė: 'Ėshtė e vėrtetė se unė jam Zot i vetėm dhe nuk kam shok nė asnjė send'. Ndėrsa kur tė thotė robi: 'La ilahe il-lall-llahu, lehul mulku ve lehul hamdu' (nuk ka Zot, pėrveē All-llahut, i Tij ėshtė sundimi dhe Atij i takon falėnderimi), atėherė All-llahu xh.sh. thotė: 'Ėshtė e vėrtetė se nuk ka Zot pėrveē Meje, dhe sundimi e falėnderimi ėshtė i Imi'. Ndėrsa kur tė thotė robi: 'Nuk ka Zot, pėrveē All-llahut, nuk ka asnjė akt, punė dhe ndėrrim qė bėhet pėrveē me fuqinė e All-llahut', atėherė All-llahu do tė thotė: 'Ėshtė e vėrtetė se nuk ka Zot, pėrveē Meje, dhe ēdo ndryshim, ēdo aksion dhe ēdo fuqi ėshtė vetėm me Mua (kjo ėshtė vepėr vetėm Imja)'. Atėherė i Dėrguari i All-llahut tha: “Kush e thotė kėtė gjatė sėmundjes sė vet e pastaj vdes, nuk do ta pėrtyp (gėlltit) zjarri i Xhehennemit”. (Tirmidhiu, hadith hasen)

506. Ibni Abbasi r.anhuma tregon se Ali ibni Ebi Talib r.a. doli prej te Pejgamberi s.a.v.s. kur ishte shumė i sėmurė, nga e cila sėmundje edhe vdiq, dhe njerėzit i thanė: “O Ebul Hasan, si ėshtė i Dėrguari i All-llahut?” Aliu r.a. u pėrgjigj: “Ėshtė ngritur, el-hamdu li-l-Lah, i shėndoshė”. (Buhariu)

507. Kasim ibni Muhammed tregon se Aisheja r.a. ka thėnė: “Va re'sahu!” (O pėr kokėn time!),  kurse Pejgamberi s.a.v.s.  i tha: “Bel ene va re'sahu!” (Jo, por pėr kokėn time) ), dhe e pėrmend hadithin nė vijim. (Buhariu)

508. Ummi Seleme r.anha thotė: “Hyri Pejgamberi s.a.v.s. ke Ebu Seleme tė cilit i ishte ngujuar shikimi. Atėherė Pejgamberi s.a.v.s. ia mbylli sytė dhe tha: “Vėrtet kur tė dalė shpirti, atėherė atė e pėrcjell edhe tė pamurit”. Nė atė moment disa anėtarė tė familjes sė Ebu Selemes filluan tė bėrtasin. Pejgamberi s.a.v.s. atėherė tha: “Mos kėrkoni pėr vete pėrveē hajrit, sepse melaqet bėjnė amin pėr tė gjitha ato qė ju i thuani”. Pastaj tha: “O All-llahu im, fale Ebu Selemen dhe ngrite shkallėn e tij nė atė tė tė udhėzuarve dhe fali pasardhės tė denjė, na falė neve dhe atė o Zot  i botėve dhe bėrja gjerė nė varrin e tij dhe jepi ndriēim nė tė”.  (Muslimi)

509. Ummi Seleme r.anha tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur tė jeni prezent te i sėmuri apo te i vdekuri, atėherė folni mirė, sepse melaqet bėjnė amin pėr tėrė atė qė ju flitni”. Ummi Seleme r.anha tregon se kur ka vdekur Ebu Seleme, shkova te Pejgamberi s.a.v.s. e i thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, Ebu Seleme vdiq”. Ai mė tha: “Thuaj: O Zoti im, mė fal mua dhe Ebu Selemen dhe mė jep mua pasardhės tė mirė!”. Pastaj thashė se All-llahu mė dha pas tij mė paso njė jetė tė mirė!”. Dhe, me tė vėrtetė All-llahu mė dha atė qė ishte mė i mirė se ai, Muhammedin s.a.v.s”.

Muslimi e transmeton kėshtu: “Kur tė jeni prezent te i sėmuri apo te i vdekuri”, kėtu transmetuesi dyshon. Ndėrsa, Ebu Davudi dhe tė tjerėt e transmetojnė vetėm tė vdekurin pa dyshim.

510. Ummi Seleme r.anha thotė se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Robit tė cilit i ndodh ndonjė fatkeqėsi dhe thotė: “Inna lil-lahi ve inna ilejhi raxhiun”. (Vėrtet ne jemi tė All-llahut dhe te Ai do tė kthehemi), o Zoti im, mė jep shpėrblim nė kėtė fatkeqėsi dhe zėvendėsoma me njė tė mirė, vėrtet atė i cili e thotė kėtė, All-llahu do ta shpėrblejė pėr fatkeqėsinė qė i ka ndodhur me njė shpėrblim tė mirė”. Ummi Seleme thotė: “Pasi ka shkuar nė ahiret Ebu Seleme, unė jam lutur ashtu siē mė ka mėsuar Pejgamberi s.a.v.s. dhe pėr kėtė All-llahu ma ka dhėnė Pejgamberin s.a.v.s”. (Muslimi)

511. Ebu Musa r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur robit i vdes fėmija, All-llahu u thotė meleqve: 'A ia keni marrė shpirtin birit tė robit Tim?' Meleqėt thonė: 'Po!' Pastaj u thotė: 'Ia keni marrė frytin e zemrės sė tij?' Meleqėt thonė: 'Po!' Pastaj prapė All-llahu thotė: 'Ēka tha pėr kėtė robi im?' Meleqėt thonė: 'U falėnderua dhe kėrkoi kthim te Ti!' All-llahu xh.sh. thotė: 'Ndėrtoni robit Tim njė shtėpi nė Xhennet dhe jepjani emrin 'Bejtul hamd' (shtėpia e falėnderimit)”. (Tirmidhiu, hadith hasen)

512. Usame ibnu Zejdi r.anhuma thotė: “Njėra prej vajzave tė Pejgamberit s.a.v.s. dėrgoi te i Dėrguari i All-llahut njė njeri qė t'i tregojė dhe ta thėrrasė se njė fėmijė - apo djalė - i saj ėshtė para vdekjes. Pejgamberi s.a.v.s. i tha tė dėrguarit tė saj: “Kthehu te ajo dhe thuaj se e All-llahut ėshtė e tėrė ajo qė e merr, e All-llahut ėshtė edhe ajo qė e jep dhe ēdo gjė te Ai  ėshtė me afat (exhel) tė caktuar dhe pėr kėtė urdhėroje atė qė tė bėjė durim dhe tė llogarisė nė dėmshpėrblim (kompensim)”. (Transmetuesi e pėrmend hadithin nė tėrėsi). (Muttefekun alejhi)

513. Ibnu Umeri r.anhuma tregon se Pejgamberi s.a.v.s. e ka vizituar Sa'd ibni Ubadeten dhe se sė bashku me Pejgamberin s.a.v.s. ishin Abdurrahman ibnu Avf, Sa'd ibnu Ebi Vekkas dhe Abdull-llah ibnu Mes'ud r.anhum. Pejgamberi s.a.v.s. qau dhe kur ata e panė se si qante i Dėrguari i All-llahut qanė edhe ata e ai pastaj u tha: “A nuk dėgjoni? Vėrtet All-llahu nuk do tė dėnojė pėr shkak tė lotit tė syrit e as pėr dėshpėrimin e zemrės, por do tė dėnojė pėr shkak tė kėsaj ose do tė mėshirojė”. Kur tha “pėr shkak tė kėsaj”, atėherė bėri me shenjė kah gjuha”. (Muttefekun alejhi)

514. Enesi r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. hyri te i biri i tij Ibrahimi, i cili ishte para vdekjes dhe iu mbushėn sytė me lotė dhe Abdurrahman ibnu Avfi i tha: “Edhe ti, o i Dėrguari i All-llahut?” Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “O ibnu Avf, kjo ėshtė mėshirė”, e pastaj vazhdoi: “Vėrtet syri qan, zemra dėshpėrohet, por ne nuk do tė themi pėrveē atė me tė cilėn ėshtė i kėnaqur Zoti ynė. Ne pėr shkak tė ndarjes tėnde, o Ibrahim, jemi tė pikėlluar”. (Buhariu dhe njė pjesė Muslimi)

Hadithet rreth kėsaj teme janė tė shumta dhe tė njohura nė Sahih.

515. Ebu Rafi Eslem, rob i tė Dėrguarit tė All-llahut xh.sh. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e lanė tė vdekurin dhe pėr tė nuk flet asgjė, i fsheh tė gjitha ato qė i ka parė te ai, All-llahu xh.sh. do t'ia falė mėkatet dyzet herė mė tepėr”. (Hakimi, i cili thotė se hadithi ėshtė sahih sipas konditave tė Muslimit)

516. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush prezenton xhenazen derisa tė falet namazi e ka pėr shpėrblim njė kirat, ndėrsa ai qė prezenton derisa tė varroset, shpėrblehet me dy kirate”. Tė pranishmit thanė: “Ē'janė dy kirate?” Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Ai shpėrblim ėshtė sa dy kodra tė mėdha”. (Muttefekun alejhi)

517. Ummi Atijja r.anha thotė: “Na ėshtė ndaluar pėrcjellja e xhenazes, por ky ndalim nuk ishte i rreptė sikurse te ndalimet tjera (haram)”. (Muttefekun alejhi)

518. Ibnu Abbasi r.anhuma tregon se e ka dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. duke thėnė: “Kushdo qė vdes prej muslimanėve dhe nė faljen e xhenazes sė tij marrin pjesė dyzet veta, tė cilėt nuk i bėjnė shok (shirk) All-llahut, vėrtet All-llahu do ta pranojė shefatin e tyre”. (Muslimi)

519. Merthed ibnu Abdull-llah El-Jezenij thotė: “Kur Malik ibnu Hubejre r.a. e falte namazin e xhenazes dhe kur njerėzit e pranishėm ishin pak, i ndante nė tri pjesė e pastaj u thoshte se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Kujt i falet namazi i xhenazes prej tri safave, atij i ėshtė premtuar Xhenneti”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu dhe thonė hadith hasen)

520. Ebi Abdurrahman Avf ibni Malik r.a. thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. e ka falur njė xhenaze dhe e kam mbajtur nė mend lutjen e tij, tė cilėn ai e lexoi: 'O Zoti im, fale dhe mėshiroje, falja mėkatet e tij. Bėja tė kėndshėm qėndrimin e tij, zgjeroja vendbanimin e tij tė ri. Laje trupin e tij me ujė, borė e akull tė mirė dhe tė kėndshėm, dhe pastroje prej mėkateve tė tij ashtu si pastrohen rrobat e bardha prej fėlliqėsirave, ndėrroja shtėpinė me mė tė mirė, dhe familjen me mė tė mirė si dhe gruan me mė tė mirė. Fute nė Xhennet dhe mbroje nga dėnimi i varrit dhe dėnimi i zjarrit tė Xhehennemit”. Transmetuesi thotė: “Aq sa dėshirova qė unė tė isha i vdekuri”. (Muslimi)

521. Ebu Hurejre, Ebu Katade dhe Ebu Ibrahim Eshhelij nga baba i tij - i cili ishte sahab i Pejgamberit s.a.v.s. - r.anhum tregojnė se Pejgamberi s.a.v.s. e ka falur njė xhenaze dhe ka thėnė: “O Zoti im, fali tė gjallėt dhe tė vdekurit tanė, tė vegjlit dhe tė mėdhenjtė, meshkujt dhe femrat, ata qė janė tė pranishėm dhe ata qė mungojnė. O Zoti im, atė tė cilin e bjen nė kėtė jetė, bėre tė jetojė nė Islam, e atė tė cilin e vdesė prej nesh, bėre tė vdes me iman. O Zoti im, mos na ndaj nga dobia e tij dhe mos na vė nė sprovė pas tij”. (Tirmidhiu sipas rivajetit tė Ebu Hurejres dhe Eshhelis. Transmetimi i Ebu Davudit nga rivajeti i Ebu Hurejres dhe Katades. Hakimi thotė: Hadithi i Ebu Hurejres ėshtė sahih sipas kushteve tė Buhariut dhe tė Muslimit. Tirmidhiu thotė se Buhariu ka thėnė: Rivajeti mė i saktė i kėtij hadithi ėshtė i Eshheliut. Buhariu thotė: Gjėja mė e saktė nė kėtė temė ėshtė hadithi i Avf ibni Malikut).

522. Ebu Hurejre r.a. thotė se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Kur tė falni namazin e tė vdekurit, atėherė lutuni pėr tė me gjithė zemėr”. (Ebu Davudi)

523. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. nė njė xhenaze ka thėnė: “O Zot, Ti je Zot i tij dhe Ti e krijove dhe Ti e drejtove nė Islam. Ti ia ke marrė shpirtin dhe Ti i di tė fshehtat dhe tė dukshmet e tij, ne kemi ardhur tė kėrkojmė shefaatin Tėnd pėr kėtė tė vdekur dhe fale”. (Ebu Davudi)

524. Vathile ibnul Esk'a r.a. thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. e fali me ne xhenazen e njė njeriu musliman dhe gjatė lutjes e dėgjova duke thėnė: “O Zoti im, ky i biri i filanit ėshtė nė mbrojtjen Tėnde dhe nė fqinjėsinė Tėnde dhe ruaje nga prova e varrit dhe dėnimi i zjarrit. Ti e pėrmbush premtimin dhe meriton falėnderim. O Zoti im, fale dhe mėshiroje. Vėrtet, Ti je Ai qė fal dhe mėshiron”. (Ebu Davudi)

525. Abdull-llah ibni Ebi Evfa r.anhuma nė xhenazen e vajzės sė vet i ka marrė katėr tekbire dhe pas tekbirit tė katėrt qėndroi sa nė mes dy tekbireve tė para duke kėrkuar falje dhe duke u lutur pėr bijėn e vet, e pastaj tha: “I Dėrguari i All-llahut vepronte po nė kėtė mėnyrė”.

Ndėrsa nė njė rivajet thuhet: Bėri katėr tekbire, pastaj qėndroi njė moment derisa mendova se ai do tė thėrret edhe tekbirin e pestė, pastaj dha selam nė tė djathtė dhe nė tė majtė. Pasi mbaroi, i thamė: “Ē'ėshtė kjo?” Ai u pėrgjigj: “Unė nuk kam shtuar mė tepėr se ajo qė e kam parė Pejgamberin s.a.v.s”., ose ka thėnė: “Kėshtu ka vepruar i Dėrguari i All-llahut”. (Hakimi, hadith hasen)

526. Transmeton Ebu Hurejre r.a., nga Pejgamberi s.a.v.s. qė ka thėnė: “Shpirti i besimtarit ėshtė i lidhur me borxhin e vet derisa mos t'i lahet”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

527. Husajn ibni Vahvah r.a. tregon se ėshtė sėmurė Talha ibnu Berrai ibn Azib r.anhuma dhe erdhi Pejgamberi s.a.v.s. ta vizitojė e i tha: “Unė nuk e shoh Talhan ndryshe vetėm tė vdekur, mė lajmėroni mua dhe ngutuni me tė. Vėrtet nuk ka nevojė qė trupi i muslimanit tė mbyllet nė mesin e njerėzve tė shtėpisė”. (Ebu Davudi)

528. Aliu r.a. thotė: “Ishim nė xhenaze nė Bekiil Garkad dhe erdhi i Dėrguari i All-llahut e u ul dhe ne u ulėm rreth tij. Ai mbante njė shkop, e luajti kokėn dhe filloi tė shpojė nė tokė me shkopin e vet e pastaj tha: “Nuk ka asnjė prej jush e qė nuk i ėshtė pėrcaktuar njė vend nė Xhehennem e njė vend nė Xhennet”. Tė pranishmit thanė: “O i Dėrguari i All-llahut, a nuk duhet qė ne tė mbėshtetemi nė librin tonė?” Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Punoni, kryeni obligimet tuaja, ēdokush ėshtė i lehtėsuar pėr atė qė ėshtė krijuar”. (Transmetuesi pėrmend pėrfundimin e hadithit). (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Edhe ata, tė cilėt kanė ardhur pas tyre, thonė: 'O Zoti ynė! Na e fal neve dhe vėllezėrve tanė qė na kanė prirė nė besim”. (el-Hashr:10)

529. Aisheja r.a. tregon se njė njeri i ka thėnė Pejgamberit s.a.v.s.: “Vėrtet, nėna ime ka ndėrruar jetė dhe kam parė se sikurse tė mundej tė fliste do tė mė urdhėronte tė jap sadaka (lėmoshė) pėr tė. A ka dobi nėse unė jap sadaka pėr tė?” Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Po!” (Muttefekun alejhi)

530. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur vdes njeriu, puna e tij ndėrpritet pėrveē tri gjėrave: sadakasė sė pėrhershme (hajratit), nga dituria prej sė cilės kanė dobi tė tjerėt ose nga pasardhėsi i mirė, i cili lutet pėr tė vdekurin”. (Muslimi)

531. Enesi r.a. thotė: “Disa njerėz bartnin njė xhenaze dhe folėn mirė pėr tė. Atėherė Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Ashtu duhet tė jetė!” Pastaj sollėn njė xhenaze tjetėr dhe njerėzit folėn keq pėr tė. Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Ashtu duhet tė jetė!” Atėherė Umer ibnul Hattabi r.a. pyeti: “Ēka duhet tė jetė ashtu?” Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Pėr tė parin folėt mirė dhe duhet tė shkojė nė Xhennet. Ndėrsa, pėr tė dytin folėt keq dhe duhet tė shkojė nė Xhehennem. Ju jeni dėshmitarė tė All-llahut nė tokė”. (Muttefekun alejhi)

532. Ebul Esvedi, i cili thotė: “Erdha nė Medine dhe u ula te Umer ibnul Hattabi r.a. ndėrsa njerėzit bartnin njė xhenaze. Tė pranishmit folėn mirė pėr tė vdekurin. Umeri tha: “Ashtu duhet tė jetė!” Mė vonė kaloi njė xhenaze tjetėr dhe u fol mirė edhe pėr tė. Umeri prap tha: “Ashtu duhet tė jetė!” Pastaj kaloi njė xhenaze e tretė dhe u fol keq pėr tė. Atėherė Umeri tha: “Ashtu duhet tė jetė!” Ebul Esvedi thotė: “Atėherė pyeta: 'Ēka duhet tė jetė ashtu, o prijės i besimtarėve?' H. Umeri tha: “Unė fola ashtu sikurse ka folur i Dėrguari i All-llahut, e ai ka thėnė: 'Pėr cilindo musliman qė dėshmojnė katėr veta se ėshtė i mirė, All-llahu atė do ta ēojė nė Xhennet'. Ne atėherė thamė: 'E tre?' Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: 'Edhe tre!' Ne pastaj shtuam: 'E dy?' Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: 'Edhe dy!' Pastaj mė nuk e kemi pyetur vetėm pėr njė dėshmitar”. (Buhariu)

533. Enesi r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Muslimanin, tė cilit i vdesin tre fėmijė para se ta arrijnė moshėn e pjekurisė (bylyk), All-llahu xh.sh. do ta ēojė nė Xhennet pėr shkak tė dashurisė dhe mėshirės sė tij ndaj fėmijėve”. (Muttefekun alejhi)

534. Ebu Seid El-Hudriu r.a. thotė: “Erdhi njė grua te i Dėrguari i All-llahut dhe tha: “O i Dėrguari i All-llahut, burrat po vijnė nė bisedė te ti, prandaj caktoje edhe pėr ne njė ditė, nė tė cilėn do tė tubohemi qė tė na mėsosh atė qė All-llahu ta ka mėsuar ty”. Pastaj, i Dėrguari i All-llahut tha: “Tubohuni kėtė dhe kėtė ditė”, kur edhe u tubuan, pastaj erdhi Pejgamberi s.a.v.s. dhe na mėsoi atė qė ia pat mėsuar All-llahu, duke thėnė: “Cilėsdo grua qė i vdesin tre fėmijė (tė moshės jomadhore), ata do tė jenė perde (mburojė) pėr tė prej zjarrit tė Xhehennemit”. Njė grua pyeti: “E nėse i vdesin dy fėmijė?” I Dėrguari i All-llahut u pėrgjigj: “Edhe dy!” (Muttefekun alejhi)

535. Ka'b ibnu Malik r.a. vėrteton se Pejgamberi s.a.v.s. u nis nė luftėn e Tebukut ditėn e enjte dhe ai dėshironte qė tė nisej nė rrugė ditėn e enjte. (Muttefekun alejhi)

Nė njė rivajet nė Sahihajn (tė Buhariut dhe Muslimit) thuhet: “Vėrtet pak herė i Dėrguari i All-llahut ėshtė nisur nė rrugė pėrveē ditės sė enjte”.

536. Sahr bin Vadaate El-Gamidij Es-Sahabij r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “O Zoti im, bekoje ummetin tim nė mėngjeset e hershme!” Pejgamberi s.a.v.s. kur e dėrgonte patrullėn apo ushtrinė, atė e bėnte nė fillim tė ditės. Transmetuesi Sahr ishte tregtar dhe gjithnjė e niste karvanin e tregtisė nė fillim tė ditės dhe kėshtu u pasurua dhe fitoi shumė. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu dhe thonė: hadith hasen)

537. Amr ibn Shuajb nga gjyshi i tij pėrmes babait tė tij transmeton se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Njė kalorės i vetėm ėshtė njė shejtan (i humbur), dy kalorės janė dy shejtanė (tė humbur), ndėrsa tre kalorės janė udhėtarė”. (Ebu Davudi, Tirmidhiu dhe Nesaiu, hadith hasen)

538. Ebu Seidi dhe Ebu Hurejre r.anhuma tregojnė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur tre veta nisen pėr nė rrugė, le ta zgjedhin menjėherė njėrin pėr prijės (udhėheqės) tė vetin”. (Ebu Davudi me isnad tė mirė - hadith hasen)

539. Ibnu Abbasi r.anhuma tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Shoqėria mė e mirė ėshtė prej katėr vetave, ēeta mė e mirė ėshtė patrulla prej katėrqind vetave, ndėrsa ushtria mė e mirė ėshtė prej katėr mijė vetave. Dymbėdhjetė mijė ushtarė nuk mund tė pėsojnė disfatė e si shkak tė merret numri i vogėl”.  (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu thonė: hadith hasen)

540. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur tė udhėtoni nėpėr kullosa, jepjani deveve atė qė u takon prej tokės. Ndėrsa kur tė udhėtoni nėpėr shkretėtirė, ngutuni tė kaloni sa mė shpejtė, para se tė nxehė dielli; e nėse pushoni, largohuni nga rrugėt, sepse ato janė rrugė tė kafshėve tė egra dhe vendstrehim i luanėve gjatė natės”. (Muslimi)

541. Enesi r.a. thotė: “Ne kur ndodheshim nė ndonjė vend , nuk faleshim para se t'i vendosnim (rehatonim) kafshėt bartėse ”. (Ebu Davudi sipas konditave tė Muslimit)

542. Xhabiri r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. e kishte traditė tė rrijė mbrapa gjatė udhėtimit. Ashtu u ndihmonte tė dobtėve, i shoqėronte dhe lutej pėr ta. (Ebu Davudi me isnad tė vėrtetė)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“I cili ju bėn tė mundshme tė udhėtoni me lundra dhe kafshė. Qė tė vendoseni mbi to dhe qė tė kujtoni dhuntitė e Zotit tuaj e tė thuani: 'Qoftė lavdėruar Ai, i cili na i ka nėnshtruar ato. Ne kėtė nuk do tė mund ta bėnim'”. (ez-Zuhruf:12-14)

543. Ibnu Umeri r.anhuma tregon se Pejgamberi s.a.v.s. kur hipte nė kafshėn kalėruese tė vet dhe nisej pėr rrugė, tri herė thoshte: “All-llahu ekber”, e pastaj vazhdonte: “Falėnderimi i qoftė Atij qė na e bėri kėtė, ruajtės tė tė cilit ne nuk jemi dhe ne do tė kthehemi prap te Krijuesi ynė. O Zoti im, tė lutemi Ty nė kėtė udhėtim tonin pėr devotshmėri dhe mirėsi, si dhe tė bėjmė vepra tė atilla prej tė cilave Ti je i kėnaqur. O Zoti im, na e lehtėso kėtė udhėtim dhe na e bėnė tė afėrt largėsinė . O Zoti im, Ti je shoqėrues yni nė udhėtim dhe zėvendės yni nė familje. O Zoti im, unė kėrkoj ndihmė prej Teje nga vėshtirėsitė e rrugės dhe prej tė pamurit tė dėshpėruar dhe prej keqėsimit tė gjendjes  nė pasuri, familje dhe fėmijė”. Pejgamberi s.a.v.s. kur kthehej e pėrsėriste dhe shtonte: “Tė kthyer e tė penduar, Zotin tonė duke e falėnderuar”. (Muslimi)

544. Ali ibni Rebiate thotė: “Isha i pranishėm kur Ali ibnu Ebu Talibi zuri njė kalė qė tė hipė nė tė dhe pasi qė e vuri kėmbėn e vet nė zenxhin tha: “Bismil-lahi”, ndėrsa kur u vendos mbi shpinėn e tij tha: “Falėnderimi i qoftė All-llahut, qė na krijoi kėtė, pronarė tė sė cilės ne nuk jemi e as ruajtės. Dhe ne vėrtet do tė kthehemi te Krijuesi ynė”. Pastaj tri herė tha: “El-hamdulil-lah”, tri herė: “All-llahu ėshtė mė i Madhi!”, e pastaj vazhdoi: “Lavdėrimi tė takon vetėm Ty, unė jam mizorues i shpirtit tim, mė fal, sepse nuk ka falės pėrveē Teje”. Pastaj qeshi dhe tė pranishmit i thanė: “O prijės i besimtarėve, pėr ēka qeshe?” Ai u pėrgjigj: “E kam parė tė Dėrguarin e All-llahut duke vepruar kėshtu. Pastaj qeshi e unė i thashė: “O i Dėrguari i All-llahut pėr ēka qesh? “ Ai u pėrgjigj: “Vėrtet Krijuesit tėnd i pėlqen kur robi thotė:Falmi mėkatet, sepse ai e di se mėkatet nuk mund t'i falė askush tjetėr”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, hadith hasen. Ky ėshtė teksti i Ebu Davudit)

545. Xhabiri r.a. tregon se Pejgamberi e kishte traditė tė rrijė mbrapa gjatė udhėtimit. Ashtu u ndihmonte tė dobtėve, i shoqėronte dhe lutej pėr ta. “Ne ngritnim tekbire, kur ngriheshim nė kodrina, ndėrsa falėnderonim All-llahun  kur zbritnim nė rrafshina”. (Buhariu)

546. Ebu Hurejre r.a. tregon se njė njeri ka thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, kam ndėrmend tė udhėtoj, prandaj mė porosit diēka”. Pejgamberi s.a.v.s. i tha: “Tė porosis takvallukun (frikėn nga All-llahu) dhe tė marrėsh tekbire nė ēdo kodrinė”. Pasi njeriu shkoi, Pejgamberi s.a.v.s. tha: “O Zoti im, afroja largėsinė dhe lehtėsoja udhėtimin!” (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

547. Ebu Musa El-Esh'ariu r.a. thotė: “Ishim me tė Dėrguarin e All-llahut nė njė udhėtim dhe ēdoherė qė ngriheshim mbi ndonjė luginė me zė thoshim: “La ilahe il-lall-llah, All-llahu ekber”. Zėri ynė ngrihej lartė. I Dėrguari i All-llahut me njė rast tha: “O njerėz, frenojeni vetveten, sepse ju nuk i luteni tė shurdhėtit apo atij qė nuk ėshtė i pranishėm. Ai ėshtė me ju. Ai dėgjon dhe ėshtė afėr”. (Muttefekun alejhi)

548. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Tri lutje (dua) janė tė pranuara pa dyshim: lutja e atij mbi tė cilin bėhet padrejtėsi, lutja e udhėtarit (musafirit), si dhe lutja e prindit pėr fėmijėn e vet”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu dhe thonė hadith hasen. Nė rivajetin e Ebu Davudit ishte hequr fjala “veledihi” - pėr fėmijėn e vet)

549. Havla binti Hakim r.a. thotė se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Kush vendoset nė njė vend (banesė, pushimore, hotel, etj.) pastaj thotė: Kėrkoj mbėshtetje me fjalėt e pėrsosura tė All-llahut nga sherri asaj qė ka krijuar; nuk do ta dėmtojė asgjė derisa tė largohet prej atij vendi”. (Muslimi)

550. Enesi r.a. thotė: “Udhėtuam me tė Dėrguarin e All-llahut dhe kur arritėm afėr Medines, Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Tė kthyer, tė penduar e tė pėrkushtuar, Zotin tonė duke e falėnderuar”. Pejgamberi s.a.v.s. i pėrsėriste kėto fjalė derisa arritėm nė Medine”. (Muslimi)

551. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk i lejohet njė gruaje, e cila beson nė All-llahun dhe nė Ditėn e Gjykimit, tė marrė rrugė tė gjatė prej njė dite e njė nate pa e shoqėruar njė i afėrm i familjes”. (Muttefekun alejhi)

552. Ibnu Abbasi r.a. tregon se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Assesi nuk duhet lėnė vetėm njė burrė me njė grua, tė cilėn nuk e shoqėron njė i afėrm. Gruaja nuk duhet tė udhėtojė pa tė afėrmin e saj”. Njė njeri tha: “O i Dėrguari i All-llahut, gruaja ime udhėton pėr nė haxhxh, kurse unė jam regjistruar nė kėtė e kėtė betejė?” Pejgamberi s.a.v.s. iu pėrgjigj: “Shko dhe kryeje haxhxhin sė bashku me gruan tėnde!” (Muttefekun alejhi)

553. Ebu Umame r.a. thotė se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Lexojeni Kur'anin, vėrtet ai do tė ndėrmjetėsojė Ditėn e Gjykimit pėr tė zotėt e vet”. (Muslimi)

554. Nevvas bin Sem'an r.a. thotė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Ditėn e Gjykimit do tė vijė Kur'ani dhe tė zotėt e tij, tė cilėt vepronin sipas tij nė kėtė botė (dunja), u prijnė suret “El-Bekaretu” dhe “Ali imran”, tė cilat ndėrmjetėsojnė pėr shokun (lexuesin) e vet”. (Muslimi)

555. Uthman ibnu Affan r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Mė i miri prej jush ėshtė ai i cili mėson Kur'an dhe ia mėson atė dikujt”. (Buhariu)

556. Ebu Musa El-Esh'ariu r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Shembulli i besimtarit qė lexon Kur'anin, ėshtė sikurse shembulli i qitrės (etruxhxhetu): aroma e sė cilės ėshtė e mirė dhe shijen e ka tė mirė; shembulli i besimtarit qė nuk e lexon Kur'anin, ėshtė sikurse hurma (temretu): nuk ka erė, por shijen e ka tė ėmbėl; ndėrsa shembulli i munafikut (hipokritit) i cili e lexon Kur'anin, ėshtė sikurse shembulli i krizantemės (lule vjeshte) (rejhanetu), aroma e sė cilės ėshtė e mirė, ndėrsa shija e idhėt. Shembulli i munafikut i cili nuk e lexon Kur'anin, ėshtė sikurse shembulli i kungullit tė egėr (handzaletu), qė nuk ka aromė, kurse shijen e ka tė idhėt”. (Muttefekun alejhi)

557. Umer ibnul Hattabi r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu me kėtė Libėr do t'i ngrit disa popuj, ndėrsa do t'i ulė disa tė tjerė”. (Muslimi)

558. Ibnu Umer ibnul Hattabi r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk ka xhelozi vetėm nė dy veta: Njeriut tė cilit All-llahu ia ka dhėnė Kur'anin dhe ai e lexon atė (nė namaz) natėn dhe ditėn , dhe njeriut tė cilit All-llahu i ka dhėnė pasuri dhe ai atė e harxhon natė e ditė nė bamirėsi”. (Muttefekun alejhi)

559. Berra bin Azib r.anhuma thotė: “Ishte njė njeri i cili lexonte suretul Kehf, kurse pranė tij ishte njė kalė i lidhur me dy litarė. Nė njė moment zbriti njė re dhe filloi t'i afrohet, ndėrsa kali filloi tė ikė prej saj. Pasi agoi, njeriu erdhi te Pejgamberi s.a.v.s. dhe i tregoi pėr atė qė kishte ndodhur. Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Kjo ėshtė mėshirė, zbriti pėr hir tė Kur'anit”. (Muttefekun alejhi)

560. Abdull-llah ibnu Amr ibnul Asi r.anhuma tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Poseduesit tė Kur'anit do t'i thuhet: Lexo dhe hip lartė, lexoje ashtu si e ke lexuar nė dynja. Vendi yt do tė jetė ke ajeti i fundit tė cilin do ta lexosh”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu thonė: hadith hasen sahih)

561. Ebu Musa r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Ruajeni Kur'anin, betohem nė Atė qė shpirti i Muhammedit ėshtė nė duart e Tij, vėrtet Kur'ani zgjidhet mė shpejt se sa deveja nga litari i saj”. (Muttefekun alejhi)

562. Ibnu Umeri r.anhuma tregon se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Vėrtet shembulli i njė hafidhi tė Kur'anit ėshtė sikurse shembulli i njė deveje tė lidhur. –Nėse kujdeset pėr tė e mban e nėse e lė ik”. (Kėshtu pra ėshtė edhe me hafidhin e Kur'anit, nėse gjithnjė e lexon do tė mbetet hafidh i tij, pėrndryshe do ta harrojė). (Muttefekun alejhi)

563. Ebu Hurejre r.a. thotė se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “All-llahu nuk i lejon askujt atė qė ia ka lejuar Pejgamberit, qė me zė tė bukur, melodik e tė lartė ta lexojė Kur'anin”. (Muttefekun alejhi)

564. Berra bin Azib r.anhuma thotė: “E kam dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. duke lexuar nė namazin e jacisė “Vettini vezzejtuni” (suren Tin). Unė nuk kam dėgjuar zė mė tė bukur se zėrin e Pejgamberit s.a.v.s”. (Muttefekun alejhi)

565. Nga Ebu Seid El-Huderijj r.a. pėrcillet se i Dėrguari All-llahut (s.a.v.s.) ka thėnė pėr “Kulhuvall-llahu ehad”: “Pėr Atė, shpirti im nė duart e tė cilit ėshtė, kjo sure ėshtė e barabartė me njė tė tretėn e Kur'anit”.

Nė njė transmetim tjetėr tregohet se I Dėrguari i All-llahut u tha shokėve tė tij: “A asnjėri prej jush nuk mund ta lexojė njė tė tretėn e Kur'anit brenda njė nate?” –Kjo iu duk e rėndė atyre dhe thanė: “Cili prej nesh do tė mund ta pėrballonte o I Dėrguari i All-llahut?” –Nė atė rast u pėrgjigj: “Kulhuvall-llahu ehad. All-llahus-samed ėshtė njė e treta e Kur'anit” (Transmeton Buhariu)

566. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė se: “'Kul huvAll-llahu ehad' ėshtė e barabartė me njė tė tretėn e Kur'anit”. (Transmeton Muslimi)

567. Ebu Mes'ud El-Bedrijj r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush i lexon dy ajetet e fundit tė sures “Bekare” gjatė njė nate, do t'i mjaftojnė”. (Muttefekun alejhi)

568. Ebu Hurejre r.a. thotė: “Mė autorizoi Pejgamberi s.a.v.s. pėr ruajtjen e zekatit tė Ramazanit (sadakai fitrit) dhe mė erdhi njė udhėtar qė filloi tė marrė ushqim, e kapa dhe i thashė: “Patjetėr do tė tė dėrgoj te i Dėrguari i All-llahut!” Ai tha: “Unė jam i nevojshėm, unė kam familje dhe nevojė shumė tė madhe”. Unė e lejova tė shkojė. Kur agoi, i Dėrguari i All-llahut tha: “O Ebu Hurejre ē'bėri me ty ai qė e zure mbrėmė?” Unė i thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, u ankua nė nevojshmėri dhe familje, mė ėshtė dhimbsur dhe pėr kėtė e lashė tė hyjė. Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Sa i pėrket atij, ai tė ka gėnjyer dhe prapė do tė vijė”. Pasi e dija se do tė vijė prapė, sipas fjalėve tė Pejgamberit s.a.v.s., unė e pritja: erdhi dhe filloi tė marrė ushqim. Unė i thashė: “Tė dėrgoj te Pejgamberi s.a.v.s”. Ai prapė tha: “Mė lėsho, unė jam i nevojshėm, kam shumė fėmijė dhe nuk do tė vij tjetėr herė”. Mu dhimbs dhe e lėshova tė shkojė. Tė nesėrmen i Dėrguari i All-llahut mė tha: “O Ebu Hurejre ē'bėri me ty ai qė e zure mbrėmė?” Unė i thashė: “Ankohej se ka nevojė shumė tė madhe dhe ka shumė fėmijė. Mu dhimbs dhe e lirova tė shkojė”. Pejgamberi s.a.v.s. mė tha: “Ai tė ka gėnjyer dhe pėrsėri do tė kthehet”. E prita pėr tė tretėn herė kur erdhi tė marrė ushqim. E kapa dhe i thashė: “Gjithsesi do tė tė dėrgoj te Pejgamberi s.a.v.s. Kjo ėshtė hera e tretė qė ti thua se nuk do tė kthehesh dhe prapė vjen”. Ai mė tha: “Liromė, sepse unė do t'i mėsoj disa fjalė, tė cilat do tė sjellin dobi te All-llahu”. I thashė: “Cilat janė ato?” Ai mė tha: “Kur tė shkosh tė fleshė nė shtratin tėnd, lexoje ajeti Kursinė deri nė fund tė ajetit: “All-llahu la ilahe il-la huvel hajjul kajjumu”, dhe se All-llahu atė natė do tė mė ruajė dhe se shejtani nuk do tė mė afrohet deri nė agim. Pėr kėtė e lejova tė shkojė. Tė nesėrmen pas agimit, Pejgamberi s.a.v.s. mė tha: “Ēka bėri robi me ty dje?” Unė i thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, ai mė premtoi se do tė mė mėsojė disa fjalė me tė cilat All-llahu do tė mė sjellė dobi, pėr kėtė e lejova tė shkojė”. Pejgamberi s.a.v.s. mė tha: “Cilat janė ato fjalė?” Unė i thashė se ai mė tha: 'Kur tė shkosh tė flesh lexoje ajeti Kursinė “All-llahu la ilahe il-la huvel hajjul kajjumu”, atė do ta kesh vazhdimisht mbrojtės tė All-llahut, as nuk do tė tė afrohet ndonjė shejtan derisa tė zgjohesh. Prap e lejova tė shkojė. Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Tė ka thėnė tė vėrtetėn, edhe pse ai gjithmonė ėshtė gėnjeshtar. A e di se me kėnd ke biseduar prej tre netėsh o Ebu Hurejre?” I thash: Jo.  Ai ishte shejtan!”, - m'u pėrgjigj. (Buhariu)

569. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Ata njerėz qė tubohen nė njėrėn prej shtėpive tė All-llahut (xhami), qė tė lexojnė Librin e All-llahut dhe ta studiojnė nė mes veti, do t'ju vijė atyre paqja (qetėsia) e plotė e All-llahut dhe do t'i mbulojė mėshira e Tij, dhe melaqet do tė kujdesen pėr sigurimin e tyre e All-llahu do t'i lavdėrojė tek ata qė i ka pranė”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėruar nė Kur'an thotė:

“O besimtarė! Kur tė niseni tė kryeni faljen (namazin), lani fytyrat tuaja dhe duart tuaja me gjithė bėrryla, kurse kokėn tuaj fėrkojeni (bėni mes-h), edhe kėmbėt tuaja deri nė zog tė kėmbės. Dhe nėse jeni tė papastėr (xhunub), atėherė pastrohuni! Por, nėse jeni tė sėmurė ose nė rrugė, ose nė qoftė se keni kryer nevojė natyrore apo keni pasur marrėdhėnie me gratė tuaja e nuk gjeni ujė, atėherė me duart tuaja prekni tokėn e pastėr, lėmoni fytyrat tuaja dhe duart tuaja. All-llahu nuk do t'u bėjė vėshtirėsi, por do qė t'ju pastrojė dhe t'ua plotėsojė dhuntinė e vet qė tė jeni mirėnjohės”. (el-Maide:6)

570. Ebu Hurejre r.a. tregon: “E kam dėgjuar mikun tim s.a.v.s. duke thėnė: “Veshja solemne (rrobat dhe stolitė), e besimtarit do tė arrijė deri ku ka arritur abdesti”. (Muslimi)

571. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur merr abdest robi musliman - besimtari - kur ta lajė fytyrėn e vet, prej fytyrės sė tij del ēdo mėkat qė ka bėrė duke shikuar me sytė e vet, kėto mėkate bien sė bashku me rėnien e ujit ose me pikėn e fundit tė ujit. Ndėrsa kur t'i lajė duart e veta, atėherė ēdo mėkat qė e kanė bėrė duart e tij bie me ujin ose me pikėn e fundit tė ujit tė dorės. Kur t'i lajė kėmbėt, atėherė ēdo mėkat qė kanė ecur nė tė kėmbėt e ti do tė bie prej kėmbės sė bashku me ujin e abdestit, apo me pikėn e fundit tė ujit tė abdestit nga kėmba, kėshtu qė kur tė kryhet abdesti, mbetet i pastėr prej mėkateve”. (Muslimi)

572. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “A dėshironi t'ju tregoj se me ēka All-llahu i shlyen mėkatet e juaja dhe me ēka i lartėson gradat tuaja?” Tė pranishmit i thanė: “Po, o i Dėrguari i All-llahut!” Pejgamberi s.a.v.s. u tha: “Marrja e abdestit edhe atėherė kur ėshtė vėshtirė, shkuarja e shpeshtė nė xhami dhe pritja e namazit pas namazit. Kjo ėshtė fortifikatė, kjo ėshtė fortifikatė”. (Muslimi)

573. Muavija r.a. thotė se e ka dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. duke thėnė: “Muezinėt do tė jenė mė qafėgjatėt (mė tė pashmit) nė Ditėn e Gjykimit”. (Muslimi)

574. Abdull-llah ibni Abdurrahman bin Ebu Sa'sa'ah tregon se Ebu Seid El-Hudriu i ka thėnė: “Unė tė shoh ty qė i do dhentė dhe shkretėtirėn, kur tė jesh me dhen nė shkretėtirė dhe kur tė thėrrasėsh ezanin pėr namaz, atėherė ngrite zėrin. Vėrtet ēdokush qė e dėgjon zėrin e namazit, qoftė xhind, njeri ose diēka tjetėr, do tė bėhet dėshmitar Ditėn e Gjykimit”. Ebu Seidi pastaj tha: “Unė kėtė e kam dėgjuar prej tė Dėrguarit tė All-llahut”. (Buhariu)

575. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur thirret ezani pėr namaz, atėherė shejtani lėshon njė zė dhe ik qė tė mos e dėgjojė ezanin. Dhe kur tė kryhet ezani, ai kthehet derisa tė tubohen njerėzit pėr namaz dhe derisa tė bėhet ikameti, atėherė u afrohet njerėzve dhe u pėshpėrit: Pėrkujtoje kėtė, pėrkujtoje atė, etj., tė cilėn gjė njeriu nuk do ta kishte pėrkujtuar pa namaz, kėshtu qė njeriu nuk di sa ka falur”. (Muttefekun alejhi)

576. Abdull-llah ibni Amr ibni As r.anhuma thotė se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Kur ta dėgjoni ezanin, thuani ashtu siē thotė muezini, e pastaj bini salavat pėr mua, sepse kush bie salavat pėr mua njė herė, All-llahu i Madhėruar vetėm pėr atė salavat pėr mua, do tė bijė dhjetė salavate pėr tė. Pas salavateve lutne All-llahun pėr mua tė ma japė ndėrmjetėsimin. Ai ėshtė njė shkallė e veēantė,  Xhennet, qė i takon njė robi prej robėrve tė All-llahut e shpresoj se ai rob do tė jem unė. Ai i cili lutet pėr ndėrmjetėsim timin dhe t'i mundėsohet shefaati”. (Muslimi)

577. Xhabiri r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush thotė pasi ta dėgjojė thirrjen (ezanin): “O Zoti im dhe Zot i kėsaj thirrjeje tė pėrsosur dhe i namazit qė do tė falet, jepja Muhammedit ndėrmjetėsimin dhe nderimin,  ringjalle atė nė vendin mė tė famshėm, tė cilin ia ke premtuar, kush e thotė kėtė do tė jem shefaatxhi i tij nė Ditėn e Gjykimit”. (Buhariu)

578. Enesi r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Lutja (duaja) nė mes ezanit dhe ikametit nuk kthehet”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu dhe thonė hadith hasen)

All-llahu i Madhėruar nė Kur'an thotė:

“Namazi me tė vėrtetė tė pengon nga amoraliteti dhe nga ēdo gjė e keqe”. (el-Ankebut:45)

579. Ebu Hurejre r.a. thotė se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Ēka mendoni, sikur tė ishte njė lumė para derės sė njėrit prej jush, nė tė cilin do tė lahej pėr ēdo ditė nga pesė herė, a do tė mbetej nė tė ndytėsi?” Tė pranishmit thanė: “Nuk do tė mbetej kurrfarė ndytėsie”. Pejgamberi s.a.v.s. atėherė tha: “Ky ėshtė shembulli i pesė kohėve tė namazit. All-llahu me faljen e namazeve i shlyen mėkatet”. (Muttefekun alejhi)

580. Xhabiri r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Shembulli i pesė kohėve tė namazit ėshtė sikurse njė lumė i rrjedhshėm dhe i pastėr para derės sė njėrit prej jush, nė tė cilin ai lahet pesė herė nė ditė”. (Muslimi)

581. Ibnu Mes'udi r.a. tregon se kishte marrė njė puthje nga njė grua, andaj erdhi te Pejgamberi(a.s.) dhe e lajmėroi. All-llahu me kėtė rast shpalli ajetin:: “Fale namazin ditėn dhe natėn, vėrtet punėt e mira i shlyejnė punėt e kėqija”. Njeriu atėherė i tha Pejgamberit s.a.v.s.: “A vlen kjo pėr mua?” Pejgamberi s.a.v.s. iu pėrgjigj: “Pėr mbarė ummetin tim!” (Muttefekun alejhi)

582. Nga Uthman bin Affan r.a. thuhet se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Cili njeri prej muslimanėve kur hyn koha e rregullt e namazit, merr abdest e falė namazin me pėrpikėri tė plotė duke i kryer tė gjitha ruknet e tij, ky do tė jetė keffaret (larje gabimi) pėr mėkatet e mėparshme, derisa tė mos bėjė mėkate tė mėdha. Kjo vlen nė mėnyrė tė vazhdueshme”. (Muslimi)

583. Burejde r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e lė namazin e ikindisė i humb e tėrė puna e tij”. (Buhariu)

584. Ebu Hurejre thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush shkon nė mėngjes apo mbrėmje nė xhami, All-llahu do t'i pėrgatit atij banesa nė Xhennet, ēdoherė kur shkon nė mėngjes apo mbrėmje”. (Muttefekun alejhi)

585. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush pastrohet nė shtėpinė e vet, e pastaj shkon nė njė shtėpi prej shtėpive tė All-llahut (xhami), pėr ta kryer njėrin prej farzeve tė All-llahut, pėr ēdo hap qė bėn i shlyhet njė mėkat, ndėrsa hapi pas tij ia lartėson gradėn”. (Muslimi)

586. Ubejj ibnu Ka'bi tregon se ishte njė njeri prej Ensarėve, nuk e di se ndokush ishte mė larg se ai prej xhamisė (e kishte shtėpinė shumė larg xhamisė), por ai nuk e linte asnjė kohė tė namazit pa e falur nė xhami. Njerėzit i thonin: “Sikur ta kishe blerė njė gomar me tė cilin do tė udhėtoje deri nė xhami dhe anasjelltas, gjatė natės dhe nė kohėn kur bėn vapė e madhe”. Ai u tha: “Unė nuk do tė dėshiroja as shtėpia ime tė jetė afėr xhamisė, unė dėshiroj qė tė mė shkruhet udhėtimi im nė xhami, si dhe tė mė shkruhet udhėtimi im kur tė kthehem te familja”. I Dėrguari i All-llahut tha: “All-llahu tė gjitha kėto t'i ka bashkuar”. (Muslimi)

587. Xhabiri r.a. thotė: “Hapėsira rreth xhamisė nė Medine ishte e zbrazėt dhe fisi Benu Selime dėshironte tė vendosej nė afėrsi tė xhamisė. Pėr kėtė mori vesh Pejgamberi s.a.v.s. dhe u tha: “Jam informuar se ju dėshironi tė vendoseni nė afėrsi tė xhamisė?!” Ata iu pėrgjigjėn: “Ėshtė e vėrtetė, o i Dėrguari i All-llahut, ne kėtė e dėshirojmė”. Atėherė Pejgamberi s.a.v.s. u tha: “O Beni Selime, nė shtėpitė tuaja shkruhen hapat tuaj, (dy herė)! (Pėr largėsinė nė mes shtėpive tuaja dhe xhamisė All-llahu do t'ju shpėrblejė”. Ata i thanė: “Ne nuk i gėzoheshim transferimit”. (Muslimi)

Buhariu e transmeton kuptimin e tij sipas rivajetit tė Enesit.

588. Ebu Hurejre r.a. tregon se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “A dėshironi t'ju tregoj se me ēka All-llahu i shlyen mėkatet dhe me ēka i lartėson derexhet?” Tė pranishmit i thanė: “Gjithsesi dėshirojmė, o i Dėrguari i All-llahut”. Pejgamberi s.a.v.s. atėherė u tha: “Marrja e abdestit edhe kur ėshtė vėshtirė (bėn kohė e ftohtė), shkuarja e shpeshtė nė xhami, pritja e namazit pas namazit. Kjo ėshtė fortifikatė. Kjo ėshtė fortifikatė”. (Muslimi)

589. Enesi r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. e ka vonuar faljen e namazit tė jacisė njė natė deri nė mesnatė, e pasi qė e fali namazin u kthye me fytyrė kah ne dhe tha: “Kėta njerėz janė falur e kanė fjetur, por gjithnjė ishin nė namaz, gjatė kohės sė pritjes sė namazit”. (Buhariu)

590. Ebu Hurejre r.a. thotė: “Njė njeri i verbėr erdhi te Pejgamberi s.a.v.s. dhe i tha: “O i Dėrguari i All-llahut, unė nuk kam udhėrrėfyes qė mė ēon deri nė xhami”. E luti Pejgamberin s.a.v.s. qė ta lirojė nga shkuarja nė xhami dhe tė falet nė shtėpinė e vet. Pejgamberi s.a.v.s. e liroi nga shkuarja nė xhami, pasi qė ai ia ktheu shpinėn, Pejgamberi s.a.v.s. e thirri dhe i tha: “A e dėgjon ti thirrjen e ezanit pėr namaz?” Njeriu i verbėr u pėrgjigj: “Po, e dėgjoj!” Pejgamberi s.a.v.s. atėherė i tha: “Pėrgjigjju thirrjes!” (Muslimi)

591. Uthman ibni Affani r.a. thotė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Kush e fal namazin e jacisė me xhemat, ėshtė sikurse ai qė gjysmėn e natės e kaloi nė namaz. Ndėrsa ai, qė e fal namazin e sabahut me xhemat, ėshtė sikurse ai i cili ėshtė falur vetėm gjithė natėn”. (Muslimi)

Nė rivajetin e Tirmidhiut, Uthman bin Affani r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e fal namazin e jacisė me xhemat, ėshtė sikurse ta ketė falur gjysmėn e natės vetėm, ndėrsa kush e fal namazin e jacisė dhe tė sabahut me xhemat, ėshtė sikurse tė jet falur vetėm tėrė natėn”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

592. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Sikur ta dinin se ē'vlerė kanė namazi i jacisė dhe i sabahut, ata do tė vinin (nė xhami) qoftė edhe rrėshqanas”. (Muttefekun alejhi)

593. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk ka namaz mė tė rėndė pėr munafikėt (hipokritėt) se namazi i sabahut dhe i jacisė, e sikur ta dinin se ēka ka nė ta, do tė vinin nė xhemat, nė kėto dy namaze edhe rrėshqanas”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Ruani kohėt e faljes si dhe atė tė mesmen”. (el-Bekare:238)

All-llahu xh.sh. po ashtu thotė:

“E nėse pendohen, e kryejnė namazin dhe japin zekatin, lėshojuni rrugėn”. (et-Tewbe:5)

594. Ibnu Umeri r.anhuma thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Mua mė ėshtė urdhėruar qė t'i luftoj njerėzit (pabesimtarė), derisa tė dėshmojnė se nuk ka hyjni tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė i Dėrguari i Tij, dhe derisa tė  falin namazin dhe tė japin zekatin. E kur e bėjnė kėtė, atėherė e kanė tė mbrojtur prej meje gjakun dhe pasurinė e tyre, pos nėse i kanė hyrė nė hak Islamit, llogaria e tyre ėshtė te  All-llahu”. (Muttefekun alejhi)

595. Muadhi r.a. thotė: “Mė dėrgoi Pejgamberi s.a.v.s. nė Jemen dhe mė tha: “Ti do tė shkosh te populli qė ėshtė posedues i Librit (ehlul kitab). Thirri ata qė tė dėshmojnė se nuk ka Zot tjetėr pėrveē All-llahut dhe se unė jam i Dėrguari i Tij, e nėse binden nė kėtė, atėherė mėsoi ata se All-llahu i ka obliguar me pesė kohė tė namazit pėr ēdo ditė dhe natė, nėse binden nė kėtė, atėherė mėsoi ata se All-llahu i ka obliguar me zekat (lėmoshė), e cila merret prej tė pasurve tė tyre dhe u jepet tė varfėrve. Nėse binden nė kėtė, atėherė ruaju vlerės sė pasurisė sė tyre, si dhe ruaju mallkimit tė tė shtypurit, sepse nė mes tė tė shtypurit dhe All-llahut nuk ka perde”. (Muttefekun alejhi)

596. Xhabiri r.a. thotė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Vėrtet midis njeriut dhe shirkut qėndron lėnia e namazit”. (Muslimi)

597. Burejde r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Zotimi i cili na ndan neve dhe ata ėshtė namazi, andaj ai qė e lė atė ka bėrė kufr”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

598. Shekik ibni Abdull-llah, i cili ishte prej tabiinėve dhe ishte i njohur pėr pėrsosuri, thotė: “Shokėt e Muhammedit s.a.v.s. nuk e shihnin (konsideronin) lėnien e asnjė pune pėr kufr, pėrveē lėnies sė namazit”. (Tirmidhiu me sened tė vėrtetė)

599. Xhabir ibni Semure r.anhuma thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. doli nė mes nesh dhe tha: “A nuk doni tė rreshtoheni ashtu siē rreshtohen melekėt tek Zoti i tyre? Ne i thamė: “O i Dėrguari i All-llahut, po si rreshtohen melekėt tek Zoti i tyre?” Pejgamberi s.a.v.s. tha: “plotėsojnė safat njėrin pas tjetrit dhe ngjeshen me njėri-tjetrin nė saf”. (Muslimi)

600. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Sikur njerėzit ta dinin vlerėn e ezanit dhe tė safit tė parė, ata nuk do tė kishin mbetur pa hedhė short (se kush do ta thirrė ezanin dhe kush do tė ulet nė safin e parė)”. (Muttefekun alejhi)

601. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Safi mė i dobishėm ke meshkujt ėshtė safi i parė, ndėrsa mė i dėmshėm te ta ėshtė i fundit. Ndėrsa safi mė i dobishėm  ke femrat ėshtė safi i fundit, kurse mė i dėmshėm ėshtė safi i parė”. (Muslimi)

602. Ebu Seid El-Hudriu r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. kishte vėrejtur se disa as-habė rrinin mbrapa prandaj iu tha atyre: “Kaloni pėrpara dhe plotėsojeni safin e parė, ndėrsa safin pas jush le ta plotėsojnė ata qė vijnė pas jush. Pėrderisa disa njerėz vonohen edhe All-llahu do t'i lėrė ata prapa”. (Muslimi)

603. Enesi r.a. thotė: “Ne u ngritėm qė tė falim namazin, ndėrsa Pejgamberi s.a.v.s. u kthye me fytyrė kah ne dhe tha: “Drejtoni safet dhe ngjeshni me njėri-tjetrin, sepse vėrtet unė ju shoh pas shpine”. (Rivajeti i Buhariut me fjalėt e tij, ndėrsa i Muslimit nė kėtė kuptim. Nė njė rivajet tė Buhariut thuhet: “Krahu i ēdonjėrit ishte i ngjitur me krahun e tjetrit nė saf, gjithashtu edhe kėmbėt”.)

604. Nu'man ibni Beshiri r.anhuma thotė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Safet tuaja ose do t'i drejtoni, ose All-llahu do t'ua ndryshojė fytyrat juve”. (Muttefekun alejhi)

Nė njė rivajet tė Muslimit thuhet: “Pejgamberi s.a.v.s. i drejtonte safet tona, ashtu sikur drejtoheshin shigjetat, dhe kur e vėrejti se ne e kemi kuptuar kėtė, njė ditė doli dhe kur kishte marrė qėndrimin tė thotė “All-llahu ekber” vėrejti njė beduin, tė cilit i kishte dalė kraharori jashtė safit, atėherė tha: “O robėr tė Zotit, ose do t'i drejtoni safet, ose All-llahu do t'i ndryshojė fytyrat tuaja, ose do tė vėjė pėrēarje nė mes jush”.

605. Enesi r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Ngjeshni safet tuaja, afrojeni safin njėrin pranė tjetrit, qafat bėni paralel. Pėr Atė qė shpirti im ėshtė nė duart e Tij, unė e shoh djallin se si hyn nėpėr zbrazėtirat e safeve, ashtu sikurse futet delja e zezė”. (Hadithi ėshtė i vėrtetė, e transmeton Ebu Davudi sipas kushteve tė Muslimit)

606. Enesi r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Plotėsojeni safin e parė, pastaj atė qė vijon. Nėse duhet tė ketė zbrazėti, tė jetė nė safin e fundit”. (Ebu Davudi me isnad hasen)

607. Abdull-llah ibni Mugaffel r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Nė mes dy ezaneve (nė mes ezanit dhe ikametit) falet njė namaz! Nė mes dy ezaneve falet njė namaz”. Kur kėtė e tha pėr tė tretėn herė, atėherė shtoi: “Pėr atė qė dėshiron”. (Muttefekun alejhi)

608. Aisheja r.anha thotė se: “Pejgamberi s.a.v.s. nuk i ka lėnė katėr rekate para namazit tė drekės dhe dy rekate para namazit tė sabahut”. (Buhariu)

609. Aisheja r.anha thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Dy rekatet e namazit tė sabahut janė mė tė dobishme se kjo botė dhe ēdo gjė qė ka nė tė”. (Muslimi)

610. Ebu Abdull-llah Bilal ibnu Rebbah, muezini i Pejgamberit s.a.v.s., tregon se ka shkuar te i Dėrguari i All-llahut pėr tė thirrė ezanin e namazit tė sabahut, por Aisheja e angazhoi atė (Bilalin) me njė punė tjetėr, kėshtu qė u gdhi shumė. Bilali u ngrit dhe e thirri ezanin e namazit tė sabahut e pastaj edhe ezanin e dytė. Pejgamberi s.a.v.s. nuk doli, ndėrsa kur doli u fal me njerėz. Bilali e informoi tė Dėrguarin e All-llahut se Aisheja r.a. e kishte vonuar, duke i kėrkuar qė t'ia kryejė njė punė, derisa agoi shumė, dhe ky ishte shkaku qė e kishte vonuar. Pejgamberi s.a.v.s. i tha: “Unė isha duke i falur dy rekatet e sabahut”. Bilali i tha: “O i Dėrguari i All-llahut, ti je zgjuar vonė ?” Ai iu pėrgjigj: “Sikur tė zgjohesha edhe mė vonė se sa jam zgjuar do t'i kisha falur ato dyja duke i bėrė mirė dhe bukur ”. (Ebu Davudi)

611. Ibnu Umeri r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. i falte natėn nga dy rekate, ndėrsa me njė rekat tė vitrit e mbaronte nafilen e natės. I falte nga dy rekate sunnet para farzit tė sabahut, sikur ezanin ta kishte nė vesh (pėr farzin e sabahut). (Muttefekun alejhi)

612. Aisheja r.anha thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. i falte nė dhomėn time para farzit tė drekės nga katėr rekate, pastaj dilte dhe falte me xhemat farzin, pastaj prapė hynte nė dhomėn time dhe i falte dy rekate (sunnet). Kur e falte farzin e akshamit me xhemat, hynte nė dhomėn time dhe i falte dy rekate (sunnet). Kur e falte namazin e jacisė, hynte nė dhomėn time dhe i falte dy rekate (sunnet)”. (Muslimi)

613. Ummi Habibe r.anha thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush i fal katėr rekate para namazit tė drekės dhe katėr rekate pas, All-llahu do ta ruajė atė prej zjarrit”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu dhe thonė hadith hasen sahih)

614. Aisheja r.anha tregon se i Dėrguari i All-llahut, nėse nuk i falte katėr rekate para farzit tė drekės (pėr ndonjė arsye), ato i falte pas farzit. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

615. Enesi r.a. thotė: “I kam vėrejtur as-habėt e vjetėr dhe me autoritet tė Pejgamberit s.a.v.s. se me tė madhe nguteshin pėr tė falė nafile namazin para akshamit”. (Buhariu)

616. Enesi r.a. thotė: “Ne i falnim nė kohėn e Pejgamberit s.a.v.s. nga dy rekate pas perėndimit tė diellit dhe para farzit tė akshamit”. Tė pranishmit nė kėtė bisedė pyetėn: “A i falte Pejgamberi s.a.v.s. nga dy rekate para farzit tė akshamit?” Enesi u pėrgjigj: “Ai neve na ka parė duke u falė, dhe nuk na ka urdhėruar e as nuk na ka ndaluar”. (Muslimi)

617. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur ndonjėri prej jush e fal namazin e xhumasė (farzin), le t'i falė pas tij katėr rekate”. (Muslimi)

618. Zejd ibnu Thabit r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “O njerėz, faluni nė shtėpitė tuaja. Vėrtet namazi mė i vlefshėm ėshtė kur njeriu falet nė shtėpinė e vet, pėrveē namazeve tė obliguara (farz)”. (Muttefekun alejhi)

619. Xhabiri r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur ndokush prej jush e kryen namazin e vet (farzin) nė xhami, tė llogaritė edhe pėr shtėpinė e vet njė pjesė tė namazit, sepse vėrtet All-llahu do tė bėjė mirė nė shtėpinė e tij prej namazit tė tij”. (Muslimi)

620. Aliu r.a. thotė: “Vitri nuk ėshtė i domosdoshėm  sikurse namazet e obliguara (farzet), por I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. e bėri sunnet. Ai ka thėnė: “Vėrtet All-llahu ėshtė tek (vitr) dhe Ai e do tekun, prandaj faleni namazin e vitrit, o ju tė zotėt e Kur'anit!” (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu)

621. Ibnu Umer r.anhuma tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Bėne namazin e fundit tuajin natėn vitr (tek)!” (Muttefekun alejhi)

622. Ebu Seid El-Hudriu r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Faleni namazin e vitrit para agimit tė sabahut tuaj!” (Muslimi)

623. Ebu Dherri r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Pėr ēdo mėngjes, pėr ēdo nyje tuajėn jepet sadaka (lėmoshė). Ēdo tesbih ėshtė sadaka, ēdo tahmid ėshtė sadaka, ēdo tehlil ėshtė sadaka, ēdo tekbir ėshtė sadaka, urdhri pėr punė tė mirė ėshtė sadaka, ndalimi i sė keqes ėshtė sadaka. Pėr kėto do t'u mjaftojnė dy rekate, tė cilat falen nė namazin e paradites - duhasė”. (Muslimi)

624. Ummi Hani Fahita Binti Ebu Talib r.anha thotė: “Unė shkova te i Dėrguari i All-llahut nė vitin e ēlirimit tė Mekkes, dhe e kam gjetur duke u pastruar (gusul). Pasi ėshtė pastruar i ka falur tetė rekate. Kjo ishte nė kohėn e paradites - duhasė”. (Muttefekun alejhi)

625. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. i ka thėnė Bilalit r.a.: “O Bilal, mė trego cila punė mė sė shumti tė jep shpresė e tė cilėn e ke bėrė nė Islam? Vėrtet unė e kam dėgjuar zhurmėn e nallaneve tua para meje nė Xhennet”. Bilali u pėrgjigj: “Punėn tė cilėn e kam bėrė dhe prej sė cilės shpresoj fitimin mė tė madh ėshtė ajo qė asnjėherė ditėn apo natėn kur jam pastruar (kam marrė abdest) e qė me atė abdest nuk kam falur atė qė mė ėshtė urdhėruar ta fal”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu xh.sh. thotė:

“Kur tė kryhet namazi i xhumasė, atėherė shpėrndahuni nėpėr tokė dhe kėrkoni mirėsinė e All-llahut dhe pėrmendeni All-llahun shpesh, ndoshta do tė shpėtoni”. (el-Xhuma:10)

626. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Pesė namazet, xhumaja deri nė xhuma, Ramazani deri nė Ramazan e shlyejnė ēdo gjė nė mes tyre, nėse shmangen gabimet e mėdha”. (Muslimi)

627. Ibnu Umeri r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Kur ndokujt prej jush i vjen dita e xhumasė, le tė lahet”. (Muttefekun alejhi)

628. Ebu Seid El-Hudriu r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Gusli (larja e pėrgjithshme e trupit) nė ditėn e xhumasė, ėshtė obligim pėr ēdo musliman tė rritur”. (Muttefekun alejhi)

629. Semure r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Kush merr abdest ditėn e xhumasė, ėshtė e mjaftueshme dhe e bukur, ndėrsa ai qė pastrohet nė tėrėsi ėshtė edhe mė mirė”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu)

630. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka mbajtur fjalim (hutbe) njė ditė tė xhuma dhe nė tė ka thėnė: “Nė kėtė ditė gjendet njė moment (orė), nėse ai pėrputhet me njė rob musliman duke falur, e qė ai kėrkon diēka prej All-llahut, me tė vėrtetė ai do ta arrijė atė”. Pejgamberi s.a.v.s. dha shenjė me dorėn e vet se janė tė paktė ata tė cilėt e shfrytėzojnė kėtė”. (Muttefekun alejhi)

631. Ebu Burde ibni Ebu Musa El-Esh'ariu r.a. thotė se Abdull-llah ibni Umeri r.anhuma ka thėnė: “A e ke dėgjuar babanė tėnd duke treguar se ē'ka thėnė i Dėrguari i All-llahut pėr vlerėn e momentit tė caktuar tė ditės sė xhumasė?” Ai u pėrgjigj: “Unė i thashė: “Po, e kam dėgjuar duke thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Ai moment i vlefshėm ėshtė nė mes uljes sė imamit dhe mbarimit tė namazit”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Dhe njė pjesė tė natės kaloje i zgjuar duke u falur! Kjo ėshtė vetėm pėr ty. Ndoshta Zoti yt do tė ringjallė nė njė vend tė lavdėruar”. (el-Isra:79)

All-llahu xh.sh. thotė:

“Ata ngrihen nga shtrati dhe bėjnė ibadet natėn”. (es-Sexhde:16)

All-llahu xh.sh. prapė thotė:

“Vetėm pak natėn kanė fjetur”. (edh-Dharrijat:17)

632. Salim ibni Abdull-llah ibni Umer ibni Hattab r.anhuma nga babai i vet Abdull-llahu transmeton se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “I mrekullueshėm ėshtė Abdull-llahu, vetėm sikur tė falej edhe natėn!” Salimi r.a. thotė: “Pas kėsaj, Abdull-llah ibni Umeri r.a. nuk flente natėn, vetėm pak”. (Muttefekun alejhi)

633. Ebu Hurejre r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Agjėrimi mė i vlefshėm pas Ramazanit ėshtė agjėrimi i muajit tė All-llahut, Muharrem, ndėrsa namazi mė i vlefshėm pas farzeve ėshtė namazi i natės”. (Muslimi)

634. Ibni Umeri r.anhuma thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Namazi i natės ėshtė nga dy rekate, ndėrsa nėse i frikohesh sabahut, atėherė fale vitrin me njė rekat”. (Muttefekun alejhi)

635. Ibnu Umeri r.anhuma thotė: “Pejgamberi i falte natėn gjithnjė nga dy rekate, ndėrsa vitrin e falte vetėm njė rekat”. (Muttefekun alejhi)

636. Aisheja r.anha thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. nuk falte - nė Ramazan apo jashtė tij - mė shumė se njėmbėdhjetė rekate. I falte katėr rekate, e mos pyet pėr bukurinė dhe gjatėsinė e tyre! Pastaj prap i falte katėr rekate, e mos pyet pėr bukurinė dhe gjatėsinė e tyre! Pastaj i falte tre rekate. Unė i thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, a flen ti para se ta falėsh namazin e vitrit?” Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Oj Aishe, sytė e mi flenė, por nuk flen zemra ime!” (Muttefekun alejhi)

637. Ibnu Mes'udi r.a. thotė: “Jam falur me Pejgamberin s.a.v.s. njė natė dhe ai qėndroi aq gjatė saqė mendova diēka keq”. Tė pranishmit e pyetėn: “Ēka ke menduar?” Ibnu Mes'udi tha: “Mendova tė ulem dhe tė shkoj”. (Muttefekun alejhi)

638. Abdull-llah ibni Amr ibnul As r.anhuma tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Namazi mė i dashur te All-llahu ėshtė namazi i Davudit a.s., agjėrimi mė i dashur te All-llahu ėshtė agjėrimi i Davudit a.s. Ai flente gjysėm nate, njė tė tretėn e kalonte nė namaz, pastaj prapė flente njė tė gjashtėn. Ai njė ditė agjėronte, e njė ditė hante”. (Muttefekun alejhi)

639. Aisheja r.anha thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. kur ēohej tė falej gjatė natės, e fillonte namazin me dy rekate tė shkurta”. (Muslimi)

640. Ebu Hurejre r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Nėse ndonjėri prej jush ēohet gjatė natės, dhe nėse nė mėnyrė tė pakuptueshme dhe pa vetėdije i shkon Kur'ani nėpėr gjuhė, dhe nuk di se ēka flet, atėherė le tė shkojė tė shtrihet nė shtrat”. (Muslimi)

641. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush i kalon netėt e Ramazanit duke bėrė ibadet, duke qenė i bindur nė besimin islam dhe duke pasur qėllim tė sinqertė, do t'i falen tė gjitha gabimet e tij tė mėparshme”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Vėrtet ne e shpallėm atė (Kur'anin) natėn e Kadrit”. (el-Kadr:1)

All-llahu xh.sh. prapė thotė:

“Ne atė e zbritėm nė njė natė tė bekuar”. (ed-Duhan:3)

642. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush falet natėn e Kadrit, duke qenė i bindur nė besimin islam dhe ka qėllim tė sinqertė, do t'i falen gabimet e tij tė mėparshme”. (Muttefekun alejhi)

643. Aisheja r.anha thotė se Pejgamberi s.a.v.s. nė dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit bėnte i'tikaf nė xhami (mbyllej nė tė) dhe thoshte: “Lypeni natėn e Kadrit nė dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit”. (Muttefekun alejhi)

644. Aisheja r.anha thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. bėnte ibadet (nuk flente) gjatė muajit tė Ramazanit, atė qė nuk e bėnte ditėve tė tjera dhe muajve tė tjerė. Ndėrsa nė dhjetė ditėt e fundit bėnte ibadet mė shumė se ditėve tė tjera”. (Muslimi)

645. Aisheja r.anha tregon se ka thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, ēka mendon sikur unė tė dija pėr njė natė se ajo ėshtė nata e Kadrit, ēka duhet tė them unė atė natė?” Pejgamberi s.a.v.s. i tha: “Thuaj: “O Zoti im, Ti je falės, e don faljen, mė fal mua!” (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

646. Hudhejfe r.a. thotė: “Pejgamberi s.a.v.s. kur ēohej prej gjumi e pastronte gojėn e vet me misvak (furēė natyrore prej njė lloj druri)”. (Muttefekun alejhi)

647. Aisheja r.anha thotė: “Ne i pėrgatitnim tė Dėrguarit tė All-llahut misvakun e tij dhe ujin e pastėr, edhe atėherė kur All-llahu e zgjonte natėn, ai e pėrdorte misvakun, merrte abdest dhe falej”. (Muslimi)

648. Enesi r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Me tė madhe u porosis ta pėrdorni misvakun”. (Buhariu)

649. Aisheja r.anha thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Misvaku  ėshtė mjet pėr pastrimin e gojės dhe kėnaqėsi pėr Krijuesin”. (Nesaiu dhe Ibnu Huzejme)

650. Ibnu Umeri r.anhuma tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Mustaqet shkurtoni, kurse mjekrėn lėshone!” (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Faleni namazin dhe jepeni zekatin!” (el-Bekare:43)

All-llahu xh.sh. gjithashtu thotė:

“Por u qe urdhėruar ta adhurojnė vetėm All-llahun, qė si besimtarė tė sinqertė t'u rrėfejnė fenė, edhe tė kryejnė tė falurit, edhe tė japin zekatin, e ajo ėshtė fe stabile”. (el-Bejjine:5)

All-llahu xh.sh. gjithashtu thotė:

“Merre zekatin nga pasuria e tyre qė t'i pastrosh me tė”. (et-Tewbe:103)

651. Nga Ibni Umeri r. anhuma transmetohet se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Islami ėshtė ngritur mbi pesė (shtylla): dėshminė se nuk ka hyjni  tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė i dėrguar i All-llahut, kryerjen e namazit, dhėnien e zekatit, vizitėn Ka'bes dhe agjėrimin e Ramazanit”. (Muttefekun alejhi)

652. Talha bin Ubejdullah thotė: “Erdhi njė njeri prej Nexhdit te Pejgamberi s.a.v.s. qė kishte flokė tė dendur. Ne dėgjonim zėrin e tij, mirėpo nuk kuptonim se ē'thoshte, derisa iu afrua tė Dėrguarit tė All-llahut dhe pyeti pėr Islamin. Pejgamberi s.a.v.s. i tha: “Islami ėshtė pesė kohė tė namazit ditėn dhe natėn”. Njeriu pyeti: “A jam i obliguar me diēka tjetėr pėrveē kėtyre?” Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Jo, vetėm nėse ti do nė mėnyrė vullnetare”. Pejgamberi s.a.v.s. pastaj tha: “Agjėrimi i Ramazanit”. Njeriu pyeti: “A kam obligim tjetėr pėrveē agjėrimit?” Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Jo, pėrveē nafile”.

Transmetuesi pėrmend: Pastaj Pejgamberi s.a.v.s. pėrmendi dhėnien e zekatit. Njeriu pyeti: “A kam obligim tjetėr pėrveē zekatit?” Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Jo, vetėm nėse dėshiron vullnetarisht”. Njeriu u kthye prapa duke thėnė: “Betohem nė Zotin, se as nuk do tė shtoj e as nuk do tė mungoj diēka prej kėtyre”. I Dėrguari i All-llahut tha: “Do tė shpėtojė nėse e thotė tė vėrtetėn”. (Muttefekun alejhi)

653. Ibnu Abbasi r.anhuma tregon se Pejgamberi s.a.v.s. e ka dėrguar Muadhin r.a. nė Jemen dhe i ka thėnė: “Thirri tė dėshmojnė se nuk ka Zot tjetėr pėrveē All-llahut dhe se unė jam i Dėrguari i All-llahut, e nėse ata binden nė kėtė, atėherė informoi se All-llahu i ka obliguar me pesė kohėt e namazit pėr ēdo ditė dhe natė, nėse binden edhe nė kėtė, atėherė informoi se All-llahu i ka obliguar me zekat, qė do ta marrish prej tė pasurve tė tyre e do t'ua shpėrndash tė varfėrve tė tyre”. (Muttefekun alejhi)

654. Ibnu Umeri r.anhuma thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Mua mė ėshtė urdhėruar qė t'i luftoj njerėzit (pabesimtarė), derisa tė dėshmojnė se nuk ka hyjni tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė i Dėrguari i Tij, dhe derisa tė  falin namazin dhe tė japin zekatin. E kur e bėjnė kėtė, atėherė e kanė tė mbrojtur prej meje gjakun dhe pasurinė e tyre, pos nėse i kanė hyrė nė hak Islamit, llogaria e tyre ėshtė te  All-llahu”. (Muttefekun alejhi)

655. Ebu Hurejre r.a. thotė: “Pasi i Dėrguari i All-llahut ėshtė shpėrngulur nė ahiret (ka vdekur), Ebu Bekri u zgjodh pėr zėvendės tė tij. Disa prej arabėve u kthyen nė kufėr (mosbesim). Atėherė Umeri r.a. tha: “Si do t'i luftosh njerėzit, kur Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Mė ėshtė urdhėruar qė t'i luftoj njerėzit derisa tė mos thonė: 'La ilahe il-lall-llah'. Kush e thotė kėtė ėshtė e lirė pasuria dhe shpirti i tij prej meje, pėrveē me hak, dhe llogaria me tė ėshtė nė kompetencėn e All-llahut”. Ebu Bekri atėherė tha: “Betohem nė All-llahun se unė me tė vėrtetė do ta luftoj ēdokend qė e ndan namazin dhe zekatin. Zekati ėshtė obligim i pasurisė. Betohem nė All-llahun se nėse ata nuk e japin zekatin edhe tė kėrpeshit (frenit) tė deveve, tė cilin ia jepnin Pejgamberit s.a.v.s., do t'i luftoj pėr mosdhėnien e tij”. Umeri r.a. tha: “Betohem nė All-llahun, dhe atėherė nuk kam parė asgjė tjetėr, vetėm se All-llahu e kishte hapur kraharorin e Ebu Bekrit pėr luftė dhe u binda se me tė ėshtė e vėrteta”. (Muttefekun alejhi)

656. Ebu Ejjubi r.a. tregon se njė njeri i ka thėnė Pejgamberit s.a.v.s.: “Mė trego pėr njė vepėr e cila mė ēon nė Xhennet?” Atėherė Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Ta adhurosh All-llahun (T'i bėsh ibadet), dhe tė mos i bėsh shok, tė falėsh namazin, tė japėsh zekatin dhe ta ndihmosh farefisin”. (Muttefekun alejhi)

657. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Asnjė pronar i arit dhe i argjendit (tė hollave), qė nuk i pėrmbush obligimet e veta, nuk do tė mbetet nė Ditėn e gjykimit pa u farkuar me pllaka tė zjarrta, qė do tė nxehen nė zjarrin e Xhehennemit, dhe me tė do tė fėrgohen anėt e tij, balli, kraharori dhe shpina, dhe ēdo herė qė pllakat ftohen do tė nxehen pėrsėri. Kjo do tė jetė nė ditėn qė do tė zgjasė pesėdhjetė mijė vjet, nė tė cilėn do tė zbatohet gjykimi nė mes njerėzve, robėrve, dhe kur do t'i tregohet ēdokujt rruga pėr nė Xhennet ose nė Xhehennem”. Tė pranishmit thanė: “O i Dėrguari i All-llahut, ēka do tė bėhet me devetė, pasurinė e njeriut?” Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Edhe asnjė pronar i deves, qė nuk i kryen obligimet e veta, e prej tyre mjeljen e saj ditėn kur ajo shkon tė pijė ujė. Ēdo pronar qė nuk i kryen obligimet e veta ndaj deves, nė Ditėn e Gjykimit do tė shtrihet nė njė vend tė rrafshtė dhe tė gjerė, aq sa dy devetė e tij do tė mund ta shkelnin me thundrat e tyre dhe ta kafshojnė me dhėmbėt, kurdo qė njėra prej tyre tė kalojė mbi tė, tjetra kthehet te ai, dhe ky mundim do tė zgjasė njė ditė, gjatėsia e sė cilės ėshtė pesėdhjetė mijė vjet, derisa tė kryhet gjykimi nė mes robėrve, dhe kur do t'i tregohet ēdokujt rruga pėr nė Xhennet apo Xhehennem”. Tė pranishmit thanė: “O i Dėrguari i All-llahut, ēka do tė bėhet me lopėt dhe delet?” Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Ēdo pronar i lopėve ose deleve, i cili nuk i kryen obligimet e veta ndaj tyre, nė Ditėn e Gjykimit do tė jetė i shtrirė nė njė vend tė rrafshtė, kah lopėt dhe delet e veta, dhe ato me brirėt e tyre do ta therin dhe me thundrat e tyre do ta shkelin, e nė mesin e tyre nuk do tė ketė me brinjė tė kthyer prapa, apo pa brirė e as me brirė tė thyer. Kurdo qė tė kalojnė nėpėr tė parat, menjėherė pas tyre vijnė dhe kalojnė tė tjerat. Dhe kjo do tė jetė nė njė ditė, e cila do tė zgjasė pesėdhjetė mijė vjet, derisa t'u shqiptohen gjykimet robėrve dhe derisa tė mos u tregohet rruga pėr nė Xhennet apo Xhehennem”. Tė pranishmit thanė: “O i Dėrguari i All-llahut, si do tė veprohet me kuajt?” Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Kaloria ndahet nė tri lloje: Pėr dikė do tė jetė barrė, pėr dikė mbulesė dhe pėr dikė shpėtim. Sa i pėrket atij pėr tė cilin ėshtė barrė, ėshtė ai qė i mban kuajt pėr shkak tė namit, kryelartėsisė apo garave kundėr muslimanėve, pėr tė tillin kali ėshtė barrė...Sa i pėrket atij, pėr tė cilin ėshtė mbulesė, ėshtė ai qė mban kuaj nė rrugėn e All-llahut, dhe nuk i harron obligimet ndaj All-llahut dhe kujdeset pėr ta. Pėr njeriun e kėtillė, kali ėshtė mburojė nga zjarri i Xhehennemit...Sa i pėrket atij, pėr tė cilin ėshtė shpėtim, ėshtė ai qė mban kuajt pėr hir tė All-llahut dhe tė muslimanėve, i cili i kullot nė livadhe dhe kopshtije, gjithė atė qė kalorėt dhe kuajt e tyre e hanė nė kullosa dhe ara, do tė shkruhet aq numėr i tė mirave. Gjithashtu pėr ēdo shėrbim tė tyre, tė madh dhe tė vogėl, do tė shkruhen tė mira. Ēdo kalim i distancės dhe hipja mbi njė e mė shumė lartėsira do t'i shkruhen tė mira, nė numrin e gjurmėve dhe hedhurinave tė tij. Ēdo kthim i kalit nga ana e pronarit nė lumenj dhe burime, nė tė cilat i jep ujė, i shkruhen tė mira aq sa herė kali do tė pijė ujė”. Tė pranishmit i thanė: “O i Dėrguari i All-llahut, e si do tė jetė me gomarėt?” Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Mua nuk mė ėshtė shpallė asgjė e posaēme pėr gomarėt, pėrveē ajetit tė pėrgjithshėm e universal: “Ai qė punon mirė, sa grima - e sheh atė. Por, edhe kush punon keq sa grima - do ta shohė”. (ez-Zilzal:7-8) (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“O besimtarė! Agjėrimin e keni obligim tė detyrueshėm, siē e kishin detyrė edhe ata qė ishin para jush, ndoshta do tė bėheni tė devotshėm. Nė ditė tė caktuara me numėr, por ai nga ju i cili ėshtė i sėmurė ose nė udhėtim - atėherė tjera ditė me tė njėjtin numėr. Ndėrsa ata qė nuk mund ta mbajnė - kompensimi ėshtė tė ushqejė njė varfėnjak. Dhe kush jep mė tepėr, vullnetarisht, ajo ėshtė mirė pėr tė. Por, tė agjėroni ėshtė mė mirė, ta dini”. (el-Bekare:183-184)

658. Ebu Hurejre r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Kush i ndihmon dy shokė nė rrugėn e All-llahut, do tė thirret nga tė gjitha dyert e Xhennetit: 'O rob i All-llahut eja kėtu, kėtu ėshtė mirė'. Kush ėshtė prej atyre qė bėjnė namaz, do tė thirret nga dera e namazit, e kush ėshtė luftėtar i xhihadit do tė thirret nga dera e xhihadit. Kush ėshtė prej atyre qė agjėrojnė, do tė thirret nga dera Rejjan (Xhennet i posaēėm nė tė cilin hyjnė ata qė agjėrojnė). Kush ėshtė prej atyre qė japin sadaka (lėmoshė), do tė thirret nga dera e sadakasė”. Atėherė, Ebu Bekri r.a. tha: “Pashė babėn dhe nėnėn time, o i Dėrguari i All-llahut! Pėr atė qė thirret prej atyre dyerve, nuk do tė ketė mė mundime, e a do tė ketė ndokush qė do tė thirret nga tė gjitha ato dyer?” Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Po, dhe shpresoj qė edhe ti do tė jesh prej tyre!” (Muttefekun alejhi)

659. Sehl ibni Sa'd r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet nė Xhennet ėshtė njė derė, e cila quhet Rejjan, nėpėr tė cilėn do tė hyjnė Ditėn e Gjykimit vetėm ata qė agjėrojnė, nėpėr atė derė tė tjerėt nuk do tė hyjnė. Do tė thirret nė atė derė ku janė agjėruesit. Do tė ēohen agjėruesit dhe nuk do tė mundet tjetėrkush tė hyjė nga kjo derė, e pasi tė hyjnė agjėruesit dera do tė mbyllet e nuk do tė mundet tė hyjė askush tjetėr”. (Muttefekun alejhi)

660. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e agjėron muajin e Ramazanit, duke qenė i bindur nė besimin islam dhe duke i kryer obligimet islame, do t'i falen gabimet e tij tė mėparshme”. (Muttefekun alejhi)

661. Ebu Hurejre r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur tė vijė muaji i Ramazanit, hapen dyert e Xhennetit dhe mbyllen dyert e Xhehennemit dhe shejtanėt lidhen me zinxhir”. (Muttefekun alejhi)

662. Ebu Hurejre r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Agjėroni me tė pamurit e hėnės dhe bėni bajram me tė pamurit e hėnės. E nėse ėshtė vranėsirė, atėherė plotėsoni tridhjetė ditė tė Shabanit!” (Muttefekun alejhi)

Ky ėshtė teksti i Buhariut, ndėrsa nė rivajetin e Muslimit shtohet: “Nėse ėshtė vranėt, atėherė agjėroni tridhjetė ditė!”

663. Ibnu Abbasi r.anhuma thotė: “I Dėrguari i All-llahut ishte njeriu mė bujar, nė mėnyrė tė veēantė kur i vinte Xhibrili a.s. Xhibrili a.s. i vinte Pejgamberit s.a.v.s. nė Ramazan, ēdo natė dhe me tė studionte Kur'anin. Vėrtet kur Pejgamberi s.a.v.s. takohej me Xhibrilin, ishte mė bujar nė veprat e mira se sa era qė sjell shiun”. (Muttefekun alejhi)

664. Aisheja r.anha thotė: “Kur vinin dhjetė ditėt e fundit tė Ramazanit, i Dėrguari i All-llahut bėnte ibadet natėn dhe e ēonte familjen e vet qė tė bėjnė ibadet, ndėrsa dyshekun e vet me gjithė mbulojė e palonte”. (Muttefekun alejhi)

665. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Nė asnjė mėnyrė, asnjėri prej jush tė mos e pret Ramazanin duke qenė agjėrueshėm, njė apo dy ditė, pėrveē nėse ai agjėrues ėshtė person qė e mban agjėrimin e vet tė rregullt. Nė atė rast atė agjėrim tė rregullt mund ta agjėrojė”. (Muttefekun alejhi)

666. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur tė mbetet edhe gjysma e muajit Sha'ban, atėherė mos agjėroni nafile!” (Tirmidhiu thotė: hadith hasen sahih)

667. Enesi r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Ēohuni nė syfyr sepse vėrtet nė syfyr ka begati”. (Muttefekun alejhi)

668. Zejd ibnu Thabiti r.a. thotė: “Ne ēoheshim nė syfyr sė bashku me tė Dėrguarin e All-llahut, e pastaj ngriheshim tė falnim namazin”. Njėri prej tė pranishmėve pyeti: “Sa ishte intervali nė mes syfyrit dhe sabahut?” Zejdi u pėrgjigj: “Sa pesėdhjetė ajete!” (Muttefekun alejhi)

669. Ibnu Umeri r.anhuma tregon se Pejgamberi s.a.v.s. i kishte dy muezinė: Bilalin dhe Ibni Ummi Mektumin. Pėr kėtė Pejgamberi s.a.v.s. kishte thėnė: “Vėrtet Bilali e thirr ezanin gjatė natės, hani dhe pini derisa ta thėrrasė ezanin Ibnu Ummi Mektumi”.

Transmetuesi thotė: “Intervali nė mes tyre ishte sa njėri zbriste e tjetri hipte nė vendin ku thirrej ezani”. (Muttefekun alejhi)

670. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu i Madhėruar ka thėnė: “Robtė e mi mė tė dashur janė ata qė nguten nė iftar (d.m.th. nuk e shtyejnė iftarin por bėjnė iftar nė kohė)”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

671. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur ndonjėri prej jush harron dhe han ose pin, mos ta ndėrprejė por ta vazhdojė agjėrimin, sepse atė All-llahu e ushqeu dhe i dha tė pijė”. (Muttefekun alejhi)

672. Lekit ibni Sabire r.a. thotė: “Unė i kam thėnė: 'O i Dėrguari i All-llahut, mė thuaj diēka pėr abdestin!' Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “Merr abdest sipas rregullit, fėrkoi gishtat nė mes mirė, laje hundėn deri nė thellėsi, pėrveē atėherė kur je agjėrueshėm!” (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu dhe thonė: hadith hasen sahih)

673. Aisheja r.anha thotė: “Tė Dėrguarin e All-llahut e zinte agimi, e ai ishte xhunub (i obliguar tė lahej), pastaj lahej dhe agjėronte”. (Muttefekun alejhi)

674. Aisheja dhe Ummi Selema r.anhuma kanė thėnė: “E zinte agimi tė Dėrguarin e All-llahut xhunub, pa parė ėndėrr, pastaj agjėronte”. (Muttefekun alejhi)

675. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Agjėrimi mė i vlefshėm pas Ramazanit, ėshtė nė muajin e All-llahut, Muharrem, kurse namazi mė i vlefshėm pas farzeve ėshtė namazi i natės”. (Muslimi)

676. Muxhibete El-Bahilijete, nga babai i saj ose mixha transmeton se ai (njėri prej tyre) kishte shkuar te Pejgamberi s.a.v.s., mirėpo kishte munguar njė kohė dhe kishte shkuar pas njė viti. Gjatė kėsaj kohe gjendja e tij kishte ndryshuar dukshėm, dhe ai tha: “O i Dėrguari i All-llahut, a mė njeh?” Pejgamberi s.a.v.s. ia ktheu: “Kush je ti?” Ky iu pėrgjigj: “Unė jam Bahiliu, qė isha te ti vitin e kaluar”. Pejgamberi s.a.v.s. atėherė i tha: “Ē'tė ka ndryshuar, ishe i bukur?” Ky atėherė i tha: “Prej momentit qė jam ndarė prej teje, asgjė nuk kam ngrėnė ditėn, por vetėm natėn”. I Dėrguari i All-llahut i tha: “Ti e ke munduar vetveten!” Pastaj e kėshilloi: “Agjėroje muajin e sabrit (durimit) dhe nga njė ditė pėr ēdo muaj!” Njeriu i tha: “Mė shto mua sepse unė kam fuqi pėr agjėrim!” Pejgamberi s.a.v.s. ia ktheu: “Agjėro dy ditė!” Bahiliu i tha: “Mė shto edhe mė shumė!” Pejgamberi s.a.v.s. i tha: “Agjėro tri ditė!” Ai prapė i tha: “Shto!” Pejgamberi s.a.v.s. atėherė i tha: “Agjėro prej muajve tė mėdhenj: Muharrem, Rexheb, Dhul Ka'de dhe Dhul-hixh-xhe. Pastaj pusho, pastaj agjėro, pastaj pusho, pastaj agjėro dhe pastaj pusho sė agjėruari!” Pejgamberi s.a.v.s. me tre gishtat e vet dha shenjė nga tri ditė”.

Muaji i sabrit ėshtė muaji i Ramazanit. (Ebu Davudi)

677. Ibnu Abbasi r.anhuma thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Nuk ka ditė, nė tė cilėn veprat e mira janė mė tė dashura te All-llahu se sa kėto ditė. Ato janė: dhjetė ditėt e muajit Dhul-hixh-xhe”. Tė pranishmit pyetėn: “O i Dėrguari i All-llahut, e as xhihadi nė rrugė tė All-llahut?” Pejgamberi s.a.v.s. u pėrgjigj: “As xhihadi nė rrugė tė All-llahut, pėrveē nėse njeriu del vetė dhe me pasurinė e vet, dhe nuk kthehet me asgjė”. (Buhariu)

678. Ebu Katade thotė: “E pyetėn as-habėt tė Dėrguarin e All-llahut pėr agjėrimin ditėn e Arefatit, e ai tha: “Agjėrimi i Arefes i shlyen mėkatet e vitit tė kaluar dhe tė vitit qė ka ngelur”. (Muslimi)

679. Ibnu Abbasi r.anhuma thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka agjėruar ditėn e Ashurasė dhe ka urdhėruar agjėrimin e kėsaj dite. (Muttefekun alejhi)

680. Ebu Katade r.a. thotė se as-habėt e kanė pyetur tė Dėrguarin e All-llahut pėr agjėrimin e ditės sė Ashurasė, e ai ka thėnė: “Agjėrimi i ditės sė Ashurasė i shlyen mėkatet e vitit tė kaluar”. (Muslimi)

681. Ibnu Abbasi r.anhuma thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Nėse mbetem gjallė deri nė vitin e ardhshėm, me siguri do ta agjėroj ditėn e nėntė tė muajit Muharrem”. (Muslimi)

682. Ebu Ejjubi r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Kush e agjėron Ramazanin, e pastaj e pėrcjell edhe me gjashtė ditė tė muajit Shevval, do tė jetė sikur tė kishte agjėruar tėrė jetėn”. (Muslimi)

683. Ebu Hurejre r.a. thotė se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Veprat prezentohen ditėn e hėnė dhe ditėn e enjte, andaj dėshiroj qė tė prezentohet vepra ime duke qenė unė  agjėrueshėm”. (Tirmidhiu thotė: hadith hasen)

Muslimi e pėrmend kėtė por pa fjalėn agjėrim.

684. Aisheja r.anha thotė: “I Dėrguari i All-llahut kujdesej tė agjėrojė ditėn e hėnė dhe ditėn e enjte”. (Muslimi)

685. Ebu Hurejre r.a. thotė: “Miku im s.a.v.s. mė ka porositur pėr tri gjėra: “Agjėrimin e tri ditėve pėr ēdo muaj, faljen e dy rekateve tė namazit tė duhasė dhe faljen e namazit tė vitrit para se tė shkoj tė flejė”. (Muttefekun alejhi)

686. Ebu Derdai r.a. thotė: “I dashuri im s.a.v.s. mė ka porositur pėr tri gjėra, tė cilat nuk do t'i lė asnjėherė derisa tė jem gjallė: Agjėrimin e tri ditėve pėr ēdo muaj, faljen e namazit tė paradrekės (Salatu-d-Duha), dhe tė mos shkoj tė fle pa e falur namazin e vitrit”. (Muslimi)

687. Ebu Dherri r.a. thotė se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Kur tė agjėrosh tri ditė pėr ēdo muaj, atėherė agjėro tė trembėdhjetėn, tė katėrmbėdhjetėn dhe tė pesėmbėdhjetėn ditė”. (Tirmidhiu)

688. Ibnu Abbasi r.anhuma thotė: “I Dėrguari i All-llahut agjėronte e nuk hante gjatė ditėve tė bardha, kur qėndronte nė shtėpi, e as gjatė udhėtimit”. (Nesaiu)

689. Enesi r.a. tregon se Pejgamberi s.a.v.s. ka shkuar te Sa'd ibnu Ubadete dhe ky i ka sjellė bukė dhe vaj, prej sė cilės ka ngrėnė i Dėrguari i All-llahut, e pastaj ka thėnė: “Kanė bėrė iftar te ju agjėruesit, kanė ngrėnė te ju tė devotshmit dhe mirėbėrėsit dhe janė falur pėr ju melaqet”. (Ebu Davudi)

690. Ibnu Umeri r.anhuma thotė: “I Dėrguari i All-llahut bėnte i'tikaf nė dhjetė ditėt e fundit tė muajit Ramazan”. (Muttefekun alejhi)

691. Aisheja r.anha thotė se Pejgamberi s.a.v.s. bėnte i'tikaf nė dhjetė ditėt e fundit tė muajit Ramazan, derisa ndėrroi jetė, pastaj bėnin i'tikaf gratė e tij pas vdekjes sė tij s.a.v.s.. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Vizita Ka'bes, pėr hir tė All-llahut, pėr atė qė ka mundėsi ta marrė kėtė udhė ėshė obligim, e kush nuk beson, ani, All-llahu me siguri nuk ėshtė i varur prej askujt”. (Ali Imran, 97)

692. Nga Ibni Umeri r. anhuma transmetohet se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Islami ėshtė ngritur mbi pesė (shtylla): dėshminė se nuk ka hyjni  tjetėr pėrveē All-llahut dhe se Muhammedi ėshtė i dėrguar i All-llahut, kryerjen e namazit, dhėnien e zekatit, vizitėn Ka'bes dhe agjėrimin e Ramazanit”. (Muttefekun alejhi)

693. Nga Ebu Hurejre transmetohet se ka thėnė: I Dėrguari i All-llahut na ka mbajtur njė hutbe, me ē'rast ka thėnė: “O njerėz!, vėrtet All-llahu ua ka bėrė obligim juve haxhxhin, prandaj kryjeni”. Njė njeri ka thėnė: “A pėr ēdo vit, o i Dėrguari i All-llahut?” I Dėrguari i All-llahut heshti, kurse ai njeri tri herė e pėrsėriti pyetjen. Atėherė i Dėrguari i All-llahut tha: “Sikur tė thosha “po”, atėherė sigurisht do tė ishte obligim i domosdoshėm pėr ēdo vit, por ju kėtė nuk do tė mundni”. Pastaj ka thėnė: “Mė lini me atė qė u kam lėnė juve, sepse para jush shumė kanė pėsuar pėr shkak tė pyetjeve tė shumta dhe pėr shkak tė kundėrvėnies pejgamberėve tė tyre. Kur t'ju urdhėroj diē, atėherė atė kryene, nėse keni mundėsi, por kur t'ju ndaloj diē, atėherė atė lėreni!” (Muslimi)

694. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Mėkatet e vogla tė bėra ndėrmjet dy umreve janė tė falura. Kurse pėr haxhxhin e pranuar, nuk ka shpėrblim tjetėr pėrveē Xhennetit”. (Muttefekun alejhi)

695. Nga Aisheja r. anha transmetohet se ka thėnė: “I kam thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, xhihadin e konsiderojmė si vepėr mė tė mirė, andaj a nuk do tė bėjmė xhihad?” (Muhammedi s.a.v.s.) ka thėnė: “Vėrtet pėr ju xhihadi mė i vlefshėm ėshtė haxhxhi i pranuar”. (Buhariu)

696. Nga Aisheja r. anha transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk ka ditė nė tė cilėn All-llahu liron robėr mė shumė nga zjarri, se nė ditėn e Arefatit”. (Muslimi)

697. Nga Ibni Abbasi r. anhuma transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Njė umre nė Ramazan ėshtė e barabartė me njė haxhxh apo me njė haxhxh me mua”. (Muttefekun alejhi)

698. Nga Ibni Abbasi r. anhuma transmetohet se njė grua tha: “O i Dėrguari i All-llahut, vėrtet obligimi i All-llahut ndaj robėrve tė tij me haxhxh e ka arritur babain tim plak me pleqėri tė thellė, sa nuk mund tė qėndrojė nė mjetin e tij transportues, prandaj a mund ta kryej unė haxhxhin pėr tė?” (Muhammedi s.a.v.s.) ka thėnė: “Po!” (Muttefekun alejhi)

699. Nga Lekit b. Amiri r.a. transmetohet se ai ka ardhur te Pejgamberi s.a.v.s. dhe ka thėnė: Vėrtet babai im ėshtė plak i shtyer nė moshė, nuk mund ta kryejė haxhxhin, umren e as tė udhėtojė. (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Kryeje pėr tė haxhxhin dhe umren”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen sahih)

700. Nga Saib b. Jezidi r.a. transmetohet se ka thėnė: “Mua mė kanė dėrguar nė haxhxh me tė dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. nė haxhxhin lamtumirės, kur unė kam pasur shtatė vjet”. (Buhariu)

701. Nga Enese r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. e ka kryer haxhxhin nė samarin e kafshės ngarkuese me rroba e ushqim”. (Buhariu)

All-llahu xh.sh. ka thėnė:

“Numri i muajve tė All-llahut ėshtė dymbėdhjetė, nė Librin e All-llahut, prej ditės qė krijoi qiejt dhe tokėn, e nga kėta, katėr janė tė shenjtė. Ajo ėshtė fe e qėndrueshme. Nė kėto mos bėni mėkate dhe luftoni kundėr idhujtarėve, pa pėrjashtim, siē luftojnė ata tė gjithė kundėr jush, dhe ta dini se All-llahu ėshtė nė anėn e atyre, tė cilėt i frikohen All-llahut”. (et-Tewbe. 36)

“Ju caktohet lufta (ju ngarkohet si detyrė) edhe pse e urreni atė. Ju ndoshta urreni ndonjė gjė, por ajo ėshtė e mirė pėr ju, ndoshta dėshironi diēka qė ėshtė e keqe pėr ju. All-llahu e di, por ju nuk e dini”. (el-Bekare, 216)

“Dilni nė luftė, qofshi tė dobėt a tė fortė, dhe luftoni pėr hir tė All-llahut me mish e me shpirt. Nėse e dini, kjo ėshtė mė mirė”. (et-Tewbe, 41)

“All-llahu ka blerė nga besimtarėt shpritrat dhe pasuritė e tyre me Xhennet - ata do tė luftojnė pėr hir tė All-llahut dhe do tė vrasin e do tė vriten. Ai kėtė ua ka premtuar me siguri nė Tevrat dhe Inxhil edhe nė Kur'an - pra, kush i plotėson premtimet e veta mė mirė se All-llahu? Pandaj gėzojuni pazarllėkut qė e keni bėrė me Tė, Ai ėshtė shumė i madh”. (et-Tewbe, 111)

“Besimtarėt tė cilėt nuk luftojnė - pėrveē atyre qė janė tė paaftė pėr luftė - nuk janė tė barabartė me ata qė luftojnė nė rrugė tė All-llahut me pasigurinė dhe jetėn e vet. Ata qė luftojnė, te All-llahu janė nė shkallė mė tė lartė. All-llahu tė gjithėve u ka premtuar mirėsi. All-llahu do t'u japė luftėtarėve, jo atyre qė nuk luftojnė, shpėrblim tė madh. Shpėrblime tė larta prej Tij dhe falje e mėshirė. - All-llahu ėshtė shumė i mėshirshėm dhe fal”. (en-Nisa, 95 dhe 96)

“O besimtarė! A doni t'ju udhėzoj nė njė tregti qė do t'ju shpėtojė nga vuajtja e dhembshme”. (es-Saff, 10)

Ajetet kur'anore pėr kėtė temė janė tė shumta dhe tė njohura. Sa u pėrket haditheve pėr vlerėn e xhihadit, ato janė mė shumė se ato qė do t'i pėrmendim, sikur qė vijojnė:

702. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: Ėshtė pyetur i Dėrguari i All-llahut, cila vepėr ėshtė mė e vlefshme? Ka thėnė: “Besimi nė All-llahun dhe nė tė Dėrguarin e Tij”. I ėshtė thėnė: “Pastaj cila ėshtė?” Ka thėnė. “Xhihadi nė rrugėn e All-llahut”. I ėshtė thėnė: “Pastaj cila ėshtė?” Ka thėnė: “Haxhxhi i pranuar”. (Muttefekun alejhi)

703. Nga Ebu Dherri r.a. transmetohet se ka thėnė: I kam thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, cila vepėr ėshtė mė e vlefshme?” Tha: “Besimi nė All-llahun dhe xhihadi nė rrugėn e All-llahut”. (Muttefekun alejhi)

704. Nga Enesi r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Njė ecje e mėngjesit apo njė ecje e mbrėmjes nė rrugėn e All-llahut ėshtė mė e mirė se bota dhe ēdo gjė nė tė”. (Muttefekun alejhi)

705. Nga Ebu Se'id el-Hudrij r.a. transmetohet se ka thėnė: Erdhi njė njeri te i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. dhe tha: “Cilėt njerėz janė mė tė vlefshėm?” Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “(Njeriu mė i vlefshėm ėshtė) besimtari qė lufton me shpirtin e pasurinė e tij nė rrugėn e All-llahut”. (Ai njeriu atėherė) ka thėnė: “Pastaj kush?” Ka thėnė: “Pastaj besimtari qė nė njėrėn prej luginave kodrinore e adhuron All-llahun, duke i braktisur njerėzit pėr shkak tė sherrit tė tij (qė mund ta kaplojė prej tyre)”. (Muttefekun alejhi)

706. Nga Sehl b. sa'di r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Qėndrimi njėditor nė rrugėn e All-llahut ėshtė mė i vlefshėm se bota dhe ēdo gjė nė tė. Njė vend i juaj nė Xhennet ėshtė mė i vlefshėm se bota dhe ēdo gjė nė tė. Qėndrimi njėmbrėmėsh apo njėditor i robit nė rrugėn e All-llahut tė Madhėruar ėshtė mė i vlefshėm se bota dhe ēdo gjė nė tė”. (Muttefekun alejhi)

707. Nga Selmani r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Qėndrimi njėditor apo njėnatėsh nė fushėbetejė ėshtė mė i mirė se agjėrimi mujor dhe falja nė tė. Nėse luftėtari vdes nė fushėbetejė, do tė shpėrblehet pėr veprat tė cilat do t'i bėnte gjatė luftės, dhe do tė shpėrblehet pėr punėn e tij rreth furnizimit dhe do tė sigurohet nga sprovat e varrit”. (Muslimi)

708. Nga Uthmani r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Qėndrimi njėditor nė rrugėn e All-llahut ėshtė mė i mirė se njė mijė ditė tjera shtėpiake”. (Tirmidhiu thotė se ky ėshtė hadith hasen sahih)

709. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ēdo i plagosur qė ėshtė plagosur nė rrugėn e All-llahut do tė vijė Ditėn e Gjykimit duke i rrjedhė plaga e tij gjak: gjaku i plagės do tė jetė nė ngjyrė tė gjakut kurse aroma e tij do tė jetė aroma e miskut”. (Muttefekun alejhi)

710. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “Kaloi njė shok i tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. nėpėr njė grykė (mali) ku ishte njė burim i vogėl uji tė ėmbėl, qė i pėlqeu, dhe tha: “Sikur tė izolohesha nga njerėzit dhe tė vendosesha nė kėtė grykė, por kėtė kurrė nuk do ta bėj derisa nuk mė lejon i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., prej tė cilit do tė kėrkoj leje”. Ia tha kėtė tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. e ai i tha: “Mos e bėj atė, sepse qėndrimi i njėrit nga ju nė rrugėn e All-llahut ėshtė mė i vlefshėm nga namazi i tij nė shtėpinė e tij shtatėdhjetė vjet. A nuk dėshironi ju qė All-llahu t'ju falė dhe t'ju futė nė Xhennet. Luftoni nė rrugėn e All-llahut, sepse kush lufton nė rrugėn e All-llahut aq sa ėshtė koha ndėrmjet dy mjeljeve tė deves, pėr tė ėshtė i sigurt Xhenneti”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

711. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I ėshtė thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, ē'ėshtė e barabartė me xhihadin nė rrugėn e All-llahut?” (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė. “Ju kėtė nuk mund ta bėni”. Tė pranishmit edhe dy apo tri herė janė drejtuar me kėtė pyetje, kurse Pejgamberi s.a.v.s. ēdo herė u pėrgjigjej duke thėnė. “Ju kėtė nuk mund ta bėni!” E pastaj ka thėnė: “Shembuli i muxhahidit nė rrugėn e All-llahut ėshtė sikur shembulli i agjėruesit dhe falėsit i cili nė tėrėsi u nėnshtrohet ajeteve tė All-llahut, nuk pushon tė falet, as tė agjėrojė derisa nuk kthehet muxhahidi nga rruga e All-llahut”. (Muttefekun alejhi. Ky citat ėshtė sipas Muslimit)

Kurse sipas transmetimit tė Buhariut: “Njė njeri tha: “O i Dėrguari i All-llahut, mė udhėzo mua nė njė vepėr tė barabartė me xhihadin”. (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Unė nuk mund ta gjejė!” Pastaj ka thėnė: “A mundesh ti, kur tė shkojė muxhahidi (nė luftė), tė hyshė nė mesxhidin tėnd, dhe tė falesh pa ndėrprerje dhe tė agjėrosh pa ndėrprerje?” Pastaj ka thėnė: “E kush mundet kėshtu?”

712. Nga Ebu Abs Abdurrahman b. Xhebri r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk ka tė ngjarė qė kėmbėt e njė robi tė pluhurosen nė rrugė ta All-llahut e pastaj ta prek zjarri!” (Buhariu)

713. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Asnjė njeri nuk do tė hedhet nė zjarr, i cili ka qarė nga frika prej All-llahut vetėm po tė kthehet qumėshti (qė e ka pirė) nė sisėn e vet, as qė do tė bashkohet te njė rob pluhuri i marrė nė rrugė tė All-llahut me tymin e Xhehennemit”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen sahih)

714. Nga Ibni Abbasi r.anhuma transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Dy sy nuk do t'i pėrshkojė zjarri: Syri qė qau nga frika prej All-llahut dhe syri qė vėzhgoi nė rrugė tė All-llahut”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky hadith ėshtė hasen)

715. Nga Zejd b. Halid r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e pėrgatit me pėrgatitje njė luftėtar nė rrugėn e All-llahut, edhe ai ėshtė luftėtar, kurse kush kujdeset dhe e furnizon me tė mira familjen e luftėtarit gjatė mungesės sė tij, po ashtu ėshtė luftėtar”. (Muttefekun alejhi)

716. Nga Ebu Umame r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Sadaka mė e mirė ėshtė hija e ēadrės nė rrugėn e All-llahut, ose dhėnia e deves nė shėrbim nė rrugėn e All-llahut ose tė njė ati (a pele fisnike) nė rrugė tė All-llahut”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky hadith ėshtė hasen sahih)

717. Nga Enesi r.a. transmetohet se njė djalosh prej fisit Esleme ka thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, unė vėrtet dua tė luftoj nė rrugėn e All-llahut, por nuk kam me ēka tė pėrgatitem pėr luftė”. (Pejgamberi s.a.v.s.) i ka thėnė: “Shko te filani, sepse ai ėshtė pėrgatitur pėr luftė, por ėshtė sėmurė”. Djaloshi erdhi te luftėtari i sėmurė dhe i tha: “Tė ka bėrė selam i Dėrguari i All-llahut dhe ka thėnė tė mė japish pėrgatitjen tėnde luftarake. Njeriu tha: “Oj filane (shėrbėtores vėr. pėrk.), jepja krejt ēka kam pėrgatitur dhe mos mbaj asgjė. Pasha All-llahun, mos lė asgjė prej tyre, qė edhe ti tė kesh bereqet nė pėrgatitje”. (Muslimi)

718. Nga Ebu Se'id el-Hudrij r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. i ka dėrguar mesazh Beni Lahjanit: “Ēdo dy veta le tė dėrgojnė njė, kurse shpėrblimi u ndahet tė dyve”. (Muslimi)

Nė njė transmetim tjetėr tė tij hadithi ėshtė: “Le tė dalė nė radhėt luftarake nga ēdo dy veta njėri”. E pastaj i tha njėrit qė pat mbetur nė shtėpi: “Kushdo nga ju qė kujdeset pėr familjen dhe pasurinė e atij qė ka dalė (nė rrugė tė All-llahut) me mirėsjellje, shpėrblimi i tij do tė jetė sa gjysma e atij qė ka dalė (nė rrugė tė Tij)”.

719. Nga Berā'i r.a. transmetohet se ka thėnė: “Tė Dėrguarit tė All-llahut i erdhi njė njeri i armatosur me tesha hekuri, me ē'rast ka thėnė: “Tė luftoj ose ta pranoj Islamin? (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Pranoje Islamin, e pastaj lufto!” Ai e pranoi Islamin, pastaj ka luftuar dhe nė fund ėshtė vrarė. I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ka punuar pak, kurse do tė shpėrblehet shumė”. (Muttefekun alejhi; ky citat ėshtė nga Buhariu)

720. Nga Abdull-llah b. Amr b. el-As r. anhuma transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu do t'i falė shehidit ēdo gjė, pėrveē borxhit”. Nė njė transmetim tjetėr thuhet: “Mbytja nė rrugė tė All-llahut shlyen ēdo gjė pėrpos borxhit” (Muslimi)

721. Nga Ebu Katade r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. qėndroi mes as'habėve dhe ka theksuar se xhihadi nė rrugėn e All-llahut dhe besimi nė All-llahun ėshtė puna mė e lavduar. U ngrit njė njeri dhe tha: “O i Dėrguari i All-llahut, a konsideron ti se nėse unė vritem nė rrugėn e All-llahut, do tė mė falen tė gjitha mėkatet e mia?” I Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Po, nėse vritesh nė rrugėn e All-llahut duke qėndruar durimtar, duke llogaritur (nė shpėrblimin e All-llahut) duke u vėnė nė hov e duke mos u tėrhequr”. Pastaj i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Si the?” Njeriu ka thėnė: “A konsideron ti se nėse unė vritem nė rrugėn e All-llahut, do tė falen tė gjitha mėkatet e mia?” I Dėrguari s.a.v.s. ka thėnė: “Po, nėse qėndron durimtar, llogaritė (nė shpėrblimin e All-llahut) dhe vihesh nė hov e nuk tėrhiqesh, pėrpos nėse ke borxh. Nė tė vėrtetė kėshtu mė tregoi Xhibrili alejhisselam”. (Muslimi)

722. Nga Xhabiri r.a. transmetohet se ka thėnė: “Ka thėnė njė njeri: “Ku do tė shkoj unė nėse vritem, o i Dėrguari i All-llahut?” (I Dėrguari s.a.v.s.) ka thėnė: “Nė Xhennet!” Atėherė njeriu i hodhi hurmat tė cilat i kishte nė duar, e pastaj shkoi nė luftė derisa u vra”. (Muslimi)

723. Nga Enesi r.a. transmetohet se ka thėnė: Erdhi njė grup njerėzish te Pejgamberi s.a.v.s. dhe thanė. “Dėrgoje me ne njė grup njerėzish, tė cilėt do tė na mėsojnė Kur'anin dhe Sunnetin. (Pejgamberi s.a.v.s.) u dėrgoi atyre 70 ensarė, tė cilėt quheshin kurrā', kurse ndėr ta ishte edhe daja im Harami. Ata (nė Medine) lexonin Kur'an dhe e studionin bashkėrisht, natėn mėsonin kurse gjatė ditės sillnin ujė dhe e vendosnin nė xhami. Ata bartnin dru, i shitnin ato, e me fitimin e tyre blenin ushqim pėr banorėt e Suffasė dhe pėr tė varfėrit. Ata i ka dėrguar Pejgamberi s.a.v.s., por ata i vranė (nė tradhti) para se tė arrinin nė vendin e caktuar. Ata kanė thėnė: “All-llahu ynė, lajmėro pėr ne Pejgamberin tonė se ne jemi takuar me Ty dhe se jemi tė kėnaqur me Ty e se Ti je i kėnaqur me ne. Njė njeri (idhujtar) erdhi te Harami, daja i Enesit, pas shpinės sė tij dhe e goditi me shtizėn e tij nė shpinė dhe e shpoi. Harami atėherė tha: “Pasha All-llahun e Ka'bes, ngadhėnjeva”. Nė tė njėjtėn kohė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. (shokėve tė vet nė Medine) u tha: “Vėrtet vėllezėrit tuaj vdiqėn, kurse fjalėt e tyre tė fundit kanė qenė: “All-llahu ynė, lajmėro pėr ne Pejgamberin tonė se ne jemi takuar me Ty dhe se Ti je i kėnaqur me ne”. (Muttefekun alejhi. Ky citat ėshtė sipas Muslimit)

724. Nga Abdull-llah b. Ebi Ewfa r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. njė ditė, kur u pėrlesh me armikun, ka pritur diē deri nė perėndim tė diellit, pastaj ėshtė ngritur mes njerėzve dhe ka thėnė: “O njerėz, mos e dėshironi pėrleshjen me armikun, por luteni All-llahun pėr shėndetin tuaj. Por, kur tė pėrlesheni me armikun, atėherė bėhuni tė durueshėm dhe dijeni se Xhenneti ėshtė nėn hijet e shpatave”. E pastaj tha: “O All-llah, zbritės i Librit, lėvizės i reve, shpartallues i aleatėve.  Shpartalloi dhe na ndihmo kundėr tyre”. (Muttefekun alejhi)

725. Nga Sehl b. Sa'di r.a. transmetohet se ka thėnė: I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Dy nuk  refuzohen, apo  rrallėherė do tė refuzohen: lutja gjatė thirrjes (ezanit) dhe lutja nė luftė, kur ata pėrleshen mes veti”. (Ebu Davudi me sened sahih)

726. Nga Enesi r.a. transmetohet se ka thėnė. Kur shkonte i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. nė luftė, thoshte: “All-llahu im! Ti je mbėshtetėsi im dhe ndihmėsi im, me Ty lėviz, me Ty deri nė cak arrij dhe me Ty luftoj (kundėr armikut)”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, tė cilėt thonė se ky ėshtė hadith hasen)

727. Nga Ebu Musa r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. kur ėshtė frikėsuar prej ndonjė populli ka thėnė: “All-llahu im! Ne Ty tė lėmė nė qafat e tyre dhe ne Ty tė mbėshtetemi nga tė kėqijat e tyre”. (Ebu Davudi me sened sahih)

728. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e mbyll (qė ta ushqejė) kalin pėr nė rrugėn e All-llahut, duke besuar nė All-llahun dhe duke besuar thellė nė premtimin e tij, vėrtet tė ushqyerit dhe dhėnia ujė atij dhe plehu i vogėl dhe i madh i tij do tė matet nė Ditėn e Gjykimit”. (Ai do tė shpėrblehet pėr kėtė nė Ditėn e Gjykimit) (Buhariu)

729. Nga Ebu Hammad (Ukbe b. Amir el-Xhuhennij) r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Shumė vende do tė ēlirohen nga ju dhe juve ju mjafton All-llahu si ndihmės, prandaj askush nga ju mos t'i marrė lojė (mos t'i nėpėrkėmbė) shtizat e tij (ushtrimet me shtiza)”. (Muslimi)

730. Nga Ebu Hammad (Ukbe b. Amiri) r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut duke thėnė: “Vėrtet All-llahu me njė shtizė do t'i ēojė nė Xhennet tre individė: ndėrtuesin e saj, qė ka llogaritur nė mirėsi gjatė ndėrtimit tė saj, hedhėsit e saj mbi armikun dhe atė i cili i afron. Ushtroni hedhjen dhe kalėrimin e kalorėsisė luftarake, por nėse merreni me hedhjen e shtizės pėr mua ėshtė mė mirė se tė merreni me kalėrim. Kush e lė hedhjen e shtizave pasi tė mėsohet me atė punė, duke e humbur vullnetin pėr tė, vėrtet e ka lėnė njė ni'met, ose ka thėnė: e ka mohuar atė ni'met”. (Ebu Davudi)

731. Nga Seleme b. el-Ekva r.a. transmetohet se ka thėnė: “Ka kaluar Pejgamberi s.a.v.s. me njė rast pranė njė grupi as'habėsh tė cilėt ushtronin dhe garonin nė hedhje tė shtizės, me ē'rast u tha: “O bijtė e Ismailit, hedhni shtiza dhe ushtroni, sepse edhe stėrgjyshi juaj ka qenė hedhės shtize”. (Buhariu)

732. Nga Ebu Jahja Hurejm b. Fatik r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė. “Kush shpenzon nga pasuria e tij nė rrugėn e All-llahut, i shkruhen atij shtatėqind fish”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

733. Nga Ebu Musa r.a. transmetohet se erdhi njė arab te Pejgamberi s.a.v.s. dhe i tha: “O i Dėrguari i All-llahut, njeriu qė lufton pėr shkak tė presė luftarake, njeriu qė lufton qė tė pėrmendet dhe njeriu qė lufton pėr shkak tė namit nė vendin e tij, kurse nė njė transmetim tjetėr: qė lufton nė emėr tė trimėrisė dhe nė emėr tė fanatizmit, kurse nė njė rivajet tjetėr: edhe njeriu qė lufton nga urrejtja ndaj armikut, prandaj kush ėshtė nė rrugėn e Zotit?” I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush lufton qė fjala e All-llahut tė jetė mbi ēdo gjė, ai ėshtė nė rrugėn e All-llahut”. (Muttefekun alejhi)

734. Nga Abdull-llah b. Amr b. el-Asi r.a. transmetohet se ka thėnė. “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Cilido njėsit luftarak apo ekspeditė qė lufton me armikun dhe zė peng prenė luftarake dhe paqėsohet, ata kanė nxituar pėr dy tė tretat e shpėrblimit tė tyre, dhe cilido njėsit luftarak apo ekspeditė qė lufton me armikun dhe humb, atyre do t'u plotėsohet shpėrblimi i tyre”. (Muslimi)

735. Nga Abdull-llah b. Amr b. el Asi r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kthimi (nga lufta pasi ėshtė dhėnė ēdo gjė) ėshtė sikur lufta”. (Ebu Davudi me sened tė mirė)

“El-Kafletu” dmth. kthim nga lufta pas mbarimit tė saj, qė d.t.th. ai shpėrblehet nė kthimin e tij edhe pas mbarimit tė luftės.

736. Nga Ebu Hurejre r.a. dhe nga Xhabiri r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Lufta ėshtė mashtrim”. (Muttefekun alejhi)

737. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut ka thėnė: “Kė ju e emėroni dėshmor?” (As'habėt) kanė thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, kush vritet nė rrugėn e All-llahut, ai ėshtė dėshmor”. (Muhammedi s.a.v.s.) ka thėnė: “Atėherė vėrtet do tė kishte pak dėshmorė nė ummetin tim”. (As'habėt) kanė thėnė: “E kush ėshtė dėshmor, o i Dėrguari i All-llahut?” Ka thėnė: “Kush ėshtė vrarė nė rrugėn e All-llahut, ai ėshtė dėshmor, kush ka vdekur nė rrugėn e All-llahut, ai ėshtė dėshmor, kush vdes nga murtaja, ai ėshtė dėshmor, kush vdes nga barku (sėmundje interne) ėshtė dėshmor, dhe kush pėrmbytet ėshtė dėshmor”. (Muslimi)

738. Nga Abdull-llah b. Amr b. el-Asi r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush vritet nė mbrojtjen e pasurisė sė tij ėshtė dėshmor”. (Muttefekun alejhi)

739. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “Erdhi njė njeri tek i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. dhe tha: “O i Dėrguari i All-llahut: ē'mendon, nėse do tė vinte njė njeri me dėshirė tė grabisė mallin tim?” (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Mos ia jep pasurinė tėnde”. Njeriu tha: “Ē'mendon, nėse ai mė sulmon fizikisht?” Tha: “Lufto me tė!” Njeriu tha: “E ēka nėse ai mė vret?” Tha: “Atėherė ti je dėshmor”. Njeriu tha: “Ē'mendon nėse unė e vras atė?” Tha: “Ai ėshtė nė zjarr”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“E ai nuk u hodh nė pėrpjetėzėn. E ē'gjė tė mėsoi ty se ē'ėshtė Akabe. Ėshtė lirimi i njė skllavi”. (el-Beled, 11-13)

740. Nga Ebu Dherri r.a. transmetohet se ka thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, cila vepėr ėshtė mė e vlefshme?” Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Besimi nė All-llahun dhe xhihadi nė rrugėn e All-llahut”. Transmetuesi thotė: “Kam thėnė: “Cila robėri ėshtė mė e vlefshme?” (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Ai qė sillet mė sė miri nė familjen e tij (ku ėshtė nė shėrbim dhe ai qė ėshtė mė i shtrenjtė”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Adhurojeni All-llahun dhe asnjė send mos e trajtoni tė barabartė me Tė!” Jini tė mirė me prindėrit dhe tė afėrmit, me bonjakėt dhe tė varfėrit e ngratė, me fqinjėt e afėrt edhe me fqinjėt e largėt, me shokėt pėrreth e udhėtarėt dhe ata qė janė nėn kujdesin tuaj. All-llahu, pa dyshim, nuk i do ata qė janė mendjemėdhenj dhe arrogantė”. (en-Nisa, 36)

741. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur njėrit nga ju shėrbėtori ia sjell ushqimin dhe nėse nuk e ulė (nė sofėr) pranė vetes, atėherė le t'i japė njė kafshatė apo dy, njė haje apo dy, sepse ai mori pėrsipėr pėrkujdesjen e tij”. (Buhariu)

742. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Robi i mirėsjellshėm nė pronėsi tė tjetrit ka dy shpėrblime”. Pasha Atė nė dorė tė tė cilit ėshtė shpirti i Ebu Hurejres, sikur tė mos ishte xhihadi nė rrugėn e All-llahut, haxhxhi dhe mirėsia ndaj nėnės sime, do tė dėshiroja tė vdes si rob nė pronėsi tė tjetrit”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Tė pyesin se ē'do tė japin. Thuaj: “Atė qė e jepni prej pasurisė jepni pėr prindėrit, jepni pėr tė afėrmit, pėr bonjakėt, pėr tė varfėrit, pėr kurbetēinjtė. E ēdo tė mirė qė punoni, s'ka dyshim se All-llahu e di”. (el-Bekare, 215)

“O populli im! Matni drejt si me litėr ashtu edhe me kandar dhe mos ua mungoni njerėzve gjėrat e tyre dhe mos bėni nė tokė keq dhe trazira”. (Hud, 85)

“Tė mjerėt ata qė nuk peshojnė drejt, qė nuk blejnė e marrin masėn e plotė prej tė tjerėve, por kur u masin tė tjerėve me litėr e kandar ua mungojnė. A nuk mendojnė ata se do tė ngjallen nė njė ditė tė madhe, nė ditėn kur njerėzit do tė ngrihen me urdhėr tė Zotit tė botėve”. (el-Mutaffifīn, 1-6)

743. Nga Ebu Katade r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Kush gėzohet qė All-llahu ta shpėtojė nga vėshtirėsitė e Ditės sė Gjykimit, le t'ia shtyejė afatin borxhliut tė rėnduar apo le t'ia falė borxhin”. (Muslimi)

744. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Njė njeri u jepte hua njerėzve. Ai i ka thėnė djaloshit tė tij: “Kur t'i shkosh njė borxhliu tė ngarkuar falja atij, ndoshta All-llahu na falė neve. E kur i erdhi All-llahut (vdiq), Ai ia fali tė gjitha”. (Muttefekun alejhi)

745. Nga Ebu Mes'ud el-Bedrij r.a. transmetohet se ka thėnė: I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Do tė japė llogari njė njeri nga popujt e kaluar, e nuk do tė gjendet asnjė e mirė pėrveē asaj qė ėshtė pėrzier me njerėzit dhe ka qenė dorėshlirė (nė shitblerje dhe dhėnie tė borxhit) dhe i urdhėronte shėrbėtorėt e tij qė t'i falin borxhliut tė rėnduar. All-llahu i Madhėruar pėr tė do tė thotė: “Ne e kemi mė tepėr detyrė (faljen) se sa ai, andaj falne atė”. (Muslimi)

746. Nga Hudhejfe r.a. transmetohet se ka thėnė: “Do tė sjellė All-llahu i Madhėruar afėr vetes njė prej robėrve tė tij, tė cilit i ka dhėnė pasuri dhe do t'i thotė: “Ē'ke vepruar nė botė?” (Hudhejfe) ka thėnė: “E All-llahut nuk mund t'ia fshehin asnjė fjalė”. (en-Nisa, 42). Robi do tė thotė: “Zoti im, mė ke dhėnė pasuri dhe unė kam bėrė shitblerje me njerėzit. Karakteri im ka qenė durimi dhe lėshimi pe para borxhlinjve, atij qė e ka pas lehtė e kam duruar kurse tė rėnduarit ia kam shtyer afatin”. All-llahu i Madhėruar thotė: “Unė e kam mė tepėr detyrė (njė gjė tė tillė) se sa ti. Falne robin tim!”. Ukbe b. Amiri dhe Ebu Mes'ud el-Ensariu r.a. thonė: “Kėshtu kėtė e kemi dėgjuar nga i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s”. (Muslimi)

747. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e pret borxhliun e rėnduar apo ia falė atė All-llahu do ta futė Ditėn e Kijametit nėn hijen e arshit tė Tij, atė ditė kur nuk ka hije pos hijes sė Tij”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen sahih)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Qoftė lartėsuar All-llahu, Sundues i vėrtetė! Dhe mos u ngut me leximin e Kur'anit para se tė pėrfundojė shpallja e tij, dhe thuaj: “O Zoti im, shtoma diturinė!” (Ta Ha, 114)

“Apo ėshtė ai, qė orėt e natės i kalon me fytyrė nė tokė (nė lutje), duke u frikėsuar nga bota tjetėr dhe duke shpresuar nė mėshirėn e Zotit tė vet? Thuaj: “A janė njėlloj ata qė dinė dhe ata qė nuk dinė? Mėsim marrin vetėm tė menēurit”. (Zumer, 9)

“O besimtarė. Kur ju thuhet: “Bėni vend nė tubim, ju zgjeroni vendin qė edhe All-llahu t'ju vendosė”, por kur ju thuhet: “Kundėrshtoni” - ju kundėrshtoni! All-llahu, ata nga mesi juaj, qė besojnė dhe ata tė cilėve u ėshtė dhėnė dijenia, do t'i ngritė nė shkallė tė lartė. All-llahu ėshtė i informaur se ē'punoni”. (Muxhadele, 11)

“Ka gjithashtu edhe njerėz edhe gjallesa e kafshė ngjyrash tė ndryshme. Por All-llahut nga robėrit e tij i frikėsohen tė dijshmit. All-llahu ėshtė, njėmend, i fortė dhe fal”. (Fatir, 28)

748. Nga Muaviu r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kujt i dėshiron All-llahu mirė, i jep dituri tė thellė nė fe”. (Muttefekun alejhi)

749. Nga Ibni Mes'udi r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk lejohet zilia, pėrveē pėr dy njerėz: njeriut tė cilit All-llahu i ka dhėnė pasuri dhe e ka udhėzuar qė atė pasuri ta shpenzojė nė rrugėn e sė vėrtetės, dhe njeriut tė cilit All-llahu i ka dhėnė urtėsi, dhe sipas urtėsisė sė tij gjykon dhe i mėson tė tjerėt”. (Muttefekun alejhi)

Qėllimi i zilisė (hasedit) ėshtė dmth. zili pa poshtėrsi, dėshirė pėr gjėnė e njėjtė.

750. Nga Sehl b. Sa'di r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. i ka thėnė Aliut r.a.: “Pasha All-llahun, qė All-llahu nėpėrmjet teje ta udhėzojė njė njeri ėshtė mė mirė pėr ty se sa njė kope tė deveve mė tė mira”. (Muttefekun alejhi)

751. Nga Abdull-llah b. Amr b. el-Asi r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Transmetoni tė tjerėve ē'kam thėnė, qoftė edhe njė ajet, tregoni pėr Bijtė e Izraelitėve pa shtuar. Kush gėnjen me qėllim ndaj meje, vetes le t'i pėrgatitė vendin nė zjarr”. (Buhariu)

752. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush niset nė rrugė qė tė kėrkojė dituri, All-llahu do t'ia lehtėsojė rrugėn pėr nė Xhennet”. (Muslimi)

753. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush thėrret nė rrugė tė vėrtetė do tė shpėrblehet aq sa edhe tė gjithė ata qė e kanė ndjekur, e qė nė kėtė nuk do t'i mungonjė asnjė pjesė e shpėrblimit tė tyre”. (Muslimi)

754. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur vdes njeriu, sevabet i pushojnė t'i arrijnė, pėrveē nė tri raste: sadakasė sė pėrhershme, diturisė prej tė cilės ka dobi njerėzia dhe fėmijės sė mirė i cili lutet pėr tė”. (Muslimi)

755. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Bota ėshtė e mallkuar dhe ēdo gjė e saj ėshtė e mallkuar, pėrveē tė pėrmendurit e All-llahut dhe ajo (vepra) qė e pason, dhe njeriut tė ditur dhe atij qė mėson”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

Shprehja “dhe ajo (vepra) qė e pason” ka pėr qėllim bindjen praktike ndaj All-llahut.

756. Nga Enesi r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush del nga shtėpia pėr shkak tė kėrkimit tė diturisė, konsiderohet se ėshtė nė rrugėn e All-llahut derisa tė kthehet nga rruga”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

757. Nga Ebu Se'id el-Hudrij r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Besimtari nuk ngopet nga e mira, derisa fundi i tij tė jetė Xhenneti”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

758. Nga Ebu ed-Derdan r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Kush niset pėr nė rrugė duke kėrkuar dije, All-llahu do t'ia lehtėsojė rrugėn pėr nė Xhennet. Vėrtet edhe melekėt ia shtijnė krahėt kėrkuesit tė diturisė nga kėnaqėsia me veprėn e tij. Pėr dijetarin falje kėrkon ēdo gjė nė qiej dhe nė tokė, e madje edhe peshqit nė ujė. Vlera e dijetarit ndaj robit tė devotshėm ėshtė sikur qė ėshtė vlera e hėnės ndaj  tė gjithė yjeve tjerė (ngase rrezja  e hėnės pėr tokėn ėshtė mė e fuqishme sh.k.). Vėrtet dijetarėt janė trashėgimtarė tė pejgamberėve; pejgamberėt nuk kanė lėnė trashėgimi dinarė as dirhemė, por ata kanė lėnė pėr trashėgimi dijen, prandaj kush e merr, ka marrė hisen mė tė bollshme.”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu)

759. Nga Ebu Hurejre te r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush pyetet pėr njė dituri, e ky atė e fshehė, nė Ditėn e Gjykimit do tė hedhet me litar nga zjarri”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

760. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush mėson diturinė me tė cilėn kėrkohet kėnaqėsia e All-llahut tė Madhėruar, por e mėson vetėm pėr shkak tė synimeve tė kėsaj bote, ai nuk do tė ndijė aromė Xhenneti Ditėn e Gjykimit”. (Ebu Davudi, me sened sahih)

761. Nga Abdull-llah b. Amr. b. el-Asi r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “All-llahu i Madhėruar nuk do t'ua marrė (njerėzve) dijen nė atė mėnyrė qė do t'ua nxjerrė nga shpirtrat e tyre, por do ta marrė ashtu qė do tė bėjė tė vdesin tė diturit, pas sė cilės nė Tokė nuk do tė mbetet  asnjė njeri i ditur.. Atėherė njerėzit vetes do t'i marrin pėr imamė injorantėt. Ata do tė pyeten (me pyetje tė ndryshme) e ata do tė pėrgjigjen pa dije pėrkatėse. Kėshtu ata (injorantėt) vetė do tė lajthisin por edhe do t'i lajthisin tė tjerėt”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Mė kujtoni Mua, t'u kujtoj edhe Unė dhe mė falėnderoni e mos mė mohoni!” (el-Bekare, 152)

“Nėse jeni mirėnjohės, Unė gjithsesi do t'ua shtoj edhe mė tepėr”. (Ibrahim, 7)

“Dhe thuaj: Lavdėruar qoftė All-llahu!” (el-Isra, 111)

“Ndėrsa lutja e fundit: “Falėnderimi ėshtė pėr All-llahun, Zot i botėve”. (Junus, 10)

762. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se Pejgamberit s.a.v.s. nė natėn e Israsė i janė dhėnė dy gota: me verė dhe me qumėsht. I shikoi ato (Muhammedi s.a.v.s.) dhe e mori qumėshtin. Atėherė Xhibrili tha: “Falėnderimi i qoftė All-llahut i cili tė pėrudhi nė pastėrtinė natyrore (fitreh), sepse po ta kishe marrė verėn, populli yt do tė humbte!” (Muslimi)

763. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ēdo punė me vetėdije, tė cilės nuk i paraprin falėnderimi All-llahut, ėshtė e pavlefshme”. (Hadith hasen, Ebu Davudi dhe tė tjerėt)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Ata tė cilėt po e fyejnė All-llahun dhe tė Dėrguarin e tij, All-llahu do t'i mallkojė nė kėtė dhe nė botėn tjetėr; Atyre u ka pėrgatitur vuajtje tė turpshme”. (el-Ahzab, 56)

764. Nga Abdull-llah b. Amr b. el-Asi r.a. transmetohet se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Kush bėn njė salavat pėr mua, All-llahu atij ia bėn dhjetė salavate”. (Muslimi)

765. Nga Ibni Mes'udi r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Tė parėt qė do tė mė kenė mua pranė janė ata qė mė sė shumti kanė bėrė salavate pėr mua”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

766. Nga Evs b.Evsi r.a. transmetohet se ka thėnė: I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Dita juaj mė e vlefshme ėshtė dita e xhuma, prandaj shtojeni mbi mua atė ditė salavatin. Me siguri, salavatet tuaja do tė mė paraqiten”. Shokėt e tij kanė thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, si do tė paraqiten ty salavatet tona, kur ti do tė kalbesh?” ((Muhammedi a.s.) tha:: (Pejgamberi s.a.v.s.) thotė: “Belite” (Muhammedi s.a.v.s.) ka thėnė: “Vėrtet trupat e pejgamberėve janė haram (tė ndaluar) pėr tokėn”. (Ebu Davudi me sened sahih)

767. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “I humbur dhe i nėnēmuar ėshtė ai qė, kur nė praninė e tij pėrmendet emri im, nuk bjen salavat pėr mua”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

768. Nga Aliu r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Koprrac ėshtė ēdokush te i cili pėrmendem, e nuk thėrret salavat pėr mua”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen sahih)

769. Nga Fedale b. Ubejd r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut e ka dėgjuar njė njeri qė bėn lutje nė namazin e tij, por nuk e ka theksuar falėnderimin All-llahut, as salavatet mbi Pejgamberin s.a.v.s., nė ēka Muhammedi s.a.v.s. ka thėnė: “Ky u ngut“. Pastaj i tha atij apo tė tjerėve: “Kur dikush prej jush falė (bėn lutje), le tė fillojė me falėnderimet Krijuesit tė tij, lavdisė Atij dhe lartėsisė sė Tij, e pastaj le tė thėrret salavat mbi Pegamberin s.a.v.s., e vetėm atėherė le tė lutet pėr ē'tė dojė”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu i cili thotė se ky ėshtė hadith sahih)

770. Nga Ebu Muhammed Ka'b b. Uxhreh r.a. transmetohet se ka thėnė: Pejgamberi s.a.v.s. doli mes nesh, kurse ne thamė: “O i Dėrguari i All-llahut, ne tashmė dimė si tė tė pėrshėndesim me selam, por si do tė thėrrasim salavate pėr ty?” Ka thėnė: “Thuani: All-llahume sal-li ala Muhammedin ve ala ali Muhammedin, kema sal-lejte ala ali Ibrahime, inneke hamidun mexhid; All-llahumme barik ala Muhammedin ve ala ali Muhammedin, kema barekte ala ali Ibrahime, inneke hamidun mexhid. (O All-llah, mėshiroje Muhammedin dhe familjen e tij, siē na e mėshirove familjen e Ibrahimit. Vėrtet Ti je i lavdishėm. O All-llah, bekoje Muhammedin dhe familjen e tij, siē e bekove familjen e Ibrahimitt. Vėrtet Ti je i Lavdishėm”. (Muttefekun alejhi)

771. Nga Ebu Mes'udi r.a. transmetohet se ka thėnė: “Na erdhi i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s.. kurse ne ishim nė ndeje te Sa'd b. Ubadeh r.a., e Beshir b. Sa'di tha: “O i Dėrguari i All-llahut, na ka urdhėruar All-llahu tė thėrrasim salavate mbi ty, si do ta bėjmė kėtė”. I Dėrguari i All-llahut ka heshtur aq, sa ne dėshiruam qė mos ta kishte pyetur pėr kėtė, pastaj tha: “Thuani: “O All-llah, mėshiroje Muhammedin dhe familjen e tij, siē e mėshirove familjen e Ibrahimit. O All-llah, bekoje Muhammedin dhe familjen e tij, siē e bekove familjen e Ibrahimit. Vėrtet Ti je i lavdishėm dhe i madhėrishėm. Kurse selami ėshtė sikur qė e din”. (Muslimi)

772. Nga Ebu Humejd es-Saidij r.a. transmetohet se ka thėnė: (As' habėt) kanė thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, si do tė thėrrasim salavate mbi ty?” (Pejgamberi s.a.v.s. ) ka thėnė: “Thuani: “O All-llah, mėshiroje Muhammedin, gratė e tij dhe pasardhėsit e tij, siē e ke mėshiruar familjen e Ibrahimit. O All-llah, bekoje Muhammedin dhe gratė dhe pasardhėsit e tij siē e ke bekuar familjen e Ibrahimit. Vėrtet Ti je i lavdishėm”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Tė pėrmendurit e All-llahut ėshtė mė e madhe”. (el-Ankebut, 45)

“Mė kujtoni Mua, t'ju kujtoj edhe unė”. (el-Bekare, 152)

“Dhe nė vete pėrmende Zotin tėnd, me pėrulje dhe vendosmėri dhe pa e ngritur zėrin lart, nė agim dhe nė muzg, dhe mos jij nga indiferentėt”. (el-A'raf, 205)

“Dhe pėrmendeni All-llahun shpesh, ndoshta do tė shpėtoni”. (el-Xhumuah, 10)

“Muslimanėve dhe muslimaneve, edhe besimtarėve e besimtareve, edhe tė dėgjueshmėve e tė dėgjueshmeve, edhe tė sinqertėve e tė sinqertave, edhe durimtarėve e durimtareve, edhe tė pėrulurve e tė pėrulurave, edhe meshkujve qė japin sadaka edhe femrave qė japin sadaka, edhe meshkujve qė agjėrojnė edhe femrave qė agjėrojnė, edhe meshkujve qė kujdesen pėr pjesėt e turpshme tė trupit tė vet edhe femrave qė kujdesen pėr pjesėt e turpshme tė trupit tė vet, edhe meshkujve qė e pėrmendin All-llahun shpesh si edhe femrave, All-llahu me tė vėrtetė u ka pėrgatitur falje dhe shpėrblim tė madh”. (el-Ahzab, 35)

“O besimtarė, kujtojeni shpesh All-llahun! Dhe atė madhėrojeni nė mėngjes e nė mbrėmje”. (el-Ahzab, 41-42)

Ajetet pėr kėtė kaptinė janė tė shumta dhe tė njohura.

773. Nga Ebu Ejjub el-Ensarij r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush thotė dhjetė herė: Nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut tė vetėm. Ai s'ka shok. Atij i takon sundimi dhe falėnderimi. Ai ėshtė i gjithėfuqishėm - ėshtė sikur t'i falė (nga robėria) katėr individė nga pasardhėsit e Ismailit”. (Muttefekun alejhi)

774. Nga Ebu Dherri r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. mė ka thėnė: “A tė tė njoftoj me fjalėt mė tė dashura pėr All-llahun? Fjalėt mė tė dashura tė All-llahut janė: “Subhanall-llahi ve bihamdihi” (Madhėria dhe falėnderimi i pėrkasin All-llahut tė Madhėruar.) (Muslimi)

775. Nga Ebu Malik el-Esh'arij r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Pastėrtia ėshtė gjysma e imanit, el-hamdu lil-lahi mbush peshojėn, kurse subhanall-llahi vel-hamdu lil-lahi mbush ēdo gjė ndėrmjet qiejve dhe tokės”. (Muslimi)

776. Nga Sa'd b. Ebi Vekkasi r.a. transmetohet se ka thėnė: “Njė beduin erdhi te i Dėrguari i All-llahut dhe i tha: “Mėsomė tė them ndonjė fjalė!” (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Thuaj: “Lā ilāhe il-lall-llahu vahdehu la sherike lehu, All-llahu ekberu kebiren, vel-hamdu lil-lahi kethiren, ve subhanall-llahu rabbil-alemine, ve la hawle ve la kuvvete il-la bil-lahi-l-azizil-hakim” (Nuk ka Zot pėrveē tė vetmit All-llah qė nuk ka shoqėrues, All-llahu ėshtė mė i madhi nė madhėrinė e vet, pėr All-llahun qofshin falėnderimet e shumta, Lavdia i qoftė All-llahut, krijuesit tė botėve. Nuk ka fuqi as forcė pa All-llahun, tė Lavdishėm dhe tė Urtė). Beduini tha: “Tė gjitha kėto janė pėr Krijuesin tim e ē'ėshtė e imja?” (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė. “Thuaj: “All-llahu im, mė fal, mė mėshiro, mė pėrudh dhe mė furnizo”. (Muslimi)

777. Nga Thevbani r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut, kur e pėrfundonte namazin, tri herė kėrkonte falje, e pastaj thoshte: “All-llahu im! Ti je paqe dhe nga Ti rrjedh paqja, bekimi qoftė mbi Ty, o posedues i madhėrisė dhe bujarisė“. Kur ėshtė pyetur el-Evzaija, e ai ėshtė njė nga transmetuesit e hadithit: “Si kėrkohet falje (istigfar)?” Ai ka thėnė: “Thuhet: Estagfirull-llahe, estagfirull-llahe” (e lus All-llahun pėr falje)”. (Muslimi)

778. Nga Mugire b. Shu'beh r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. pas pėrfundimit tė namazit dhe dhėnies selam ka thėnė: “La ilahe il-lall-llahu vahdehu la sherike lehu, lehul-mulku ve lehu-l-hamdu ve huve ala kul-li shej'in kadir. All-llahume la mānia lima a'atajte, ve la mu'tije lima mena'te, ve la jenfeu dhel-xheddi minke-l-xheddu”. (Nuk ka Zot tjetėr pėrveē tė Vetmit All-llah, qė nuk ka shoqėrues nė asgjė, i Tij ėshtė tėrė sundimi dhe vetėm atij i pėrket tėrė falėnderimi dhe lavdia. Ai ėshtė sundues i gjithmundshėm i ēdo gjėje. All-llahu im, s'ka kush qė e ndalon atė qė Ti e jep dhe s'ka kush qė e jep atė  qė Ti e ndalon, as tė zellshmit nuk i vlen zelli dhe puna pa tė dhėnurit e All-llahut. (Prej teje ėshtė zelli e pasuria). (Muttefekun alejhi)

779. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se muhaxhirėt varfanjakė i kanė ardhur tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. dhe kanė thėnė: “Tė pasurit na tejkaluan nė shkallė tė larta dhe begati tė pėrhershme. Ata falen si falemi edhe ne, agjėrojnė sikur agjėrojmė ne, ata kanė dobi nga pasuria, ata kryejnė haxhxhin, umren dhe xhihadin dhe ndajnė sadaka”. (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “A dėshironi t'ju mėsoj diēka me tė cilėn do t'i arrini ata qė ju kanė tejkaluar dhe ata qė vijnė pas jush; nėse kėtė e bėni, askush nga ju nuk do tė jetė mė i vlefshėm pėrveē nėse vepron ē'veproni edhe ju”. Muhaxhirėt varfanjakė kanė thėnė: “Po, gjithqysh, o i Dėrguar i All-llahut!” (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Do tė thoni subhanall-llah, el-hamdu lil-lah, dhe All-llahu ekber pas ēdo namazi nga tridhjetė e tri herė”. Ka thėnė transmetuesi Ebu Salih nga Ebu Hurejre: “Kur ėshtė pyetur pėr mėnyrėn praktike tė dhikrit (pas namazit, Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Subhanall-llah, ve-l-hamdu lil-lah, vall-llahu-ekber, qė secila tė jetė nga tridhjetė e tri herė”. (Muttefekun alejhi)

Muslimi shton nė transmetimin e tij: “Dhe janė kthyer muhaxhirėt varfanjakė te i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. dhe kanė thėnė: “Vėllezėrit tanė, pasanikėt, kanė dėgjuar ē'punojmė ne, ndaj edhe bėjnė si ne.” I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ajo ėshtė dhunti e All-llahut, Ai ia jep kujt tė dojė”.

780. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e lavdon All-llahun pas ēdo namazi me tridhjetė e tri herė dhe kush e falėnderon All-llahun tridhjetė e tri herė, e kush e madhėron All-llahun tridhjetė e tri herė, e pastaj me tė njėqindtėn e plotėson duke thėnė:” La ilahe il-lall-llahu vahdehu la sherike lehu; lehu-l-mulku ve lehu-l-hamdu; ve huve ala kul-li shej'in kadir, do t'i falen mėkatet, qofshin ato edhe se shkuma e detit”. (Muslimi)

781. Nga Ka'b b. Uxhre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahu s.a.v.s. ka thėnė: “Pėrcjellėset, pėrmes tė cilave nuk tret shqiptuesi – ose kryerėsi – i tyre pas ēdo namazi tė obliguar janė tridhjetė e tri herė tesbihi, tridhjetė e tri herė tahmidi dhe tridhjetė e katėr herė tekbiri”. (Muslimi)

782. Nga Mu'adhi r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut e ka marrė pėr dore dhe i ka thėnė: “O Mu'adh, pėr All-llahun, unė tė dua”. Pastaj ka thėnė: “O Mu'adh, unė tė porosis qė assesi nė fund tė namazit mos tė lėshė pa thėnė: “All-llahumme einni ala dhikrike ve shukrike ve husni ibadetike”. (All-llahu im! Mė ndihmo nė pėrkujtimin Tėnd, falėnderimin Tėnd dhe nė pėrsosurinė e ibadetit Tėnd”. (Ebu Davudi me senede sahih)

783. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur ta kryeni teshehhudin nė namaz, ēdonjėri nga ju le tė kėrkojė nga All-llahu mbrojtjen nga katėr gjėra me fjalėt: “O All-llahu im! Mė ruaj nga dėnimi i Xhehennemit, dėnimi i varrit, nga sprovat e jetės dhe tė vdekjes, dhe nga sherri i mashtrimeve tė Dexhxhallit”. (Muslimi)

784. Nga Aliu r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. kur falej, gjithnjė fjalė tė fundit ndėrmjet teshehhudit dhe selamit i kishte: “All-llahu im! Mė fal ē'kam bėrė dhe ē'kam lėnė pa bėrė, ē'kam fshehur dhe ē'kam bėrė publikisht, dhe ē'kam tepruar, dhe atė qė Ti e di mė mirė se unė. Ti je ai i pari (pėr ēdo gjė) dhe Ti je i mbrami (pėr ēdo gjė), nuk ka zot tjetėr pėrveē Teje”. (Muslimi)

785. Nga Aisheja r. anha transmetohet se ka thėnė: “Pejgamberi s.a.v.s. pat shpeshtuar tė thoshte nė rukunė dhe sexhdet e tij: “Subhaneke-ll-llahumme rabbena ve bihamdike, All-llahumme-gfirli” (Lavdia tė qoftė Ty, o All-llahu im, Krijuesi im, Ty tė qoftė falėnderimi, All-llahu im, mė fal!”). (Muttefekun alejhi)

786. Nga Ibni Abbasi r. anhuma transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Sa i pėrket rukusė, nė tė duhet Madhėruar Krijuesi tuaj; sa i pėrket sexhdes, nė to pėrpiquni me dua sepse ėshtė e mundur t'u pranohet lutja”. (Muslimi)

787. Nga nėna e besimtarėve Xhuvejrije binti-l-Harith r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. njė mėngjes doli nga ajo nė kohėn e sabahut, ndėrsa ajo ishte nė mesxhidin e saj. Pastaj u kthye, pasi e fali namazin e duhasė (paraditės), kurse ajo ishte ulur, me ē'rast (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “A ende je nė gjendjen e njėjtė nė tė cilėn jam ndarė prej teje?”. Ajo tha: “Po”. Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet pas teje kam thėnė prej fillimit tė ditės, kėto fjalė do t'i peshonin ato, e ato janė: “Subhanall-llahi ve bihamdihi adede halkihi, ve rida nefsihi, ve zinete arshihi, ve midade kelimatihi”. (Lavdia i qoftė All-llahut dhe Atij i qoftė falėnderimi aq sa janė krijesat e Tij,aq sa ėshtė i kėnaqur me Qenien e Tij, aq sa peshon arshi i Tij dhe aq sa janė shumėfjalėt e Tij”. (Muslimi)

Nė njė transmetim tjetėr pėr tė: “Suhbhan All-llahi adede halkihi, subhanall-llahi rida nefsihi, subhanall-llahi zinete Arshihi, subhanall-llahi midade kelimatihi”. (Lavdia i qoftė All-llahut nė numrin e krijesave tė Tij, Lavdia i qoftė All-llahut aq sa janė krijesat e Tij, pasi ai ėshtė personalisht i kėnaqur aq sa ėshtė i kėnaqur me Qenien e Tij, Lavdia i qoftė All-llahut aq sa peshon Arshi i Tij, Lavdia i qoftė All-llahut aq sa janė shumė fjalėt e Tij”).

Nė transmetim tė Tirmidhiut ėshtė: “A dėshiron tė tė mėsoj fjalėt tė cilat do t'i theksosh?” (Pastaj e theksoi tesbihin e cekur, duke e thėnė nga tri herė): “Subhanall-llahi adede halkihi, subhanall-llahi adede halkihi, subhanall-llahi adede halkihi, subhanall-llahi rida nefsihi, subhanall-llahi rida nefsihi, subhanall-llahi rida nefsihi, subhanall-llahi zinete arshihi, subhanall-llahi zinete arshihi, subhanall-llahi zinete arshihi, subhanall-llahi midade kelimatihi, subhannall-llahi midade kelimatihi, subhanall-llahi midade kelimatihi”.

788. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu i Madhėruar thotė: “Unė jam nė kujtimin e robit Tim pėr Mua, Unė jam me tė kur mė pėrmend Mua, nėse ai mė pėrmend nė veten e tij, Unė e pėrmend atė nė veten Time, e nėse ai mė pėrmend Mua nė bashkėsi, edhe Unė atė e kujtoj nė bashkėsi mė tė mirė se tė atij”. (Muttefekun alejhi)

789. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ju kanė tejkaluar muferridunėt!” (As'habėt) thanė: “Kush janė kėta muferridunėt, o i Dėrguari i All-llahut?” Ka thėnė: “Tė tillė janė ata dhe ato qė e pėrmendin shumė All-llahun xh.sh”. (Muslimi)

Ėshtė pėrcjellur: “El-Muferridun” janė me “R” tė dyfishuar, disa thonė pa tė. E pranueshme ėshtė ajo e shumicės: me dyfishim.

790. Nga Xhabiri r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Dhikri mė i vlefshėm ėshtė La ilahe il-lall-llah”. (Tirmidhiu i cili thotė se ky ėshtė hadidh hasen)

791. Nga Xhabiri r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush thotė: Subhanall-llahi ve bihamdihi (Lavdia dhe falėnderimi i qoftė All-llahut) pėr tė mbillet njė hurmė nė Xhennet”. (Tirmidhiu i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

792. Nga Ibni Mes'udi r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “E kam takuar Ibrahimin a.s. natėn e Israsė, e ai mė tha: O Muhammed, pėrcjelli ummetit tėnd nga unė selam dhe lajmėroi se Xhenneti ėshtė vend i mirė; ujė i ėmbėl dhe i shėrueshėm; dhe lajmėroi se Xhenneti ėshtė rrafshinė; fidani i Xhennetit ėshtė: subhanall-llahi, vel-hamdu lil-lah, la ilahe il-lall-llah dhe All-llahu ekber”. (Tirmidhiu i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

793. Nga Ebu Derdai r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “A nuk doni t'u lajmėroj pėr punėn mė tė mirė, pėr mė tė pastrėn te Krijuesi juaj, pėr mė tė lartėn sipas gradės, qė ėshė mė e mirė pėr ju se ndarja e arit dhe argjendit: qė ėshtė mė e mirė pėr ju se takimi me armiqtė tuaj, ku ju u mėshoni nė qafė dhe ata u mėshojnė nė qafė preni atyre kokat?” (As-habėt) kanė thėnė: “Gjithsesi!” (Muhammedi s.a.v.s.) ka thėnė: “(Kjo ėshtė) Pėrmendja e All-llahut”. (Tirmidhiu; Hakim Ebu Abdull-llahu thotė se transmetimet janė sahih)

794. Nga Ebu Musa r.a. transmetohet se ka thėnė: “Mė ka thėnė mua i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s.: “A dėshiron tė tė drejtoj nė njė nga thesarėt e Xhennetit?” U pėrgjigja: “Gjithqysh, o i Dėrguari i Zotit”. (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “La havle ve lā kuvvete il-la bil-lahi” (Nuk ka fuqi as forcė pa ndihmėn e All-llahut). (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Nė krijimin e qiejve dhe tė tokės, edhe nė ndėrrimin e natės e tė ditės ka me tė vėrtetė argumente pėr ata qė kanė mend. Pėr ata qė e pėrmendin All-llahun nė kėmbė, ulur, edhe ratė...” (Ali Imran, 190-191)

795. Nga Aisheja r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. e pėrmendte All-llahun nė ēdo kohė dhe nė ēdo situatė”. (Muslimi)

796. Nga Hudhejfete dhe nga ebu Dherre r.anhuma transmetohet se kanė thėnė: “Kur i Dėrguari i All-llahut shkonte nė shtrat, thoshte: “All-llahu im, nė emrin tėnd jetoj dhe vdes”, kurse kur zgjohej thoshte: “Falėnderimi i qoftė All-llahut qė na ngjallė pasi na vdes, tek Ai ringjallemi”. (Buhariu)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Qėndro vendosmėrisht nė anėn e atyre qė i luten Zotit tė vet nė mėngjes dhe nė mbrėmje, me dėshirė qė tė meritojnė simpatinė e Tij, dhe mos i hiq sytė tu prej tyre...” (el-Kehf, 28)

797. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu i Madhėruar ka engjėj qė udhėtojnė gjithnjė dhe kėrkojnė ithtarė tė dhikrit, e kur gjejnė popullin qė e pėrmend All-llahun e Madhėruar, engjėjt thėrrasin: 'Eni te ajo qė po e kėrkoni!', e pastaj i rrethojnė me krahėt e tyre deri nė qiellin e kėsaj bote, kurse Krijuesi i tyre, edhe pse e di mė mirė se ata i pyeti: 'Ē'po flasin njerėzit e Mi?'” Ka thėnė: “Engjėjt thonė: 'Po tė lavdojnė (tesbih) Ty, po tė madhėrojnė (tekbir) Ty, po tė falėnderojnė (tahmid) Ty, dhe po tė lartėsojnė (temxhid) Ty'. All-llahu tha: 'A mė kanė parė robtė e Mi?' Engjėjt thanė: 'Jo, pėr All-llahun, ata nuk Tė kanė parė!' All-llahu pyeti: 'Ēfarė do tė ishin, sikur tė mė shihnin?' Engjėjt thonė: 'Sikur Tė tė shihnin, ata edhe mė tepėr do Tė tė adhuronin, do Tė tė falėnderonin dhe do Tė tė lavdonin'. All-llahu tha: 'A po kėrkojnė diē robtė e Mi?' Engjėjt thanė: 'Po Tė lusin pėr Xhennet'.” Pejgamberi s.a.v.s. tha: “All-llahu thotė: 'A e kanė parė atė?'. Engjėjt thanė: 'Jo, pėr All-llahun, o Krijues, nuk e kanė parė Xhennetin'. All-llahu atėherė u tha: 'E si do tė luteshin pėr Xhennetin, sikur ta kishin parė?' Engjėjt thanė: 'Sikur ta kishin parė Xhennetin, ata edhe mė shumė do tė lakmonin pėr tė, edhe mė shumė do tė kėrkonin dhe edhe mė shumė do tė dėshironin'. Atėherė All-llahu i pyeti ata: 'Prej ēkahit ata kėrkojnė mbrojtje dhe strehim?' Engjėjt thanė: 'Ata kėrkojnė mbrojtje nga zjarri'. All-llahu tha: 'A e kanė parė ata zjarrin?' Engjėjt thanė: 'Jo, pėr All-llahun, nuk e kanė parė!' All-llahu tha: 'E si do tė kėrkonin ata mbrojtjen nga zjarri sikur ta kishin parė?' Engjėjt thanė: 'Sikur ta kishin parė zjarrin, ata edhe mė shumė do tė iknin nga ai, dhe edhe mė shumė do tė frikėsoheshin nga ai'. All-llahu i Madhėruar thotė: 'Bėhuni dėshmitarė qė po ua fali atyre”. Muhammedi s.a.v.s. ka thėnė: “Njė prej engjėjve thotė: 'O Krijues, nė mesin e tyre ėshtė njė qė nuk ėshtė prej tyre, ai ka ardhur nė mesin e tyre pėr ndonjė nevojė tė tyre'. All-llahu i Madhėruar thotė: 'Meqė janė sė bashku ulur, nuk do tė jetė i pafat bashkulėsi i tyre'..” (Muttefekun alejhi)

Sipas transmetimit tė Muslimit: Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet All-llahu ka engjėjt udhėtarė tė zgjedhur, tė cilėt i pėrcjellin tubimet e dhikrit, dhe kur gjejnė tubim tė dhikrit, ata ulen me ta dhe njėri-tjetrin e mbėshtjellin me krahėt e tyre, kėshtu qė e mbushin gjithė ē'ka mes tyre dhe qiellit tė kėsaj bote. Pasi qė shpėrndahen (tė tubuarit), engjėjt ngrihen dhe shkojnė nė qiell. Atėherė All-llahu i pyet ata pėr pėrmendėsit e All-llahut, ndonėse mė mirė se ata e di gjendjen e tyre: 'Prej nga erdhėt?' Engjėjt thonė: 'Vijmė nga robtė Tu, qė nė tokė Tė bėjnė tesbih, tekbir, tehlil, tahmid dhe lutje!' All-llahu i Madhėruar thotė: 'Ēka po mė lusin?' Engjėjt thonė: 'Tė lusin pėr Xhennetin!' All-llahu thotė: 'A e kanė parė ata Xhennetin tim?' Engjėjt thonė: 'Jo, Krijuesi ynė!' All-llahu thotė: 'E si do tė lutnin ata pėr Xhennetin sikur ta kenė parė atė?' Engjėjt thonė: 'Do tė lusin t'i strehosh ata'. All-llahu thotė: 'A e kanė parė ata zjarrin Tim?' Engjėjt thonė: 'Jo!' All-llahu thotė: 'E si do ta bėnin kėtė sikur ta kishin parė atė?' Engjėjt thonė: 'Ata tė lutin pėr falje'. All-llahu thotė: 'Unė tashmė tė gjithėve ua kam fal dhe u kam dhėnė ē'kanė kėrkuar dhe i kam mbrojtur nga ajo qė kanė kėrkuar”. Muhammedi s.a.v.s. ka thėnė: “Engjėjt thanė: 'Nė mesin e tyre ka njė rob mėkatar, ai ka ecur dhe rastėsisht iu ėshtė bashkangjitur nė ndejė'. All-llahu thotė: 'Edhe atij ia kam falė, sepse ai bėn pjesė nė njė popull, qė asnjėherė nuk do tė jetė i pafatė bashkulėsi i tyre '.”

798. Nga Ebu Hurejre r.a. dhe nga Ebu Seidi r.a. transmetohet se kanė thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Asnjė grup njerėzish nuk do tė ulen ta pėrmendin All-llahun, e qė engjėjt nuk do t'i rrethojnė, nuk do t'i kaplojė mėshira dhe nuk do tė lėshohet mbi ta qetėsia shpirtėrore dhe qė All-llahu nuk do t'i pėrmend tek ata (engjėj) qė i ka pranė”. (Muslimi)

799. Nga Ebu vakid el-Harith b. Avfi r.a. transmetohet se njėherė i Dėrguari i All-llahut ėshtė ulur nė xhami, rreth tij ishin as'habėt, e me atė rast erdhėn tre persona nė xhami. Dy prej tyre u nisėn nė drejtim tė tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s., kurse njė shkoi. Dy qė u nisėn kah Pejgamberi s.a.v.s., kur erdhėn deri te hallka rreth Muhammedit s.a.v.s., njėri prej tyre e pa njė vend tė zbrazėt dhe u ul nė atė hallkė. Personi i dytė u ul prapa hallkės, kurse shoku i tyre i tretė doli nga xhamia. Pasi qė i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. mbaroi me ligjėratėn tha: “A dėshironi t'ju njoftoj pėr gjendjen e kėtyre tre ardhacakėve? Njė nga ata iu mbėshtet, ashtu qė edhe All-llahu e mbėshteti, i dyti ka ngurruar nga turpi, ashtu qė edhe All-llahu ngurroi (nga dėnimi i tij), kurse sa i pėrket tė tretit qė ktheu shpinėn, edhe All-llahu ka kthyer nga ai (mėshirėn e Tij)”. (Muttefekun alejhi)

800. Nga Ebu Seid el-Hudrij r.a. transmetohet se ka thėnė: Muaviu me njė rast doli nė xhami nė hallkėn e xhematit dhe tha: “Ēka qėndroni ju kėtu?” U pėrgjigjėn: “Qėndrojmė ulur qė ta pėrmendim All-llahun”. (Muaviu) ka thėnė: “Ju qėndroni ulur kėtu vetėm pėr All-llahun?” Thanė: “Veēmas pėr kėtė qėndrojmė kėtu”. (Muaviu) ka thėnė: “Sa mė pėrket mua, unė nuk ju kam pėrbetuar nga dyshimi ndaj thėnies tuaj. Askush qė ka qenė nė shkallėn time  tek I Dėrguari i All-llahut nuk ka  komunikuar mė pak hadithe se unė, por kėtė herė ju komunikoj se I Dėrguari i All-llahut  s.a.v.s. me njė rast doli nė mesin e as'habėve, tė cilėt ishin ulur nė hallkė nė xhami, dhe u tha: “Pėr ē'arsye qėndroni ulur kėtu?” Thanė: “Ne kėtu qėndrojmė ulur pėr Ta pėrmendur All-llahun dhe pėr Ta falėnderuar qė na ka pėrudhur nė Islam dhe qė na ka dhuruar me tė”. (I Dėrguari i All-llahut) ka thėnė: “Ju kėtu qėndroni ulur vetėm pėr All-llahun? Sa mė pėrket mua, unė nuk kėrkova betimin tuaj pse akuzoj sinqeritetin tuaj por vetėm pėr shkak se mė erdhi Xhibrili dhe mė ka lajmėruar se All-llahu krenohet me ju para engjėjve”. (Muslimi)

 DHIKRI GJATĖ SABAHUT DHE AKSHAMIT

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Dhe nė vete pėrmende Zotin tėnd, me pėrulje dhe devotshmėri dhe pa e ngritur zėrin lart, nė agim dhe nė muzg, dhe mos jij nga indiferentėt”. (el-A'raf, 205)

Ekspertėt gjuhėsorė pohojnė se “asāl” ėshtė shumėsi i “esīl”. Kjo kohė ėshtė ndėrmjet ikindisė dhe akshamit.

“Ndėrsa Zotin tėnd madhėroje dhe lavdėroje nė mbrėmje dhe nė mėngjes”. (Gafir, 55)

“Dhe lartėso me falėnderim Zotin tėnd, para se tė dalė dielli dhe para se tė perėndojė”. (Ta Ha, 130)

Ekspertėt gjuhėsorė pohojnė se “ashijjun” d.m.th. edhe koha prej drekės deri nė aksham.

“Nėpėr shtėpi qė janė ngritur me lejen e All-llahut aty pėrmendet edhe emri i Tij, aty e lavdėrojnė nė mėngjes dhe nė mbrėmje. Ka njerėz, tė cilėt puna dhe shitblerja nuk i pengon ta pėrmendin All-llahun nė muzg dhe nė agim”. (Sa'd, 18)

801. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. kur zgjohej thoshte: “O All-llah, me Ty zgjohemi dhe me Ty na ze mbrėmja, me Ty jetojmė, me Ty vdesim dhe te Ti ėshtė kthimi”. Kurse kur binte nė gjumė thoshte: “O All-llah, me Ty jetojmė, me Ty vdesim dhe te Ti ringjallemi”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

802. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se Ebu Bekr es-Siddiku r.a. ka thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, m'i urdhėro disa fjalė qė t'i shqiptoj kur tė zgjohem dhe kur tė flej”. (Muhammedi s.a.v.s.) ka thėnė: “Thuaj: O All-llah, Krijues i qiejve dhe i tokės, njohės i fshehtėsisė dhe i sė njohurės, Krijues i ēdo gjėje dhe Sundues i tyre, unė dėshmoj se nuk ka zot tjetėr pėrveē Teje, te Ti kėrkoj mbrojtje nga e keqja ime dhe nga e keqja e djallit dhe idhujtarisė sė tij”. (Pastaj) ka thėnė (Pejgamberi s.a.v.s.): “Kėto fjalė thuaj sa herė tė zgjohesh, tė ngrysesh dhe sa herė tė shtrihesh nė shtrat”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, i cili ka thėnė se ėshtė hadith hasen sahih)

803. Nga Ibni Mes'udi r.a. transmetohet se ka thėnė: “Pejgamberi s.a.v.s. kur ngrysej thoshte: “Ne kemi ngrysur, por edhe sundimi i All-llahut, nuk ka zot tjetėr pėrveē tė Vetmit All-llah, i cili nuk ka rival”. Transmetuesi mė tej thotė: “E kam parė (Pejgamberin s.a.v.s.) se pas fjalėve tė theksuara ka thėnė: “Atij i takon sundimi dhe Atij i takon lavdia, Ai ėshtė i gjithėfuqishėm. O Krijues, tė kėrkojmė mirė pėr tėrė kėtė natė dhe pėr ato qė vijnė pas kėsaj. Tė mbėshtetem prej ēdo tė keqe nė kėtė natė dhe sė keqes nė netėt vijuese. Krijues, tė mbėshtetem nga pėrtacia dhe mendjemadhėsia e shėmtuar. Tė mbėshtetem nga dėnimi i Xhehennemit dhe dėnimi nė varreza”. Ndėrsa kur zgjohej, thoshte po ashtu kėshtu, por nė vend: “kemi ngrysur” (emsejna) thoshte “jemi zgjuar” (asbahna) dhe “sundimi yt ėshtė zgjuar”. (Muslimi)

804. Nga Abdull-llah b. Hubejb r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. mė ka thėnė: “Lexoje: Kul huvAll-llahu ehad dhe dy muavedhetejna (Kul eudhu bi rabbil felek dhe kul eudhu bi rabbinnas) kur tė ngrysesh dhe kur tė zgjohesh nga tri herė, do tė mjaftojnė kėto pėr ēdo gjė”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen sahih)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Nė krijimin e qiejve dhe tė tokės, edhe nė ndėrrimin e natės e tė ditės ka me tė vėrtetė argumente pėr ata qė kanė mend. Pėr ata qė e pėrmendin All-llahun nė kėmbė, edhe ulur, edhe ratė dhe mendojnė thellė pėr krijimin e qiejve dhe tė tokės”. (Ali Imran, 190-191)

805. Nga Hudhejfe dhe nga Ebu Dherri r. anhuma transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., kur binte nė shtrat, thoshte: “Me emrin tėnd, o All-llah, unė jetoj dhe vdes”. (Buhariu)

806. Nga Aliu r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. i ka thėnė atij dhe Fatimes r. anhuma si vijon: “Kur tė shkoni pėr nė shtrat, apo kur tė shtriheni nė shtrat, thuani tridhjetė e tri herė All-llahu ekber, tridhjetė e tri herė shubhanall-llah dhe tridhjetė e tri herė el-hamdu lil-lah”.

Nė njė transmetim thuhet: “Subhnall-llahu ėshė tridhjetė e katėr herė”, kurse sipas njė transmetimi tjetėr: “All-llahu ekber ėshtė tridhjetė e katėr herė”. (Muttefeku alejhi)

807. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur ndonjė nga ju tė shkojė pėr nė shtrat, le ta shkundė shtratin me ndonjė mjet, le ta fshijė me brendinė e izarit (material pėr veshje) tė tij, sepse nuk ėshtė e njohur se ē'ka hyrė pas tij nė shtrat e pastaj le tė thotė: Me emrin Tėnd, o Krijuesi im bie nė shtrat dhe me ty ngrihemi, nėse ma merr shpirtin mėshiroje, e nėse ma kthen ruaje me ēka i ruan robtė Tu tė mirė ”. (Muttefekun alejhi)

808. Nga Aisheja r. anha transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., kur ulej nė shtrat, fryente nė duart e tij dhe i lexonte mbi to dy muavedhetejna (Felek dhe Nas), e atėherė me duart e tij e fėrkonte trupin e tij. (Muttefekun alejhi)

Nė transmetimin tjetėr tė Buhariut dhe Muslimit thuhet se “Pejgamberi s.a.v.s. kur shkonte nė shtrat, ēdo natė i bashkonte shuplakat e tij, fryente nė to dhe lexonte: “Kul huvall-llahu ehad, Kul eudhu birabbi-l-felek dhe Kul eudhu bi rabbi-n-nas”, e pastaj me to e fėrkonte sa ėshtė e mundur trupin e tij. Fillonte (tė fėrkojė) me duart e tij nga koka dhe fytyra e tij dhe pjesėn tjetėr tė pėrparme tė trupit. Kėtė e bėnte nga tri herė”. (Muttefekun alejhi)

Gjuhėtarėt pohojnė se shprehja “en-nefthu” ėshtė  fryerje  pa zė.

809. Nga Bera' b. Azibi r. anhuma transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. mė ka thėnė mua: “Kur tė nisesh pėr nė shtratin tėnd, merr abdest sikur pėr namaz, e pastaj shtriu nė anėn e djathtė dhe thuaj: All-llahu im, po tė dorėzohem Ty, gjendjen time po ta besoj Ty, strehohem nėn mbrojtjen tėnde, me dėshirė kah Ti dhe nga frika prej Teje. Strehim dhe shpėtim nuk ka prej Teje pėrveē tek Ti. Besoj nė Librin tėnd qė e ke shpallur dhe Pejgamberin tėnd qė e ke dėrguar; nėse vdes, vdes i pastėr; kėto fjalėt qė i thua le tė jenė fjalėt e fundit”. (Muttefekun alejhi)

810. Nga Enesi r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. kur shkonte nė shtratin e tij ka thėnė: “Falėnderimi i qoftė All-llahut qė na ushqeu dhe na dha tė pimė, qė kujdeset pėr ne dhe na strehon, e sa janė ata qė nuk kanė mbrojtės e strehues”. (Muslimi)

811. Nga Hudhejfe r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. kur dėshironte tė flejė, dorėn e tij tė djathtė e vente nė fytyrėn e tij, e atėherė thoshte: “All-llahu im, mė ruaj nga dėnimi yt ditėn kur do t'i ringjallish robėrit e Tu”. (Tirmidhiu i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

Ebu Davudi e transmeton kėtė hadith nga Hafseja r. anhuma dhe thekson se i Dėrguari kėto fjalė i theksonte nga tri herė.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Zoti juaj ka thėnė: “Mė thėrrisni t'ju pėrgjigjem”. (Gafir, 60)

“Lutjuni Zotit tuaj, me pėrulje dhe fshehurazi! Ai nuk i do ata qė e teprojnė”. (el-A'raf, 55)

“Dhe kur tė tė pyesin robėrit e mi pėr Mua, Unė jam me tė vėrtetė afėr, i pėrgjigjem lutjes sė lutėsit kur mė lutet”. (el-Bekare, 186)

“Ai, qė i pėrgjigjet edhe tė ngratit, kur ky i drejtohet Atij, Ai, qė tė keqen e largon”. (en-Neml, 62)

812. Nga Nu'man b. Beshir r. anhuma transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Lutja ėshtė ibadet i vėrtetė”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen sahih)

813. Nga Ibni Mes'udi r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. thoshte: “All-llahu im, unė tė lus pėr udhėzim dhe devotshmėri, pėr dėlirėsi dhe mėvetėsi (mosvarjen nga tė tjerėt)”. (Muslimi)

814. Nga Tarik b. Eshjeme r.a. transmetohet se ka thėnė: “Kur njė njeri e pranonte Islamin, Pejgamberi s.a.v.s. ia mėsonte namazin dhe atėherė e urdhėronte tė lutet me kėto fjalė: “All-llahu im, mė fal, mė mėshiro, mė udhėzo, mė jep shėndet dhe mė furnizo”. (Muslimi)

Nė transmetimin tjetėr tė Tarikut, Muslimi thotė se Tariku e ka dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. se njė njeri, qė ka ardhur te i Dėrguari s.a.v.s. ka thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, ē'tė them unė kur ta lus Zotin tim?” (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Thuaj: “All-llahu im, mė fal, mė mėshiro, mė jep shėndet dhe mė furnizo”, sepse kėto fjalė pėrmbajnė tėrė dunjanė dhe ahiretin tėnd”.

815. Nga Abdull-llah ibn Amr b. el-Asi r. anhuma transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu im, sjellės i zemrave, silli zemrat tona kah nėnshtrimi ndaj Teje”. (Muslimi)

816. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kėrkoni mbrojtjen e All-llahut nga presionet e sprovave, nga thellėsitė e fatkeqėsisė, nga keqėsimi i fatit dhe nga gėzimi i armikut”. (Muttefekun alejhi)

Nė transmetimin tjetėr Sufjani thotė: “Dyshoj se kam shtuar ndonjė (fjalė) prej tyre”.

817. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu im, ma pėrmirėso fenė time, qė ėshtė mbrojtja e jetės (punės) sime, ma pėrmirėso dunjan time, nė tė cilėn ėshtė jeta ime e tashme, ma pėrmmirėso ahiretin tim, nė tė cilin ėshtė kthimi im, ma bėn jetėn shtesė e ēdo tė mirė dhe vdekjen tė sigurt (qetė) nga ēdo e keqe”. (Muslimi)

818. Nga Aliu r.a. transmetohet se ka thėnė: “Mė ka thėnė mua i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s.: “Thuaj: All-llahu im, mė udhėzo dhe mė mbėshtet (nė Ty)”.

Njė transmetim tjetėr ėshtė: “All-llahu im, tė lus Ty pėr udhėzim dhe mbėshtetje!” (Muslimi)

819. Nga Enesi r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut pat thėnė: “All-llahu im, kėrkoj mbrojtje tek Ti  nga paaftėsia dhe pėrtacia, nga frika, pafuqia dhe koprracia. All-llahu im, kėrkoj mbrojtje tek Ti nga dėnimi i varrit dhe kėrkoj mbrojtje tek Ti nga sprovat e jetės dhe tė vdekjes”.

Nė njė transmetim tjetėr shtohen fjalėt: “nga borxhet e rėnda dhe nga dominimi i njerėzve”. (Muslimi)

820. Nga Ebu Bekėr es-Siddiku r.a. transmetohet se ai i ka thėnė tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s.: “Ma mėso njė lutje (dua) qė do ta bėj nė namazin tim?” (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Thuaj: All-llahu im, vėrtet unė i kam bėrė vetes shumė dhunė dhe meqė mėkatet nuk i fal kush tjetėr pėrveē Teje, atėherė mė fal me faljen Tėnde dhe mėshirohu ndaj meje. Vėrtet Ti je falės dhe mėshirues i madh”. (Muttefekun alejhi)

Nė njė transmetim tjetėr (tė Muslimit) thuhet: “dhe  nė shtėpinė time (tė lutem)”. Nė transmetimin tjetėr nė vend “dhunė tė shumtė” transmetohet “dhunė tė madhe”, prandaj ėshtė e nevojshme tė dy transmetimet tė bashkohen dhe tė thuhet: “dhunė tė shumtė e tė madhe”.

821. Nga Aisheja r. anha transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. pat thėnė nė lutjet e tij: “All-llahu im, tė mbėshtetem Ty nga e keqja e asaj ē'kam vepruar dhe nga e keqja e asaj qė nuk e kam vepruar”. (Muslimi)

822. Nga Ibni Umeri r. anhuma transmetohet se ka thėnė: Prej lutjeve tė tė Dėrguarit tė All-llahut ka qenė: “All-llahu im, tė mbėshtetem Ty nga ndėrprerja e dhuntive Tua, nga ndėrrimi i mbrojtjes Tėnde, nga zemėrimi Yt i papritur dhe nga ēdo hidhėrim Yti”. (Muslimi)

823. Nga Zejd b. Erkame r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut pat thėnė: “All-llahu im, tė mbėshtetem Ty nga paaftėsia dhe pėrtacia, nga koprracia dhe pafuqia dhe nga dėnimi i varrit. All-llahu im, m'i jep devotshmėri shpirtit tim, ma pastro shpirtin tim, sepse Ti je pastruesi mė i mirė, Ti je miku dhe mbrojtėsi im personal. All-llahu im, tė mbėshtetem Ty nga dija e padobishme dhe zemra jo e devotshme, nga shpirti i pangishėm dhe nga lutja tė cilės nuk i pėrgjigjesh”. (Muslimi)

824. Nga Ibni Abbasi r. anhuma transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. pat thėnė: “All-llahu im, Ty tė dorėzohem, Ty tė besoj, Ty tė mbėshtetem, te Ti marr siguri, me ndihmėn Tėnde luftoj, dhe pėr Ty hidhėrohem, dhe Ty tė drejtohem pėr zgjedhje, prandaj mė fal ē'kam vepruar mė herėt dhe mė vonė, ē'kam fshehur dhe ē'kam komunikuar. Ti je i pari dhe Ti je i mbrami, nuk ka hyjni tjetėr pėrveē Teje”. Disa transmetues shtojnė: “Nuk ka forcė as fuqi pa ndihmėn e All-llahut”. (Muttefekun alejhi)

825. Nga Aisheja r. anha transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ėshtė lutur me kėto fjalė: “All-llahu im, tė mbėshtetem Ty nga sprovat e zjarrit dhe nga dėnimi i Xhehennemit, nga e keqja e pasurisė dhe e varfėrisė”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen sahih. Ky citat ėshtė nga Ebu Davudi)

826. Zijad b. Ilakate transmeton nga axha i tij, d.m.th. nga Kutbe b. Maliku r.a. se ka thėnė: “Pejgamberi s.a.v.s. pat thėnė: “All-llahu im, tė mbėshtetem Ty nga punėt e qortuara morale, veprimore dhe tė vullnetit”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

827. Nga Shekel b. Humejdi r.a. transmetohet se ka thėnė: “I thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, ma mėso njė lutje!” Ka thėnė: “All-llahu im, tė mbėshtetem Ty nga e keqja e tė dėgjuarit tim, nga e keqja e tė pamurit tim, nga e keqja e gjuhės sime, nga e keqja e epshit tim”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

828. Nga Enesi r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. pat thėnė: “All-llahu im, tė mbėshtetem Ty nga gėrbula, ēmenduria, zgjeba dhe nga tė gjitha sėmundjet e shėmtuara”. (Ebu Davudi me sened sahih)

829. Nga Imran r.a. transmetohet se i ka ardhur njė rob i hyrė nė borxh qė i tha: “Unė nuk kam mundėsi ta paguaj kompensimin tim nga robėria, prandaj mė ndihmo!” (Aliu r.a.) tha: “Do t'i mėsoj ca fjalė, tė cilat mua m'i ka mėsuar i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., e sikur ti tė kesh sa njė mal borxh, do ta paguash atė. “Thuaj: “All-llahu im, mė kėnaq me hallallin Tėnd nga harami Yt, dhe mė bėn tė mėvetėsishėm me mirėsinė Tėnde nga ēdo gjė, pėrveē Teje”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

830. Nga Imbran b. Husajn r. anhuma transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. e ka mėsuar babain e tij Husainin me dy fjalė, me tė cilat ai e ka bėrė lutjen: “All-llahu im, mė frymėzo me orientim tė drejtė dhe mė ruaj nga e keqja e vetvetes sime”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

831. Nga Ebu el-Fadl el-Abbas b. Abdulmutalibi r.a. transmetohet se ka thėnė: “Kam thėnė: O i Dėrguari i All-llahut, mė mėso me diē me ēka do t'i drejtohem All-llahut tė Madhėruar”. Ka thėnė: “All-llahun luteni pėr shėndet”. Pasi kaluan disa ditė, sėrish i erdha dhe i thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, mė mėso me diē me ēka do ta lus All-llahun e Madhėruar”. (Muhammedi s.a.v.s.) mė tha: “O Abbas, o axha i tė Dėrguarit tė All-llahut, All-llahun luteni pėr shėndet nė kėtė botė dhe nė Ahiret”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith sahih)

832. Nga Shehr b. Havsheb transmetohet se ka thėnė: “I kam thėnė Ummi Selemes r. anha: “O nėna e besimtarėve, cilėn lutje mė sė shumti e thoshte i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., kur gjendej te ti?” Tha ajo: “Lutja mė e shpeshtė e tij ka qenė: “O lėvizės i zemrave, pėrforcoje zemrėn time nė fenė Tėnde”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

833. Nga Ebu Emame r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka bėrė dua tė shumta, por ne nuk mbajtėm mend asgjė nga ato. I thamė: “O i Dėrguari i All-llahut, ti bėre lutje tė shumta por ne nuk mbajtėm mend asgjė”. Ai tha: “Tash unė do t'ju drejtoj nė diē qė i pėrmban tė gjitha. Thuani: “All-llahu im, unė tė lus pėr tė mirė pėr tė cilėn tė ka lutur Pejgamberi Yt, Muhammedi s.a.v.s., dhe tė mbėshtetem Ty nga e keqja e atij nga e cila tė ėshtė mbėshtetur Pejgamberi yt Muhammedi s.a.v.s.. All-llahu im, Ti je Ai qė ndihmon dhe vetėm Ti je arritės (i qėllimeve tona). Nuk ka forcė as fuqi pa ndihmėn e All-llahut”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

834. Nga Ibni Mes'udi r.a. transmetohet se ka thėnė: “Nė mesin e lutjeve tė tė Dėrguarit tė All-llahut ka qenė edhe: “All-llahu im, unė tė lus pėr mėshirėn Tėnde tė cilėn e pranon, pėr faljen tėnde tė cilėn e siguron dhe shpėtimin Tėnd nga ēdo mėkat dhe pėrfitimin nga ēdo e mirė, pėr fitoren me Xhennet dhe pėr shpėtimin nga zjarri”. (Hakim Ebu Abdull-llahu, i cili thotė se hadithi ėshtė sahih sipas kushteve tė Muslimit)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Kurse ata qė kanė ardhur pas atyre, thonė: “O Zoti ynė! Na e fal neve dhe vėllezėrve tanė qė na kanė prirė nė besim”. (el-Hashr, 10)

“Kėrko falje pėr mėkatet tua dhe pėr besimtarėt e besimtaret!” (Muhammed,19)

“All-llahu i Madhėruar na lajmėron se Ibrahimi s.a.v.s. ėshtė lutur: “O Zoti ynė mė fal mua,edhe prindėrit e mi, edhe tėrė besimtarėt - atė ditė kur tė jepet llogari”. (Ibrahim, 41)

835. Nga Ebu ed-Derda r.a. transmetohet se e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Nuk ka rob musliman, qė e lut All-llahun pėr vėllain e tij jo tė pranishėm, e qė engjėlli mos t'i thotė: “Edhe ty tė qoftė po ashtu!” (Muslimi)

836. Nga Ebu ed-Derdai r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. pat thėnė: “Lutja e njė njeriu musliman pėr vėllain e tij jo tė pranishėm ėshtė e pranueshme. Te koka e lutėsit ėshtė njė engjėll i autorizuar, i cili kur lutėsi kurdo qoftė bėn njė lutje nė dobi tė vėllait tė tij, engjėlli i autorizuar nė lutje thotė: “Pranoje o Zot, edhe ty tė qoftė po ashtu!” (Muslimi)

837. Nga Usame b. Zejd r. anhuma transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ai qė pėr mirėsinė e bėrė i falėnderohet mirėbėrėsit me fjalėt: “All-llahu tė shpėrbleftė me tė mirė - e ka shprehur mirėnjohjen e tij tė duhur”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen sahih)

838. Nga Xhabiri r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Mos e mallkoni veten, mos i mallkoni fėmijėt tuaj, mos mallkoni pasurinė tuaj. Mos ja qėlloni ēastit nė tė cilin All-llahu lutėsit ia plotėson ēdo gjė tė kėrkuar, qė edhe mallkimit tuaj t'i pėrgjigjet”. (Muslimi)

839. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Lutjet do tė pranohen derisa njerėzit nuk nguten e tė thonė: E luta Zotin tim por nuk iu pėrgjigj lutjes sime”. (Muttefekun alejhi)

Nė transmetimin e Muslimit ėshtė: “Lutjes sė njeriut gjithnjė i pėrgjigjet derisa nuk lutet pėr tė keqe, ose pėr t'i prishur marrėdhėniet farefisnore, ose nuk ngutet”. As'habėt kanė thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, ē'ėshtė ngutia?” (Pejgamberi s.a.v.s.) tha: “Kjo ėshtė kur lutėsi thotė: “Unė jam lutur e lutur, por nuk po shoh tė mė pranohet. Kėshtu mėrzitet dhe e lė lutjen”.

840. Nga Ebu Umame r.a. transmetohet se ka thėnė: “I ėshtė thėnė tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s.: “Kur ėshtė lutja mė e pranueshme?” Ka thėnė: “Pjesa e fundit e natės dhe nė fund tė namazeve tė obliguara”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

841. Nga Ubadete b. Samiti r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nė tokė nuk ka asnjė musliman, i cili diē e lut All-llahun, e qė kėtė All-llahu nuk do t'ia japė, ose pėr ndėrrim do t'ia heq ndonjė tė keqe, pėrveē nėse lutėsi lutet pėr mėkat ose pėr ndėrprerjen e farefisnisė”. Njė njeri nga tė pranishmit tha: “Atėherė tė lutemi shumė!” (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “All-llahu edhe mė shumė jep”. (Tirmidhiu, qė thotė se ky ėshtė hadith hasen sahih).

Hakimi transmeton nga Ebu Seidi duke ia shtuar: “Ose edhe po aq i jep shpėrblim”.

842. Nga Ibni Abbasi r. anhuma transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. nė situatat e vėshtira thoshte: “Nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut tė Madhėruar dhe thotė; nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut, sunduesit tė Arshit tė madh; nuk ka zot tjetėr pėrveē All-llahut, krijuesit tė qiejve dhe krijuesit tė tokės; krijuesit tė Arshit fisnik”.. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Pa dyshim dashamirėt e All-llahut nuk frikėsohen pėr kurrgjė e as nuk pikėllohen apo jo? Ata, qė besojnė dhe qė ruhen, pėr ata ka pėrgėzime edhe nė kėtė jetė edhe nė ahiret - fjalėt e All-llahut nuk kanė tė ndryshuar - ajo ėshtė njėmend sukses i madh”. (Junus, 62, 63, 64)

“Shkunde trupin e hurmės se pėr ty kanė pėr tė rėnė hurma tė freskėta. Andaj ha, pi dhe qetėsohu!” (Merjem, 25-26)

“Dhe Zoti i saj e pranoi me ėndje atė dhe e rriti mirė dhe ia la nė besė Zekerijjaut. Sa herė qė hynte Zekerijja te ajo, nė dhomė gjente ushqim te ajo. Prej nga kjo, oj Merjem? - i thoshte kurse ajo i pėrgjigjej:. “Prej All-llahut, All-llahu e furnizon pa masė kė tė dojė”. (Ali Imran,37)

“Kur i patėt lėnė ata edhe ato tė cilave u falen ata, nė vend tė All-llahut, strehohu pra nė shpellė. Zoti juaj do t'ju mbulojė me mėshirėn e vet dhe do t'ju pėrgatisė atė qė ėshtė e dobishme pėr ju. Dhe ke mund tė shohėsh se si dielli, kur lind, i kalon shpellės sė tyre nga ana e djathtė, e kur perėndon i kalon nga ana e majtė”. (el-Kehf, 16-17)

843. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Nė popujt e kaluar ka pasur njerėz tė inspiruar (muhaddethun, qė i kanė parashikuar gjėrat), e nėse te populli im ka ndonjė, atėherė ai ėshtė Umeri”. (Buhariu)

Muslimi transmeton hadithin e njėjtė nga Aisheja r.a. Ibn Vehbi nė dy transmetimet thotė se “muhaddethūn” janė njerėz me ilham (frymėzim)

844. Nga Xhabir b. Semurete r. anhuma transmetohet se ka thėnė: “U ankuan banorėt e Kuffes te Umer b. el-Hattabi r.a. pėr Sa'din dmth. pėr Ibn Ebi Vekkasin r.a., kėshtu qė Umeri r.a. (nė vend tė Sa'dit) e vendosi pėr mėkėmbės Ammarin. Ata u ankuan edhe pėr tė saqė thanė qė ai nuk falet mirė. Ai e ftoi atė tė vijė ku i tha: “O Ebu Is'hak, kėta pohojnė se ti nuk falesh mirė!” (Sa'di) tha: “Pasha All-llahun, sa mė pėrket mua, unė me ta fali namazin e tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s. nga i cili unė nuk heq dorė. Unė falė dy rekate tė jacisė, nė tė cilėt e zgjas qėndrimin nė kėmbė, kurse nė dy tė fundit e shkurtoj.“ Umeri r.a. tha: “I kėtillė ėshtė mendimi pėr ty, o Ebu-l Is'hak!” Atėherė Umeri r.a. i dėrgoi me tė njė apo dy njerėz nė Kuffe, tė cilėt i pyetėn banorėt e Kuffes pėr Sa'din nė ēdo xhami. Tė gjithė xhematlinjtė u shprehėn mirė pėr tė. Kur i deleguari i Umerit r.a. erdhi nė xhaminė Beni Absi, njė njeri u ngrit nė kėmbė, tė cilin e quanin Usame bin Katade, kurse kishte ofiqin Ebu Sa'd, dhe tha: “Pasi ti na pyet pėr Sa'din unė tė pohoj se Sa'di e ka lėnė luftimin me ushtrinė, se drejtėsinė nuk e ndan drejtė dhe se aktgjykimet nuk i shqipton drejtė”. Atėherė Sa'di tha: “Sa mė pėrket mua, unė vėrtet pėr kėtė do ta bėjė njė lutje (nėmė) pėr tri gjėra: “All-llahu im, nėse ky robi yt ėshtė gėnjeshtar dhe ėshtė ngritur nė kėmbė pėr t'u parė e pėr t'u dėgjuar, atėherė zgjatja jetėn, jepi varfėri tė gjatė dhe ekspozoje sprovave“. Kėshtu ka ndodhur, pastaj kur e pyetnin pėr gjendjen, thoshte: “Unė jam plak i moshuar me shumė sprova, mė ka zėnė nėma e Sa'dit”. Abdulmelik b. Umejri rrėfen se Xhabir b. Semure i ka thėnė: “Unė e kam parė pas asaj se si i kanė rėnė vetullat nė sy nga pleqėria e shtyrė, kėshtu ai pėrpiqej me gratė nė rrugė dhe i mallkonte”. (Muttefekun alejhi)

845. Nga Urvete b. Zubejr transmetohet se Erva binti Evs e ka paditur Seid b. Zejd b. Amr b. Nufejlin r.a. te Mervan b. Hakemi. Ajo ka pohuar se Seid b. Zejdi ka marrė diē nga toka e saj. Seidi atėherė tha: “Unė tė marrė diē nga toka e saj, pas asaj ēka kam dėgjuar prej tė Dėrguarit tė All-llahut s.a.v.s.?” (Mervani) tha: “Ē'ke dėgjuar nga i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s.?” (Seidi) ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Kush e merr njė pėllėmbė tokė me dhunė nga tjetri, me tė do tė ngjeshet deri nė shtatė palė tokė”. Mervani i tha atij: “Unė nuk tė pyes mė pėr sqarim pas kėsaj”. Seidi atėherė tha: “All-llahu im, nėse ajo ėshtė gėnjeshtare, atėherė verboja sytė dhe bėje tė vdekur nė tokėn e saj”. Transmetuesi i kėtij hadithi thotė: “Ajo nuk ka vdekur derisa nuk ėshtė verbuar, dhe derisa ecte nėpėr tokėn e saj, ra nė njė pus dhe nė tė u pėrmbyt”. (Muttefekun alejhi)

Nga transmetimi i Muslimit: Nga Muhammed b. Zejd b. Abdull-llah b. Umeri transmetohet se ai e ka parė atė tė verbėr, qė duke prekur muret, ka thėnė: “Mė ka zėnė nėma e Seidit. Ajo pastaj hasi nė pusin e shtėpisė sė saj pėr tė cilin bėri padinė, dhe ra nė pus; ky ishte varri i saj”.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“O besimtarė, shmanguni morisė sė parashikimeve! Disa parashikime me tė vėrtetė janė mėkat. Dhe mos spiunoni njėri-tjetrin e as mos pėrqeshni njėri-tjetrin! A do dikush prej jush tė hajė mishin e vėllait tė vet tė vdekur? Ju atė e dini se ėshtė shumė keq - prandaj, ruajuni All-llahut; All-llahu vėrtetėn pranon pendimet dhe ėshtė shumė i mėshirshėm”. (el-Huxhurat, 12)

“Mos paso atė pėr ēka nuk di! Edhe tė pamurit edhe tė dėgjuarit edhe tė kuptuarit, pėr tė gjitha kėto me siguri ka pėrgjegjėsi”. (Isra, 36)

“Ai nuk belbėzon asnjė fjalė e tė mos jetė afėr tij vigjilenti i gatshėm”. (Kaf, 18)

Ėshtė e domosdoshme tė dihet se ēdo i moshėrritur ėshtė i obliguar ta ruaje gjuhėn e tij nga ēdo e folur, pa e shoshitur fare, mund tė tregojė nė dobi. Madje edhe atėherė, nėse ėshtė e barabartė tė flitet dhe tė mos flitet edhe pėr gjėrat e dobishme, sunnet ėshtė pėrmbajtja nga tė folurit, sepse shpeshherė kuvendimi i lejuar e ēon njeriun nė atė tė palejuarėn apo tė jopreferuarėn. Kjo ėshtė praktikė e shumtė, prandaj ėshtė e nevojshme mbrojtja nga kuvendimet e ndaluara e tė jopreferuara.

846. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush beson nė All-llahun dhe nė Ditėn e Gjykimit, le tė fletė mirė ose le tė heshtė”. (Muttefekun alejhi)

Ky hadith tregon se ėshtė e nevojshme tė pėrmbahemi nga tė folurit, pėrveē nėse ėshtė i mirė. dmth. nėse dobia e tij ėshtė e dukshme. Ndėrsa nėse dobia e tij ėshtė e dyshimtė, atėherė nuk bisedohet.

847. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se e ka dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. duke thėnė: “Vėrtet njeriu me njė fjalė tė folur, pėr tė cilėn ai deklarohet (pa e menduar), mund tė rrėshqasė drejt zjarrit mė larg se distanca ndėrmjet lindjes dhe perėndimit”. (Muttefekun alejhi)

Domethėnia e “pa shoshitur fare” (ma jetebejjenu) ėshtė tė rezonuarit e tij, nė ėshtė mirė apo jo.

848. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet njeriu me njė fjalė tė folur, me tė cilėn All-llahu ėshtė i kėnaqur, kurse tė cilės ai nuk i kushtoi kujdes, do tė jetė i ngritur nga All-llahu nė shkallė (tė nderit). Dhe vėrtet njeriu me njė fjalė tė folur, me tė cilėn All-llahu s'ėshtė i kėnaqur, kurse tė cilės ai nuk i kushtoi kujdes, do tė hudhet nė Xhehennem”. (Buhariu)

849. Nga Ebu Abdurrahman Bilal b. el-Harith el-Muzenij r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Vėrtet njeriu flet njė fjalė me tė cilėn All-llahu ėshtė i kėnaqur, nga e cila ai nuk ka menduar se do tė arrijė diē. All-llahu pėr kėtė atij do t'ia shkruajė kėnaqėsinė e tij deri nė ditėn e takimit me tė. Dhe vėrtet njeriu flet njė fjalė, tė cilėn All-llahu nuk e do, nga e cila ai nuk ka menduar se do tė arrijė diē, All-llahu pėr kėtė atij do t'ia shkruajė zemėrimin e tij deri nė ditėn e takimit me tė”. (Maliku nė Muvatta dhe Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen sahih)

850. Nga Sufjan b. Abdull-llahu r.a. transmetohet se ka thėnė: I kam thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut,mė thuaj diē qė tė mbrohem me tė!” Tha: “Thuaj: krijuesi im ėshtė All-llahu, e pastaj vazhdo me ngulm (nė kėtė)!” Kam thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, pėr ēka mė frikėsohesh mė sė shumti mua?” (I Dėrguari i All-llahut) e kapi gjuhėn e vet e pastaj tha: “Nga kjo”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen sahih)

851. Nga Ibni Umeri r. anhuma transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Mos flitni shumė pa pėrmendjen e All-llahut. Sepse, shumė biseda pa pėrmendjen e All-llahut e vdesin zemrėn. Kurse vėrtet mė sė largu nga All-llahu janė ata qė i kanė zemrat e vdekura”. (Tirmidhiu)

852. Nga Ukbete b. Amiri r.a. transmetohet se ka thėnė: Kam thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, ē'ėshtė shpėtimi?” Ka thėnė: “Zotėro me gjuhėn tėnde, rri nė shtėpinė tėnde dhe qaj pėr mėkatet tua”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

853. Nga Ebu Seid el-Hudrij r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kur zgjohet njeriu, tė gjitha gjymtyrėt e tij i kthehen gjuhės duke i thėnė: “Kij frikėn All-llahut lidhur me ne, sepse ne jemi me ty. Nėse ti je nė rrugė tė drejtė, edhe ne jemi nė rrugė tė drejtė, e nėse ti lajthitė, edhe ne kemi lajthitur”. (Tirmidhiu)

Domethėnia e “i kthehen gjuhės” dmth. i nėnshtrohen asaj.

854. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “A e dini ē'ėshtė pėrgojimi?” (As'habėt) thanė: “All-llahu dhe i Dėrguari i Tij e dinė mė sė miri!”. (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Pėrmendja e vėllait me fjalė qė ai i urrenė”. Dikush tha: “E ē'mendon, nėse ajo qė flas pėr vėllain tim ėshtė e vėrtetė?” (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Nėse ėshtė e vėrtetė ajo qė ti e flet, atėherė e ke pėrgojuar, e nėse ajo qė e flet nuk ėshtė e vėrtetė, atėherė e ke shpifur”. (Muslimi)

855. Nga Ebu Bekri r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. nė hutben e tij nė Bajramin e Kurbanit nė Minne, nė Haxhxhin lamtumirės, ka thėnė: “Me tė vėrtetė gjaku juaj, pasuria juaj dhe nderi juaj janė tė shenjta pėr ju, ashtu siē ėshtė e shenjtė kjo dita juaj, nė kėtė muajin tuaj dhe nė kėtė vendin tuaj. A po e kam pėrcjellur porosinė?!” (Muttefekun alejhi)

856. Nga Enesi r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur mė ngritėn nė Mi'raxh, kam hasur nė njė popull qė kishin thonjtė nga bakri, me tė cilėt i grithnin fytyrat e tyre dhe kraharorėt e tyre. Unė thashė: “Kush janė kėta, o Xhibril?” Tha: “Ata janė ata qė kanė ngrėnė mishin e njerėzve dhe nderin e tyre e kanė dėmtuar”. (Ebu Davudi)

857. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Muslimani nė tėrėsi ėshtė i ndaluar pėr muslimanin: gjaku i tij, nderi i tij dhe pasuria e tij”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėruar ka thėnė:

“Dhe kur dėgjojnė ndonjė marrėzi, i kthejnė shpinėn”. (el-Kasas, 55)

“Ata qė u shmangen fjalėve tė kota”. (el-Mu'minun, 3)

“Edhe tė pamurit edhe tė dėgjuarit dhe tė kuptuarit, pėr tė gjitha kėto me siguri ka pėrgjegjėsi”. (el-Isra, 36)

“Kur t'i shohish ata qė i nėnēmojnė argumentet tona, ti largohu prej tyre, derisa tė kalojnė nė bisedė tjetėr. E nėse djalli tė bėn tė harrosh, ti pas pėrkujtimit mos rri mė me mosbesimtarėt”. (el-En'am, 68)

858. Nga Ebu Derdai r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush pengon qė vėllait tė tij t'i thyet nderi. All-llahu Ditėn e Gjykimit nga fytyra e tij do ta pengojė zjarrin”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

859. Nga Itban b. Maliku r.a. transmetohet se nė hadithin e tij tė gjatė dhe tė njohur, qė ėshtė theksuar nė kreun “Shpresa”, ka thėnė: “Pejgamberi s.a.v.s. ėshtė ngritur tė falė dhe tha: “Ku ėshtė Malik b. Duhshumi?” Njė njeri tha: “Ai njeri ėshtė hipokrit, qė nuk e do All-llahun as tė Dėrguarin e Tij”. Pejgamberi s.a.v.s. i tha: “Mos fol kėshtu, a nuk e ke parė qė pohon publikisht se nuk ka hyjni tjetėr pėrveē All-llahut me tė cilin synon kėnaqėsinė e All-llahut. Dhe vėrtet All-llahu ia ka ndaluar zjarrin atij qė thotė: 'Nuk ka hyjni tjetėr pėrveē All-llahut, me tė cilin synon kėnaqėsinė e All-llahut”. (Muttefekun alejhi)

860. Nga Ka'b b. Maliku r.a. transmetohet se nė hadithin e tij tė gjatė pėr rrėfimin e pendimit tė tij, i cili ėshtė theksuar nė kreun pėr “Pendimin” ka thėnė: “Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė duke qenė ulur mes luftėtarėve nė Tebuk: “Ē'ka bėrė Ka'b b. Maliku?” Atėherė njėri nga Beni Seleme ka thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, e ka penguar guna e tij dhe shikimi nė vetvete”. Pastaj Muadh b. Xhebeli r.a. i ka thėnė atij: “E shėmtuar ėshtė ajo ē'ke thėnė!” “Pasha All-llahun, o i Dėrguari i All-llahut, ne pėr tė dimė vetėm mirė!” I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. e heshti kėtė (dhe nuk e kundėrshtoi)”. (Muttefekun alejhi)

Dije se pėrgojimi ėshtė i lejuar pėr qėllime tė pastra tė sheriatit, deri te tė cilėt, pa pėrgojim, nuk mund tė arrihet. Kėto arsye janė gjashtė:

Shkaku i parė: dhuna e vazhdueshme. Atij personi qė i bėhet dhunė, i lejohet tė ankohet te sunduesi, gjyqtari ose ndonjė tjetėr qė ėshtė nė sundim apo qė ka mundėsi ta zbatojė drejtėsinė mbi tiranin. I dėmtuari thotė: “Filani mė ka bėrė dhunė kėshtu e kėshtu”.

Shkaku i dytė i lejimit tė zbulimeve tė mėkateve tė huaja ėshtė kėrkesa e mundėsisė qė tė ērrėnjoset ndonjė punė e shėmtuar dhe qė mėkatari tė pėrmirėsohet. Lejohet t'i thuhet atij qė ka mundėsi tė pengojė ndonjė tė keqe: “Filani punon kėshtu e kėshtu, prandaj pengoje atė nga ajo dhe tė ngjashme”. Synimi i tij duhet tė jetė arritja e ērrėnjosjes sė ndonjė pune tė shėmtuar. Nėse synimi i tij ėshtė diē tjetėr, atėherė zbulimi i tė metave tė tjetėrkujt ėshtė i ndaluar.

Shkaku i tretė pėr ēka lejohet zbulimi i tė metave tė huaja ėshtė kėrkimi i fetvasė pėrkatėse. Njeriut tė cilit i ėshtė bėrė e padrejtė i lejohet tė thotė: “Mė ka bėrė dhunė babai im, vėllai im, burri im, ose dikush tjetėr kėshtu e kėshtu, prandaj a ka tė drejtė ai nė kėtė? Me cilėn rrugė do tė ēlirohem unė nga kjo e kjo dhunė, si do ta arrijė unė tė drejtėn time, si do ta pengoj dhunėn e tė ngjashme?”. Kjo ėshtė e lejueshme nė domosdoshmėri. Gjithsesi mė e mirė dhe mė e pėlqyeshme ėshtė t'i thuhet (muftisė): “Ē'thua ti pėr njeriun, personin ose bashkėshortin puna e tė cilit ėshtė kėshtu e kėshtu? Qėllimi mund tė arrihet edhe pa tė pėrcaktuarit dhe tė emėrtuarit e saktė, por edhe pėrveē kėsaj, tė pėrcaktohet saktėsisht, tė shėnohet dhe tė emėrtohet dikush ėshtė e lejuar, sikur qė do t'i pėrmendim nė hadithin e Hindės, in sha'All-llah!

Shkaku i katėrt ėshtė paralajmėrimi i muslimanit nga e keqja dhe kėshillimi i tyre, e kjo arrihet nė mėnyra tė ndryshme si psh. detyrimi nė gėnjeshtėr, pėrgėnjeshtrimi i hapur i transmetimeve dhe dėshtimeve tė rrejshme. Kjo pėrndryshe ėshtė e lejuar sipas mendimit tė tė gjithė muslimanėve, madje edhe obligim pėr shkak tė nevojės, e pastaj tė pyesėsh dhe tė merresh vesh pėr punėt e individėve me tė cilėt dėshirohet tė vendosen marrėdhėniet martesore, tė bashkohen nė udhėtim, nė tregti, nė punė e tė ngjashme dhe me personat me tė cilėt dėshirohet tė bėhen fqinj. Ėshtė obligim i personit qė pyetet pėr dikė qė mos ta fshehė gjendjen pėr tė, por haptas t'i shtrojė tė gjitha tė metat qė gjenden te personi pėr tė cilin hulumtohet, kurse me qėllim tė mirė qė t'i jepet kėshillė pyetėsit. Kėshtu, ėshtė obligim ta kėshillosh njė student qė mėson dituritė fetare, por i drejtohet pėr kėshillė ndonjė heretiku i cili ndjek risitė ose ndonjė mėkatari. Ėshtė detyrė, pra, t'i tėrhiqet vėrejtje ndonjė studenti qė shėrbehet me dijen e ndonjė risimtari (bidatxhiu) pėr rrezikun nga ajo. Ėshtė detyrė ta kėshillosh dhe t'ia sqarosh gjendjen e tij, por qė ekskluzivisht ta ketė qėllimin e kėshillės. Kjo ėshtė punė ku mund tė gabohet lehtė, sepse ėshtė e mundshme qė oratorin ta udhėheq xhelozia dhe qė djalli ta mashtrojė, verbojė nė atė punė, kurse atij t'i duket se puna e tij ėshtė kėshillė, prandaj tė tillėt duhet tė jenė tė kujdesshėm dhe largpamės. Po ashtu ėshtė me personin i cili synon ndonjė punė me pėrgjegjėsi, nė qeverisje e tė ngjashme, kurse pėr tė cilėn nuk ėshtė i aftė, as nuk ėshtė adekuat pėr tė, apo pse ėshtė mėkatar, me sjellje tė prishur dhe plotėsisht pa pėrgjegjėsi, i pakujdesshėm e ngjashėm. E tėrė kjo ėshtė e obligueshme t'i komunikohet personit kompetent apo organit pėr emėrim nė pozitėn pėrkatėse, nė mėnyrė qė tė pengohet dhe izolohet jomeritori pėr ndonjė pozitė me pėrgjegjėsi dhe nė mėnyrė qė nė atė vend tė emėrohet i afti dhe i denji. Ėshtė detyrė tė njoftohet njeriu kompetent ta dijė gjendjen e vėrtetė nė mėnyrė qė tė veprojė nė pajtim me gjendjen e kandidatit pėrkatės pėr ndonjė pozitė dhe qė personi pėrgjegjės mos tė mashtrohet me tė dhe tė mund tė ndėrmarrė masa ta pėrmirėsojė ose ndėrrojė pėr tė mirė.

Shkaku i pestė kur mund tė zbulohen tė metat e dikujt, ėshtė nėse njė person publikisht gabon apo predikon herezinė (risitė) sikur: pirja publike e alkoolit, tiranėt, mashtruesit, plaēkitėsit e pasurisė sė huaj etj. Natyrisht se kėtu nuk bėjnė pjesė ēėshtjet dhe punėt sekrete. Ėshtė detyrė qė tė zbulohen publikisht mėkatet e njė individi personit kompetent apo organit, porse nuk lejohet zbulimi i tė metave tė tjera tė tij, pėrveē nėse pėr kėtė ka ndonjė nga shkaqet e theksuara.

Shkaku i gjashtė pėr zbulimin e tė metave ėshtė pėrkufizimi, njoftimi preciz, ashtu qė nėse njė person i njohur me ndonjė ofiq, siē ėshtė: glepė, lotues, ēalaman, shurdhak, qorr, vėngėrosh dhe emėrtime tė tjera, atėherė ėshtė e lejuar tė precizohet edhe kjo. Nuk ėshtė e lejuar pėrgjithėsisht tė tregohet dikush pėr tė mėngėt. Nėse ėshtė e mundur tė shmangen ofiqet e kėtilla, kjo ėshtė mė e mirė dhe mė parėsore.

Kėto janė gjashtė shkaqet kryesore pėr tė cilat ėshtė i lejuar zbulimi i tė metave pėr individin jo tė pranishėm, e tė cilat i kanė theksuar dijetarėt dhe pėr tė cilat ekziston pajtueshmėri e plotė. Tė gjitha kėto kanė mbėshtetje nė hadithet e njohura dhe tė vėrteta. Ja disa:

861. Nga Aisheja r. anha transmetohet se njė njeri kėrkoi leje tė hyjė te Pejgamberi s.a.v.s., e ky me atė rast tha: “Lejojeni atė, bashkėfis i keq ėshtė ai!” (Muttefekun alejhi)

Buhariu ėshtė bazuar nė kėtė hadith pėr lejimin e pėrgojimit tė tė prishurve dhe tė dyshimtėve.

All-llahu i Madhėruar ka thėnė:

“Shpifės, qė vetėm bart fjalėt e huaja”. (el-Kalem, 11)

“Ai nuk belbėzon asnjė fjalė e tė mos jetė afėr tij vigjilenti i gatshėm”. (Kaf, 18)

862. Nga Ibni Abbasi r. anhuma transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka kaluar pranė dy varreve dhe ka thėnė: “Kėta dy janė nė adhab (duke u dėnuar). Ata nuk janė nė adhab pėr ndonjė mėkat tė madh (sipas tyre), kurse nė tė vėrtetė ėshtė mėkat i madh (tek All-llahu). Njėri prej tyre ėshtė pėrcjellės i fjalėve tė huaja, kurse i dyti nuk ėshtė ruajtur nga pikat e urinės”. (Muttefekun alejhi)

Ky ėshtė njė nga transmetimet sipas Buhariut.

Dijetarėt kanė thėnė: “Kuptimi i “Ata nuk janė nė adhab pėr ndonjė mėkat tė madh” dmth. i madh sipas tyre, dhe ėshtė thėnė edhe: “e madhe ėshtė lėnia e tyre”.

863. Nga Ibni Mes'udi r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “A dėshironi t'ju tregoj ē'ėshtė 'el-ad'hu'? Kjo ėshtė pėrcjellja e fjalėve tė huaja me qėllim urrejtjeje mes njerėzve”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Dhe mos u ndihmoni nė mėkate dhe armiqėsi!” (el-Maide, 2)

Pėr kėtė kaptinė janė theksuar shumė hadithe mė parė kurse kėtu po pėrmendim vetėm kėtė:

864. Nga Ibni Mes'udi r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Asnjė nga shokėt e mi tė mos mė tregojė asgjė pėr shokėt e mi. Unė vėrtet dua tė dal mes jush zemėrpastėr (tė kem mendim tė mirė pėr ju)”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Ata fshehin nga njerėzit, por nuk fshehin dot prej All-llahut, sepse Ai ėshtė me ata edhe natėn kur trillojnė fjalė, me tė cilat Ai nuk ėshtė i kėnaqur; All-llahu e di mirė krejt se ē'punojnė ata”. (en-Nisa, 108)

865. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Do tė shihni se njerėzit janė si metalet (me vlera dhe karakteristika tė ndryshme). Mė tė dalluarit prej tyre nė xhahilijjet do tė jenė mė tė dalluarit nė Islam nėse vetėdijėsohen (e pranojnė Islamin). Do tė shihni se njerėzit mė tė dalluar nė kėtė pikėpamje (tė fisnikėrisė e pozitės) do tė jenė ata qė mė sė shumti do ta urrejnė atė (Islamin). Ndėrsa do tė shihni se njerėzit mė tė kėqij janė ata me dy fytyra: njėrės palė i afrohen me njė fytyrė, kurse tjetrės me fytyrėn tjetėr”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Mos paso atė pėr ēka nuk di!” (el-Isra, 36)

“Ai nuk belbėzon asnjė fjalė e tė mos jetė afėr tij vigjilenti i gatshėm”. (Kaf: 18)

866. Nga Ibni Mes'udi r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “E drejta tė shpie deri te e mira, kurse e mira shpie nė Xhennet. Njeriu vazhdon duke folė tė vėrtetėn pėrderisa tė shkruhet edhe te All-llahu ndėr tė drejtėt. Ndėrsa gėnjeshtra shpie deri nė mėkate, kurse mėkatet shpien nė zjarr. Njeriu vazhdon duke gėnjyer pėrderisa tė shkruhet edhe te All-llahu gėnjeshtar””. (Muttefekun alejhi)

867. Nga Abdull-llah b. Amr. b. el-Asi r. anhuma transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Personi, te i cili gjenden kėto katėr cilėsi, ėshtė hipokrit i mirėfilltė, kurse te i cili gjendet njė prej tyre, ai posedon cilėsi tė hipokrizisė derisa nuk e shporr atė:

-kur i besohet diēka, tradhton,

-kur flet, gėnjen,

-kur zotohet, mashtron, dhe

-kur grindet tėrbohet”. (Muttefekun alejhi)

868. Nga Ibni Abbasi r. anhuma transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush mburret nė tė rrėfyerit e ėndrrave qė nuk i ka parė, do tė jetė i obliguar t'i lidhė dy qime, qė s'mund ta bėjė kurrė, kurse kush e pėrgjon bisedėn e dikujt, tė cilit nuk i vie mirė ta bėjė kėtė ai, Ditėn e Gjykimit veshėt do t'i mbushen me plumb. Kush krijon figura, do tė dėnohet dhe do tė obligohet t'u japė atyre shpirt (ruh), kurse ai kėtė s'do tė mund ta bėjė”. (Buhariu)

869. Nga Ibni Umeri r. anhuma transmetohet se ka thėnė: Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Shpifja (iftira) mė e keqe ėshtė qė njeriu tė tregojė se ia kanė parė sytė atė qė nuk ia kanė parė”. (Buhariu)

Kuptimi i kėsaj ėshtė: Qė njeriu tė flasė se ka parė (nė ėndėrr) atė qė nuk e ka parė.

870. Nga Semurete b. Xhundubi r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut u fliste mjaft shokėve tė vet: “A ka parė ndonjė prej jush ndonjė ėndėrr?” Atij do t'ia rrėfente ėndrrat e veta ai tė cilat All-llahu i ka dhėnė ta bėjė. Njė mėngjes i Dėrguari i All-llahut na tha: “Mbrėmė mė kanė ardhur dy njerėz dhe mė thanė: Ēdo gjė lėre dhe eja me ne. Unė shkova me ta dhe hasėm njė njeri tė shtrirė, kurse njeriu tjetėr mbi tė qėndronte me njė gur, me tė cilin nė ēast ia dėrrmoi kokėn (e atij qė ishte shtrirė), duke e hedhur prej sė larti mbi tė. Guri nė kokėn e tij tė dėrrmuar u ndal. Njeriu qė e hodhi gurin u ul ta marrė atė; kurse ai me kokė tė dėrrmuar pėr njė ēast u shėrua siē edhe ka qenė, koka e tij u kthye nė gjendjen e mėparshme. E pastaj njeriu me gur e pėrsėriti veprimin e tij dhe bėri atė ē'bėri herėn e parė”. (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Atyre tė dyve me tė cilėt kam udhėtuar u kam thėnė: Subhana-ll-llah (Lavdia i qoftė All-llahut), ē'ėshtė kjo? Ata tė dy mė thanė: 'Vazhdo, ec!' Kemi ecur dhe erdhėm te njė njeri tjetėr, i cili ishte i shtrirė nė shpinė, kurse njeriu tjetėr mbi tė qėndronte me sharrėn e hekurt. Ky njeriu e kapi atė qė ishte shtrirė nė shpinė, pėr njėrėn faqe (tė fytyrės) dhe me sharrė ia preu njė nofull deri pas qafės, njė vrimė tė hundės me kanxhė hekuri dhe njė sy ia preu deri pas qafės. Pas kėsaj, po ky kaloi nė anėn tjetėr tė fytyrės. Dhe bėri tė gjitha ato qė i bėri nė anėn e parė. Ai as nuk e mbaroi anėn e dytė, kurse ana e parė e fytyrės sė tij nė tėrėsi u shėrua sikur edhe ka qenė. Njeriu me sharrėn prej hekuri vazhdoi tė bėjė ē'bėri mė parė”. Pejgamberi mė tej tha: “Unė atėherė, pasi tė gjitha i pashė, thashė: Subhanall-llah, ē'ėshtė me kėta tė dy? Dy shokėt e mi mė thanė: 'Vazhdo, ec!'Ecėm mė tej dhe arritėm mė nė fund te diē e ngjashme me tennurin (furrėn e pėrflakur)”. Transmetuesi konsideron se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “E kur nė atė tennur britma dhe zhurmė. Kur vėshtruam nė tennur, e aty kishte meshkuj dhe femra tė zhveshura, kurse nė ēast nėn ta flaka e zjarrit i goditte, e kur i kapte flaka, ata rėnkonin. Unė sėrish u thashė shokėve tė mi: 'Ē'ėshtė me kėta!' Dy shokėt e mi mė thanė: 'Vazhdo, ec!' Ecėm mė tej dhe arritėm deri te njė lumė, (Transmetuesi thotė: “Mė duket se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė se: “ai lumė ka qenė i kuq si gjaku”), e kur nė lumė njė njeri noton, kurse nė breg tė lumit njė njeri tjetėr qėndron dhe kishte tubuar njė grumbull tė madh me gurė. E kur notuesi, qė notonte nėpėr lumė, notoi deri tek njeriu nė breg tė lumit i cili kishte tubuar njė grumbull tė madh tė gurėve, e hapi gojėn e vet, njeriu me gurė ia qiti njė gur nė gojė, e ai u kthye dhe notoi dhe sėrish u kthye deri tek ai. Sa herė qė vinte deri te njeriu me gurė nė breg, ai ia hudhte nė gojė nga njė gur. Sėrish u thashė shokėve tė mi: 'Ē'ėshtė me kėta tė dy?' Dy shokėt e mi mė thanė: 'Vazhdo, ec!' Ecėm mė tej dhe arritėm deri te njė njeri, me pamje mjaft tė shėmtuar, mė tė shėmtuarėn qė kam parė ndonjėherė, kurse tek ai njė zjarr, tė cilin ai e ndez dhe rreth tij sillet. Sėrish i pyeta shokėt e mi: 'Ē'ėshtė me kėtė!' Ata sėrish mė thanė: 'Vazhdo, ec!' Ecėm dhe erdhėm deri te njė kopsht,qė ishte i tėri nė terr, kurse nė tė tė gjitha llojet e luleve pranverore. Sipėr kopshtit qėndronte njė njeri i gjatė, aq i gjatė saqė pothuaj nuk ia kam parė kokėn, e cila pėr shkak tė gjatėsisė sė tij ishte nė qiell. Rreth atij njeriu kishte fėmijė aq shumė, sa kurrė mė parė s'kisha parė. Unė sėrish u thashė shokėve: 'Ē'ėshtė me kėtė dhe ē'ėshtė me kėta (fėmijėt)?' Ata sėrish mė thanė: 'Vazhdo, ec!' Ecėm dhe arritėm deri te njė dru (tendė) i madh, ēfarė mė parė pėrkah bukuria dhe madhėsia kurrė s'kisha parė. Ata mė thanė: 'Hyr, ngjitu brenda'. Hymė brenda nė njė qytet, tė ndėrtuar nga tullat e arta dhe tė argjendta dhe erdhėm deri te dyert e qytetit dhe trokitėm, e kėrkuam hapjen e tyre. Dyert na u hapėn kurse ne hymė nė qytet, aty na pritėn njerėzit te tė cilėt njėra anė ishte pėrkah pamja aq e bukur sa nuk ke parė, kurse tjetra anė ishte pėrkah pamja aq e shėmtuar, sa nuk ke parė. Shokėt e mi u thanė atyre: 'Shkoni dhe kėrceni nė kėtė lumė, si tė ecte pėr sė gjeri, uji i tė cilit ishte si qumėsht i pastėr nė bardhėsi. Ata shkuan (deri nė lumė) dhe hynė nė tė, pastaj u kthyen te ne. Shėmtia qė ishte nė njėrėn anė tė fytyrės sė tyre u zhduk, kurse ata u bėnė me pamje shumė tė bukur”. Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Dy shokėt e mi mė thanė: 'Ky ėshtė Xhenneti Adni, kurse kjo ėshtė banesa jote'. Shikimi im u ngrit nė lartėsi, kur atje njė pallat, i ngjashėm me retė e bardha. Ata mė thanė mua: 'Kjo ėshtė banesa jote'. Unė u thashė atyre tė dyve: 'All-llahu ju bekoftė tė dyve, mė lejoni tė hyj nė kėtė pallat'. Ata mė thanė: 'Tani pėr tani jo, kurse ti do tė hysh nė tė tjetėr herė'.

U thashė atyre? 'Vėrtet unė kėtė natė kam parė ēudira, ē'ėshtė ajo qė kam parė?' Mė thanė: 'Lidhur me kėtė, ne tė sqarojmė:

E para: Sa i pėrket njeriut tė parė, tek i cili erdhėm, koka e tė cilit dėrrmohej me gurė, ky ėshtė njeriu qė e ka marrė (nė krye) Kur'anin, e pastaj e ka refuzuar, dhe i cili ka fjetur pa i falur namazet e obliguara.

E dyta: Sa i pėrket njeriut, fytyra, nofulla, vrimat e hundės dhe sytė e tė cilit nxirren, copėtohen dhe prehen, ky ėshtė njeriu qė zgjohet nė shtėpi tė tij, e pastaj vazhdon tė gėnjejė saqė ajo arrin anembanė.

E treta: Sa u pėrket njerėzve dhe femrave tė zhveshura qė mundohen nė furrėn e pėrflakur me flakė tė zjarrit; kėto janė laviret dhe pushtėt.

E katėrta: Sa i pėrket njeriut notar nėpėr lumė, te i cili erdhe kurse tė cilit i hedhnin gurė nė gojė, ai ėshtė fajdexhi qė ka ngrėnė kamatė.

E pesta: Sa i pėrket njeriut me pamje shumė tė shėmtuar tek zjarri, i cili e ka ndezur dhe rreth tij sillet, ai ėshtė Maliku, portieri i Xhehennemit.

E gjashta: Sa i pėrket njeriut tė gjatė nė kopsht, ai ėshtė Ibrahimi. E sa u pėrket fėmijėve rreth tij, ata janė fėmijėt qė kanė vdekur nė pastėrtinė e tyre fėmijėrore (fitreh)”.

Nė transmetimin e Berkaniut thuhet: “(fėmijėt) tė lindur nė pastėrtinė e tyre fėmijėrore (fitreh)”.

Disa muslimanė kanė thėnė: “O i Dėrguari i All-llahut, edhe fėmijėt e idhujtarėve?” I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Edhe fėmijėt e idhujtarėve”.

“E shtata: Sa i pėrket popullit, njėra anė e fytyrės e tė cilėve ishte e bukur kurse ana tjetėr mjaft e shėmtuar, kėta janė njerėz qė i kanė pėrzier punėt e mira dhe tė kėqija, kurse tė cilėve All-llahu ua ka falur punėt e kėqija”. (Buhariu)

Nė njė transmetim tjetėr tė Buhariut thuhet: “Sonte kam parė dy njerėz tė cilėt mė erdhėn dhe mė ēuan nė vendin e shenjtė (tė pastėr)”. Pastaj pėrmendi krejt ēka ka parė nė atė vend dhe ka thėnė: “Kemi vazhduar tė ecim deri te njė zgavėr, e ngjashme me furrėn e skuqur, sipėr e ngushtė e poshtė e gjerė, nėn tė cilėn digjej zjarri. Kur ngrihej zjarri, atėherė edhe ata ngriheshin sa nuk dolėn nga ajo. Por kur pushonte, ata ktheheshin nė tė. Nė tennur njerėzit dhe femrat ishin tė zhveshur. Nė tė ishte edhe njė lumė prej gjaku te i cili erdhėm”. Nė kėtė transmetim transmetuesi nuk dyshon se Pejgamberi ka thėnė se ky lumė ėshtė prej gjaku. “Nė mes tė lumit qėndronte njė njeri, kurse nė breg tė lumit njeriu tjetėr, nėn kėmbėt e tė cilit kishte gurė. Njeriu nė mes tė lumit, kur nisej kah bregu me synim qė tė dalė nga ai, njeriu nga bregu e kthente nė vendin ku ka qenė me gurin me tė cilin e goditte nė gojėn e tij. Kurdo qė ai nga mesi i lumit nisej tė dalė, ai nga bregu me goditje tė gurit nė gojė e kthente prapa tek ishte”. Nė transmetimin e pėrmendur: “Mė ngritėn nė njė lis nė tė cilin mė futėn dhe atėherė me mua hynė nė njė shtėpi aq tė bukur sa mė tė bukur nuk kam parė. Nė tė kishte njerėz, tė vjetėr e tė rinj. Nė atė vend kam parė atė qė ia prenin pjesėt e fytyrės, e ai ėshtė gėnjeshtar i rėndė qė zgjeron rrenat qė arrijnė deri nė gjithėsi. Me tė do tė veprohet ashtu,duke ia prerė fytyrėn, deri nė Ditėn e Gjykimit. Nė atė vend kam parė njeriun tė cilit njeriu tjetėr ia dėrrmoi kokėn, kurse ky ėshtė njeriu qė ka mėsuar Kur'anin e natėn flenė nga ai, kurse ditėn nuk punon sipas tij. Koka do t'i dėrrmohet deri nė Ditėn e Gjykimit”.

“Shtėpia e parė, nė tė cilėn ke hyrė (mė thanė bashkudhėtarėt) ėshtė shtėpia e pėrgjithshme e besimtarėve. Sa i pėrket kėsaj shtėpie, kjo ėshtė shtėpia e dėshmorėve. Unė jam Xhibrili, kurse ky ėshtė Mikaili. 'Ngrite kokėn tėnde', unė e ngrita kokėn time, kur mbi mua diē e ngjashme me retė. Ata mė thanė: 'Ai (pallat) ėshtė banesa jote'. Unė u thashė: 'Mė lejoni tė hyj nė benesėn time?' Ata thanė: 'Ti ende ke jetė (nė botė) tė cilėn nuk e ke plotėsuar, prandaj kur ta plotėsosh kohėn e saj, atėherė do tė hyshė nė banesėn tėnde”. (Buhariu)

Dije se gėnjeshtra, edhe pse nė thelb e ndaluar, nganjėherė ėshtė e lejuar me kushtet qė i kam pėrmendur nė kaptinėn pėr Dhikrin. Shkurtimisht, tė folurit ėshtė mjet pėr arritjen e synimeve. Ēdo synim i lavdėruar, i cili ėshtė i mundur tė sendėrtohet pa gėnjeshtra, tė gėnjehet nė sendėrtimin e tij ėshtė e ndaluar. Por, nėse pa gėnjeshtra nuk ėshtė e mundur tė arrihet synimi i lavdėruar, atėherė ėshtė e lejuar tė pėrdoret gėnjeshtra. Nėse arritja e synimit ėshtė mubah (e lejuar), atėherė gėnjeshtra ėshtė mubah. Nėse arritja e synimit ėshtė vaxhib (obligim), atėherė gėnjeshtra ėshtė vaxhib. Nėse njė musliman fshehė diē qė ėshtė mubah nga tirani, i cili dėshiron ta mbysė apo ta plaēkisė dhe e fshehė pasurinė e tij, e nėse dikush pėr kėtė pyet, ėshtė i obliguar ta fshehė kėtė, duke e gėnjyer. Nėse ndonjė njeri posedon ndonjė vlerė, kurse tirani dėshiron t'ia marrė kėtė, e ka obligim ta gėnjejė, ta fshehė vlerėn nga tirani. Nė tėrė kėtė mė sė miri ėshtė tė shėrbehesh me tevrijjet. Domethėnia e tevrijjetit ėshtė qė me fjalė synon cakun e drejtė e tė mirė. E pasi qė caku nuk ėshtė vetvetiu i rrejshėm, ndonėse fjalėt formale janė tė rrejshme nė raport me atė ēka kupton dhe mendon personi qė pėrgjigjet nė pyetjet e tiranit; kjo atėherė ėshtė tevrijjet, pėrzierje e tė vėrtetės dhe gėnjeshtrės, pėrkatėsisht fshehje e tė vėrtetės nė gėnjeshtėr. Gėnjeshtra nė kėtė rast edhe nuk ėshtė gėnjeshtėr, por mbrojtje dhe fshehje e tė vėrtetės. Dijetarėt dėshmojnė lejueshmėrinė e gėnjeshtrės gojore nė kėtė rast me hadithin e Ummi Kulthumit r. anha, e cila e ka dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Nuk ėshtė gėnjeshtar ai qė i pėrmirėson njerėzit, mbjell mirė apo flet mirė”. (Muttefekun alejhi)

Muslimi shton nė transmetimin e tij: Ummi Kulthumi ka thėnė: “Nuk e kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut qė lejon dhe diē lėshon qė bota e flet pėrveē nė tri raste: pėr qėllime luftarake, pėr pajtimin mes njerėzve, dhe nė raportet e burrit ndaj gruas sė tij dhe gruas ndaj burrit tė saj”.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Mos paso atė pėr ēka nuk di”. (el-Isra, 36)

“Ai nuk shpreh asnjė fjalė e tė mos jetė afėr tij vigjilenti i gatshėm”. (Kaf. 18)

871. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Njeriut i mjafton gėnjeshtra, sikur t'i rirrėfente tė gjitha ato qė i dėgjon”. (Muslimi)

872. Nga Semure r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ai qė transmeton hadithin, duke e ditur se ėshtė i rrejshėm, radhitet ndėr ata qė janė gėnjeshtarė”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Largohuni prej idhujve tė ndyrė dhe fjalėve tė pavėrteta”. (el-Haxhxh, 30)

“Mos paso atė pėr ēka nuk di”. (el-Isra, 36)

“Ai nuk shpreh asnjė fjalė e tė mos jetė afėr tij vigjilenti i gatshėm”. (Kaf. 18)

“Vėrtet Zoti yt ėshtė njėmend nė pritė”. (el-Fexhr, 14)

“Edhe ata qė nuk dėshmojnė rrejshėm”. (el-Furkan, 72)

873. Nga Ebu Bekrete r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tha: “A dėshironi t'ju njoftoj pėr mėkatet mė tė mėdha?” Thamė: “Gjithqysh, o i Dėrguari i All-llahut!” Ai tha: “T'i shoqėrohet diē All-llahut dhe keqtrajtimi i prindėrve”, meqė atėherė ishte i mbėshtetur, u ul dhe tha: “Gjithsesi edhe dėshmia e rrejshme”. Kėtė  aq e pėrsėriti, derisa thamė: “Sikur tė pushonte mė?” (Muttefekun alejhi)

874. Nga Ebu Zejd b. Thabit b. ed-Dahhak el-Ensariu r.a. i cili qe nga pjesėmarrėsit e Marrėveshjes sė Hudejbisė (Bejaturr-rridvanit,), transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush pėrbetohet me be joislame duke gėnjyer me qėllim, ajo (beja) ėshtė siē ka thėnė, kush e mbytė veten me diē, me tė do tė dėnohet nė Ditėn e Gjykimit. Njeriu nuk ėshtė i obliguar ta kryejė fjalėn e dhėnė kur ėshtė e pamundur, kurse mallkimi i besimtarit ėshtė i ngjashėm me mbytjen e tij”. (Muttefekun alejhi)

875. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Pėr njeriun e sinqertė nuk ėshtė e denjė tė jetė mallkues”. (Muslimi)

876. Nga Ebu ed-Derdai r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ata qė mallkojnė shumė, nė Ditėn e Gjykimit nuk mund tė jenė ndėrmjetės dhe dėshmitarė”. (Muslimi)

877. Nga Semurete b. Xhundub r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Mos u mallkoni ndėrmjet veti me mallkimin e All-llahut, as me zemėrimin e Tij, as me zjarrin e Tij”. (Ebu Davudi dhe Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen sahih)

878. Nga Ibni Mes'udi r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Besimtari nuk mund tė jetė ofendues, mallkues, sharės dhe degradues”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

879. Nga Ebu ed-Derdai r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur robi mallkon diēka, mallkimi ngjitet nė qiell, e dyert e qiellit mbyllen nga ai, e pastaj mallkimi kthehet nė tokė, por edhe dyert e tokės mbyllen nga ai. Pastaj mallkimi kthehet djathtas e majtas dhe pasi nuk gjen vendqėndrim, kthehet kah i mallkuari, nėse ėshtė i meritueshėm, por nėse nuk e meriton mallkimin, atėherė i kthehet mallkuesit”. (Ebu Derdai)

880. Nga Imran b. Husejn r. anhuma transmetohet se ka thėnė: “Derisa i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka udhėtuar nė njė udhėtim, njė grua nga el-Ensaritė ishte hipur nė deve, e cila palli, kurse gruaja filloi ta mallkojė. Kėtė e dėgjoi i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. dhe ka thėnė: “Merrjani atė qė ėshtė ngarkuar, kurse atė lėreni, sepse ajo ėshtė e mallkuar”. Imrani (transmetuesi) ka thėnė: “Sikur tash po e shoh se si ecėn deveja mes njerėzve, kurse askush nuk kthehet kah ajo”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“A nuk ėshtė mallkimi i All-llahut kundėr mizorėve?!” (Hud, 18)

“Por njė lajmėtar ndėrmjet tyre do tė thėrrasė: “Mallkimi i All-llahut ėshtė mbi mizorėt”. (el-A'raf, 44)

Me shumė hadithe tė vėrteta ėshtė vėrtetuar se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu e ka mallkuar femrėn e cila i gėrsheton flokėt e huaja mbi tė vetat, dhe atė qė mundėson qė kjo t'i bėhet”. Po ashtu ai ka thėnė: “All-llahu e mallkoftė atė qė han kamatėn”. Ai i ka mallkuar edhe pikturuesit e idhujve. Po ashtu: “All-llahu e mallkoftė atė qė i ndėrron sinorėt e tokės, dmth. kufijtė e saj”. Ai ka thėnė: “All-llahu e mallkoftė hajnin qė vjedh vezė!, All-llahu e mallkoftė atė qė i mallkon prindėrit e vet! All-llahu e mallkoftė atė qė therė nė emėr tė dikujt tjetėr, e jo tė All-llahut!” Po ashtu ka thėnė: “Kush fut nė fe ndonjė risi, apo kush ka simpati ndaj risimtarit, mbi tė qoftė mallkimi i All-llahut, i engjėjve dhe i tė gjithė njerėzve!” Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu im, mallkoje Ri'lin, Dhevkanin dhe Usajjetin, sepse ato nuk e kanė respektuar All-llahun dhe tė Dėrguarin e Tij, e kėto janė tri fise arabe!” Po ashtu ka thėnė: “All-llahu i mallkoftė ēifutėt, qė varret e pejgamberėve tė tyre i kanė marrė pėr mesxhide!” Ai i ka mallkuar meshkujt qė i imitojnė femrat dhe femrat qė i imitojnė meshkujt.

Tė gjitha kėto shprehje gjenden disa te Sahihu i Buhariut e disa te Sahihu i Muslimit, apo te njėri prej tyre. Synimi im ka qenė qė vetėm tė aludoj nė kėtė pyetje, kurse kryesoren do ta theksoj nė kaptinat tjera tė kėtij libri, in sha'All-llahu teala.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Kurse ata qė ofendojnė besimtarėt dhe besimtaret pėr diēka qė nuk e meritojnė, ngarkohen vetė me shpifje dhe mėkat haptazi”. (el-Ahzab, 58)

881. Nga Ibni Mes'udi r. anhuma transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ta blasfemosh (shashė) muslimanin ėshtė mėkat, kurse ta vrasish ėshtė mosbesim (kufr)”. (Muttefekun alejhi)

882. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “Pejgamberit s.a.v.s. i sollėn njė njeri qė ishte dehur. (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Rraheni atė!” Ebu Hurejrete ka thėnė: “Disa nga ne e kanė goditur me dorė, disa me mbathėsen e tyre, e disa me rrobat e tyre”. Kur rrahja mbaroi, njė nga tė pranishmit ka thėnė: “All-llahu tė marroftė!” Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Mos fol kėshtu, mos i ndihmo shejtanit kundėr tij”. (Buhariu)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Kurse ata qė i ofendojnė besimtarėt dhe besimtaret pėr diēka qė nuk e meritojnė, ngarkohen vetė me shpifje dhe mėkat haptazi”. (el-Ahzab, 58)

883. Nga Abdull-llah b. Amr b. el-Asi r. anhuma transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Musliman i mirėfilltė ėshtė ai, nga gjuha dhe duart e tė cilit janė tė sigurt muslimanėt e tjerė; dhe muhaxhir i mirėfilltė ėshtė ai qė largohet nga ajo qė All-llahu e ka ndaluar”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Pa dyshim besimtarėt janė vėllezėr”. (el-Huxhurat, 10)

“Tė pėrulur ndaj besimtarėve dhe kryelartė ndaj mosbesimtarėve”. (el-Maide, 54)

“Muhammedi ėshtė i dėrguar i All-llahut, kurse ata qė janė me tė janė tė ashpėr ndaj mosbesimtarėve, por tė mėshirshėm ndėrmjet veti”. (el-Fet'h, 29)

884. Nga Enesi r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Mos e urreni njėri-tjetrin, mos ia keni zili njėri-tjetrit, mos ia ktheni shpinėn njėri-tjetrit (gjatė zemėrimit), as mos i shkėputni marrėdhėniet tuaja dhe bėhuni robėr tė All-llahut, vėllezėr tė mirėfilltė. Pėr muslimanin nuk ėshtė e lejuar ta braktisė vėllain e tij (pas hidhėrimit) e tė mos flasė mė tepėr se tri ditė”. (Muttefekun alejhi)

885. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Dyert e Xhennetit hapen ēdo tė hėne dhe ēdo tė entje, dhe gjatė atyre ditėve All-llahu ia falė secilit njeri qė nuk i shoqėron asgjė All-llahut, pėrveē atij qė ėshtė grindur me vėllain e tij (pas hidhėrimit). Atėherė do tė thuhet: “Shtyjani (faljen) kėtyre dyve pėrderisa tė pajtohen! (kėshtu thonė dy herė) Lėrini kėta tė dy, derisa nuk pajtohen!”. (Muslimi)

Nė njė transmetim tjetėr tė Muslimit thuhet: “Ēdo tė enjte dhe tė hėne ekspozohen veprat (e njerėzve)” e tė ngjashme, sikur qė u citua nė hadithin e sipėrm.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Dhe mos spiunoni njėri-tjetrin”. (el-Huxhurat, 12)

“Kurse ata, qė i ofendojnė besimtarėt dhe besimtaret pėr diēka qė nuk e meritojnė, ngarkohen vetė me shpifje dhe mėkat haptazi”. (el-Ahzab, 58)

886. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ruanu nga keqkujtimi, sepse keqkujtimi  shpie nė gėnjeshtrėn mė tė madhe. Mos e pėrgjoni as mos e spiunoni njėri-tjetrin, mos ia hulumtoni tė metat njėri-tjetrit, as mos ia kini zili njėri-tjetrit. Mos e urreni njėri-tjetrin, as mos ia ktheni shpinėn njėri-tjetrit. O robėr tė All-llahut, bėhuni vėllezėr, siē ju ėshtė urdhėruar. Muslimani pėr muslimanin ėshtė vėlla, prandaj nuk guxon t'i bėjė tė padrejtė, ta dėshpėrojė, as ta nėnēmojė. Devotshmėria ėshtė mu kėtu. Devotshmėria ėshtė mu kėtu, duke treguar nė kraharorin e tij. Pėr njeriun ėshtė e keqe e mjaftueshme nėse e nėnēmon vėllain e tij musliman. Ēdo musliman pėr ēdo musliman ėshtė i shenjtė, i pacenueshėm: gjaku i tij, nderi i tij dhe pasuria e tij. All-llahu nuk shikon nė trupat tuaj, as nė pamjen tuaj, as nė punėt tuaja, por shikon nė zemrat tuaja”.

Nė njė transmetim tjetėr ėshtė: “Mos ia keni njėri-tjetrit zili, mos e urreni njėri-tjetrin, mos e spiunoni njėri-tjetrin, mos garoni me njėri-tjetrin, as mos e mashtroni njėri-tjetrin. O robėr tė All-llahut, bėhuni vėllezėr tė mirėfilltė!”

Nė njė transmetim tjetėr ėshtė. “Mos i shkėputni marrėdhėniet ndėrmjet veti, mos ia ktheni shpinėn njėri-tjetrit, mos e urreni njėri-tjetrin, as mos ia kini zili njėri-tjetrit. O robėr tė All-llahut, bėhuni vėllezėr tė mirėfilltė!”

Nė njė transmetim tjetėr ėshtė: “Mos e bleni njėri-tjetrin dhe mos iu impononi njėri-tjetrit nė shitblerje!”

Tė gjitha kėto transmetime i transmeton Muslimi, kurse Buhariu e transmeton shumicėn e tyre.

887. Nga Muaviu r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Vėrtet, nėse t'i i ndjekė tė metat e muslimanėve, atėherė do t'i degradosh, apo gati do ta bėje kėtė”. (Hadith sahih, Ebu Davudi me senede sahih)

888. Nga Ibni Mes'udi r.a. transmetohet se njėherė e sollėn njė njeri pėr tė cilin kanė thėnė. “Ky ėshtė filani, mjekra e tij pikon verė”. (Ibni Mes'udi) ka thėnė: “Neve na ėshtė ndaluar ta hulumtojmė dhe ta spiunojmė njėri-tjetrin, por nėse diē paraqitet haptazi, atėherė ne pėr tė dėnojmė”. (Hadith sahih. Ebu Davudi me sened sipas sharteve tė Buhariut dhe Muslimit)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“O besimtarė, shmanguni prej shumė dyshimeve, sepse disa dyshime janė mėkat”. (el-Huxhurat, 12)

889. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Ruanu nga keqkujtimi, sepse keqkujtimi  shpie nė gėnjeshtrėn mė tė madhe”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“O besimtarė, mos tė tallen burrat njėri me tjetrin, mbase ata janė mė tė mirė se kėta; por as gratė njėra me tjetrėn, ndoshta ato janė mė tė mira se kėto. Mos shkarkoni vetveten dhe mos i ngjitni njėri-tjetrit llagape (tė kėqija)! Pas besimit ėshtė shumė keq vėnia e llagapit tė keq. Dhe ata qė nuk pendohen, ata janė mizorė”. (el-Huxhurat, 11)

“Vaj halli pėr secilin shpifės - tallės!” (el-Humeze, 1)

890. Nga Ibni Mes'udi r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Nuk do tė hyjė nė Xhennet kush ka nė zemrėn e tij sa njė grimė mendjemadhėsi”. Njė njeri tha: “Vėrtet njeriu dėshiron qė rrobat dhe mbathėset tė jenė tė bukura”. (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “All-llahu ėshtė i bukur, dhe e do tė bukurėn. Mendjemadhėsia ėshtė refuzim i pranimit tė sė vėrtetės dhe nėnēmim i njerėzve tjerė”. (Muslimi)

891. Nga Xhundub b. Abdull-llah r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Njė njeri ka thėnė: “Pėr All-llahun, All-llahu nuk do ta falė kėtė person!” All-llahu i Madhėruar nė kėtė tha: “Kush ėshtė ai qė sundon me Mua, qė Unė mos ta fal kėtė person! Vėrtet Unė e fala atė, kurse ty (qė pohon atė pėr Mua), ta shkatėrrova punėn tėnde”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Vėrtet besimtarėt janė vėllezėr”. (El-Huxhurat, 10)

“Ata tė cilėt dėshirojnė qė te besimtarėt tė pėrhapet amoraliteti i pret dėnimi i dhembshėm nė kėtė dhe nė botėn tjetėr”. (en-Nūr, 19)

892. Nga Vathilete b. Eska r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Mos iu gėzo fatkeqėsisė sė vėllait tėnd, sepse All-llahu mund ta mėshirojė atė, kurse fatkeqėsinė e tij tė ta caktojė ty”. (Tirmidhiu, i cili thotė se ky ėshtė hadith hasen)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Kurse ata qė ofendojnė besimtarėt dhe besimtaret pėr diēka qė nuk e meritojnė, ngarkohen vetė me shpifje dhe mėkat haptazi”. (el-Ahzab, 58)

893. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Dy gjėra janė tė pranishme te njerėzit, ato  pėr ta janė mosbesim kufr: Ofendimi i prejardhjes (fisėnisė)dhe  vajtimi pėr tė vdekurin”. (Muslimi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Kurse ata, qė ofendojnė besimtarėt dhe besimtaret pėr diēka qė nuk e meritojnė, ngarkohen vetė me shpifje dhe mėkat haptazi”. (el-Ahzab: 58)

894. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush na drejton armėn, nuk ėshtė prej nesh, dhe kush na mashtron, nuk ėshtė prej nesh”. (Muslimi)

895. Nga Ibni Umeri r. anhuma transmetohet se ka thėnė: “Njė njeri i theksoi tė Dėrguarit tė All-llahut se ėshtė mashtruar nė blerje. I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Atij qė tė shet diē thuaj: La hilabete (nuk ka mashtrim te muslimanėt)”. (Muttefekun alejhi)

896. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e nxit (pėr pėrēarje) gruan e njė njeriu apo tė robit tė tij, ai nuk ėshtė i yni”. (Ebu Davudi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“O besimtarė, zbatoni marrėdhėniet!” (el-Maide, 1)

“Dhe pėrmbushni obligimet, sepse obligimet kanė me siguri pėrgjegjėsi”. (el-Isra, 34)

897. Nga Ebu Seid el-Hudrij r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Ēdo i pabesė nė anėn e prapme tė tij Ditėn e Kijametit do ta ketė flamurin e tradhtisė, i cili do tė ngrihet sipas sasisė sė tradhtisė sė tij. Kujdes, nuk ka tradhti dhe pabesi mė tė madhe se sa pabesia e udhėheqėsit tė njė grupi njerėzish (tė vogėl apo tė madh v.k.)”. (Muslimi)

898. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu i Madhėruar thotė: “Me tre njerėz do tė jem nė hasmėri nė Ditėn e Kijametit: me njeriun i cili premton nė emrin Tim e nuk e zbaton, me njeriun i cili e shet njeriun e lirė dhe ato tė holla i ka ngrėnė, dhe me njeriun i cili angazhon mėditės dhe pas kryerjes sė punės, mėditjen e kontraktuar nuk e paguan”. (Buhariu)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“O besimtarė, mos e prishni sadakan tuaj me pėrgojime dhe ofendime,” (el-Bekare, 264)

“Ata qė e shpenzojnė pasurinė e vet nė rrugė tė All-llahut, e pastaj ata qė shpenzojnė nuk e pėrcjellin me pėrgojime e shqetėsime”. (el-Bekare, 262)

899. Nga Ebu Dherri r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Me tre veta All-llahu Ditėn e Gjykimit nuk do tė flasė; as nuk do t'i shikojė, as nuk do t'i pastrojė nga mėkatet. Pėr ta ėshtė caktuar dėnim i dhembshėm”. Transmetuesi ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. tri herė i pėrsėriti kėto fjalė”. Ebu Dherri ka thėnė: “Janė shkatėrruar dhe kanė humbur, kush janė ata, o i Dėrguari i All-llahut”. (Pejgamberi s.a.v.s.) ka thėnė: “Zgjatėsi (i teshės nėn zogun e kėmbėve), ai qė i numėron mirėsitė e veta (dhe ua mba nė hundė personave qė u ka bėrė mirė) dhe ai qė mallin e tij e shet duke u betuar rrejshėm”. (Muslimi)

Nė njė transmetim tė Muslimit thuhet: “El-Musbilu” (i cili lėshon) ėshtė shtuar edhe fjala “izarehu” (rrobat e tij) d.m.th. “ai qė lėshon rrobat dhe gunėn e tij mė poshtė se nyjet e kėmbėve pėr mendjemadhėsi”.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Prandaj mos mburreni fort me vetveten, Ai e di mė mirė atė qė ruhet”. (en-Nexhm, 32)

“Por ka rrugė (pėr dėnim) ndaj atyre qė dhunojnė njerėzit dhe pa tė drejtė bėjnė ērregullime nė tokė. Pėr ata ka dėnim tė dhembshėm”. (esh-Shūrā, 42)

900. Nga Ijad b. Himari r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “All-llahu mė ka shpallur qė ithtarėt e mi duhet tė jenė modestė ndaj njėri-tjetrit, qė askush askujt mos t'i bėjė padrejtėsi dhe qė askush mos tė lavdohet kundruall tjetrit”. (Muslimi)

901. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur njė njeri thotė: 'Ėshtė shkatėrruar njerėzia', ai ėshtė mė i shkatėrruari”. (Muslimi)

Ky ėshtė kuptimi nėse “ehlekuhum” lexohet nė trajtėn superlative, e nėse lexohet si folje “ehlekehum”, atėherė kuptimi i pjesės sė dytė tė hadithit ėshtė: Edhe ai ėshtė njėri nga ata tė cilėt i dėmtojnė, edhe ai i dėmton (me gjykimin e tij).

Ky ndalim i gjykimit ėshtė pėr atė i cili kėtė e bėn nga vetėsimpatia personale, duke e pėrjashtuar veten nga shkatėrrimi, i cili i nėnēmon tė tjerėt dhe ngrihet mbi tė tjerėt. Ky ėshtė haram. Sa i pėrket atij qė i vėren mungesat e njerėzve nė punėt fetare, dhe kėtė gjykim ta shqiptojė dhe mendimin e tij nga kujdesi pėr botėn dhe pėr fenė, atėherė nuk ka vėrejtje. Kėshtu kėtė e shpjeguan dijetarėt dhe e sqaruan. Ndėr imamėt tjerė ėshtė edhe: Malik b. Enesi, Hattabijju, Humejdiju etj.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Pa dyshim besimtarėt janė vėllezėr, prandaj pajtoni dy vėllezėr tuaj”. (el-Huxhurat, 10)

“Dhe mos ndihmoni nė mėkat dhe armiqėsi”. (el-Maide, 2)

902. Nga Enesi r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Mos i ndėrpreni lidhjet reciproke, as mos ia ktheni shpinėn njėri-tjetrit, dhe bėhuni, o robėr tė All-llahut, vėllezėr tė mirėfilltė. Pėr muslimanin nuk ėshtė e lejuar tė jetojė nė hidhėrim me vėllain e tij mė tepėr se tri ditė”. (Muttefekun alejhi)

903. Nga Xhabiri r.a. transmetohet se ka thėnė: “E kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Vėrtet shejtani tashmė ka rėnė nė dėshpėrim pėr shkak se nė Siujdhesėn Arabe nuk po  adhurohet nga falėsit e namazit, por jo edhe  se nuk  do t'i ngatėrrojė dhe ndėrprejė marrėdhėniet e tyre reciproke”. (Muslimi)

“Et-Tahrishu” dmth. ngatėrrim, prishje dhe ndryshim i zemrave tė tyre dhe ndėrprerje e marrėdhėnieve mes tyre.

904. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Pėr muslimanin nuk ėshtė e lejuar tė jetojė nė hidhėrim (ngatėrresė) me vėllain e tij mė tepėr se tri ditė. Kush mban hidhėrim mbi tri ditė dhe vdes, do tė hyjė nė zjarr (tė Xhehennemit)”. (Ebu Davudi me sened sipas kushteve tė Buhariut)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Marrėveshja e fshehtė ėshtė nga djalli”. (el-Muxhadele, 10)

905. Nga Ibni Umeri r. anhuma transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur tė jenė sė bashku tri veta, mos tė pėshpėrisin dy prej tyre pa tė tretin”. (Muttefekun alejhi)

Ebu Davudi e transmeton kėtė hadith dhe shton: Ebu Salih ka thėnė: “Unė i kam thėnė Ibni Umerit: “E nėse janė katėr veta?” Ai mė tha: “Atėherė nuk ka dėm (mėkat)”.

Maliku transmeton nė “Muvattain” e tij nga Abdull-llah b. Dinari se ka thėnė: “Unė dhe Ibni Umeri kemi qenė te shtėpia e Halid b. Ukbes, e cila ka qenė nė treg. Atėherė erdhi njė njeri qė ka dėshiruar t'i pėshpėrisė diē Ibni Umerit. Pranė nesh nuk kishte njeri tjetėr. Ibni Umeri e ftoi njė njeri tjetėr, derisa u bėmė katėr veta. Ibni Umeri mua dhe njeriut tė tretė, qė e ftoi, i tha: Ju dy pritni pak, sepse unė e kam dėgjuar tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. duke thėnė: “Mos tė pėshpėrisin dy veta mes veti pa tė tretin (kur janė bashkė)”.

906. Nga Ibni Mes'udi r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Kur tė jeni tri veta, atėherė dy veta mos tė pėshpėrisin mes veti, pa personin e tretė, deri atėherė kur nuk pėrziheni me njerėz, qė mos tė dėshprohet i treti”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Jini tė mirė me prindėrit dhe tė afėrmit, edhe me bonjakėt dhe tė varfėrit e ngratė, dhe me fqinjėt e afėrt edhe me fqinjėt e largėt, edhe me shokėt pėrreth dhe udhėtarėt, edhe me ata qė janė nėn kujdesin tuaj. All-llahu, pa dyshim, nuk i don ata qė janė mendjemėdhenj dhe arrogantė”. (en-Nisa, 36) 

907. Nga Ibni Umeri r. anhuma transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Njė grua do tė dėnohet pėr shkak tė maces. E ka mbyllur nė shtėpi derisa ka ngordhur, e pėr kėtė do tė hyjė nė zjarr. As s'e ka ushqyer, as nuk i ka dhėnė ujė kur e ka mbyllur, as nuk e ka lėshuar qė vetė tė ushqehet me zvarritėsit dhe insektet e tokės”. (Muttefekun alejhi)

908. Nga Ibni Umeri r. anhuma transmetohet se ai ka kaluar pranė disa djelmoshave nga fisi Kurejsh, tė cilėt e kishin vendosur njė shpend pėr ta qėlluar; dhe ata e qėllonin me shtiza. Kush nuk e qėllonte, shtizėn e vet ia jepte pronarit tė shpendit. Kur e panė Ibni Umerin, djelmoshat u shpėrndanė, kurse Ibni Umeri u tha: “Kush bėn kėshtu? All-llahu e ka mallkuar kush bėn kėshtu. Vėrtet i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. e ka mallkuar ēdokėnd qė merr krijesė tė gjallė pėr cak nė tė cilin qėllohet me diē”. (Muttefekun alejhi)

909. Nga Ebu Alijj Suvejd b. Mukarrini r.a. transmetohet se ka thėnė: “Unė di pėr veten nga shtatė ne vėllezėrit, bijtė e Mukarrinit. Kemi pasur vetėm njė robėreshė (shėrbėtore), tė cilėn e ka rrahur mė i vogli prej nesh fėmijėve. I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. (pasi mori vesh) urdhėroi qė ta lirojmė nga robėria”. (Muslimi)

910. Nga Ibni Mes'ud el-Bedrij r.a. transmetohet se ka thėnė: “Njė ditė unė e rraha robin tim me kamxhik, kur papritmas e dėgjova njė zė pas vetes: “Dije o Ebu Mes'ud!” - por unė nuk e kuptova zėrin nga hidhėrimi. Pasi m'u afrua zėri, ai ishte i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s., qė mė tha: “Dije, o Ebu Mes'ud, se All-llahu ka fuqi mė shumė kundėr teje se sa ti ndaj kėtij djaloshi”. Atėherė unė i thashė: “Unė mė kurrė nuk do ta rrahė robin tim”. Nė njė transmetim thuhet: “Nga dora ime mė ra kamxhiku nga frika prej Pejgamberit s.a.v.s”.. (thotė Ebu Mes'udi).

Nė njė transmetim thuhet: “I thashė: “O i Dėrguari i All-llahut, ai ėshtė i lirė nga robėria pėr hir tė All-llahut”. Atėherė Pejgamberi s.a.v.s. tha: “Po mos ta kishe bėrė kėtė, sigurisht, zjarri do tė digjte (ose ka thėnė:), do tė kapte zjarri”. (Muslimi me tė gjitha kėto transmetime)

911. Nga Ibni Umeri r.anhuma transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Kush e rrah djaloshin (robin) e vet, pėr atė qė nuk i ėshtė pėrgjigjur, apo kush i bie shuplakė pėr kėtė shkak, atėherė kompensimi i vetėm pėr tė ėshtė ta lirojė”. (Muslimi)

912. Nga Hisham b. Hakīm b. Hizam r. anhuma transmetohet se ai ka hasur nė Damask njė grup njerėzish nga Nabatejėt, tė cilėt qėndronin nė diell kurse nė kokat e tyre hedhej yndyrė, e ai ka thėnė: “Ē'ėshtė kjo?” Thanė: “Po dėnohen pėr shkak tė haraxhit”. Nė njė transmetim thuhet: “Janė mbyllur pėr shkak xhizjes”. Atėherė Hishami ka thėnė: “Dėshmoj se kam dėgjuar nga i Dėrguari i All-llahut duke thėnė: “Vėrtet All-llahu do t'i dėnojė ata qė i dėnojnė njerėzit nė kėtė botė”. Pastaj shkoi te emiri  dhe i tregoi ēka ka dėgjuar nga Pejgamberi s.a.v.s. Emiri urdhėroi qė menjėherė tė lirohen Nabatejėt, dhe i kanė liruar”. (Muslimi)

913. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se ka thėnė: “Na ka dėrguar i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. nė njė patrullim dhe na ka thėnė: “Nėse e gjeni filanin dhe filanin, - dy njerėz nga Kurejshitėt tė cilėt ai i ka emėrtuar -“digjni tė dytė me zjarr”. E kur u nisėm tė shkojmė, i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. na ka thėnė: “Unė vėrtet ju kam urdhėruar juve qė ta digjni filanin dhe filanin, por vėrtet me zjarr dėnon vetėm All-llahu, prandaj nėse i gjeni dhe i kapni atėherė vetėm t'i vritni”. (Buhariu)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“All-llahu ju urdhėron qė gjėrat e besuara t'ua jepni atyre qė u takojnė, pronarėve tė vet”. (en-Nisa, 58)

“Dhe nėse njėri te tjetri siguroni diēka, ai le ta arsyetojė besimin e shprehur”. (el-Bekare, 283)

914. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se i Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. ka thėnė: “Zvarritja e pagesės sė borxhit nga tė pasurit ėshtė dhunė. Nėse dikush nga ju ndiqet ta paguajė borxhin, kurse ka mundėsi ta paguajė, menjėherė tė bindet dhe ta paguajė borxhin”. (Muttefekun alejhi)

915. Nga Umer b. el-Hattabi r.a. transmetohet se ka thėnė: “Ia kam falė njė luftėtari nė rrugėn e All-llahut kalin tim, e ai mė pastaj e ka shitur. Kam dėshiruar ta blejė, por mė ėshtė kujtuar se ai po e shet me ēmim tė lirė, prandaj e kam pyetur Pejgamberin s.a.v.s., e ai mė ka thėnė: “Mos e blej; as mos u kthe nė sadakanė tėnde, edhe nėse ai ta jep pėr njė dirhem. Vėrtet ai qė kthehet nė sadakanė e tij ėshtė sikur ai qė kthehet nė tė vjellurit e tij”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Ata, qė hanė pasurinė e bonjakėve pa kurrfarė tė drejte, pa dyshim hanė dhe mbushin barqet me zjarr, andaj do tė digjen nė flakė tė kėndellur”. (en-Nisa, 10)

“Mos pėrvetėsoni pasurinė e bonjakut, pėrveē nė mėnyrėn mė tė mirė tė lejuar”. (el-En'am, 152)

“Dhe tė pyesin pėr bonjakėt thuaj, mė mirė ėshtė tė silleni mirė me ta. E nėse jetoni bashkė me ta, ata janė vėllezėrit tuaj, kurse All-llahu di tė dallojė atė tė prishurin nga mirėbėrėsi”. (el-Bekare, 220)

916. Nga Ebu Hurejre r.a. transmetohet se Pejgamberi s.a.v.s. ka thėnė: “Ruajuni nga shtatė tė kėqija tė mėdha!” (As'habėt) kanė thėnė: “O i Dėrguari All-llahut, cilat janė ato mėkate?” Ka thėnė: “Tė shoqėruarit e All-llahut, sihri, mbytja e dikujt, qė All-llahu e ka ndaluar, pėrveē me tė drejtė, ngrėnia e kamatės, pasurisė sė bonjakut, ikja nga fushėbeteja dhe shpifja pėr amoral tė besimtares sė devotshme dhe tė ndershme”. (Muttefekun alejhi)

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Ata qė hanė kamatėn do tė ngrihen sikur qė do tė ngrihet ai tė cilin e ka pėrflakur me tė prekur djalli, pėr shkak se kanė thėnė: “Edhe tregtia ėshtė njėlloj sikur kamata”. Mirėpo All-llahu e ka lejuar tregtinė dhe e ka ndaluar kamatėn. Atij qė i vjen njė kėshillė nga Zoti i tij dhe heq dorė, i takon ajo qė e ka fituar mė parė (e kaluara). Ēėshtja e tij ėshtė tek All-llahu, por kush e pėrsėrit - ata janė banorė tė Xhehennemit ku do tė mbesin pėrgjithmonė. All-llahu e zhduk kamatėn dhe e shton lėmoshėn. All-llahu nuk e do asnjė mosbesimtar mėkatar. Ata qė besojnė dhe bėjnė vepra tė mira dhe e kryejnė namazin, e japin zekatin, ata i pret shpėrblimi te Zoti i tyre dhe pėr ata nuk ka frikė as pikėllim. O besimtarė! Frikėsojuni All-llahut dhe nėse jeni besimtarė hiqni dorė nga mbeturina e kamatės”. (el-Bekare, 275-278)

Sa u pėrket haditheve nė Sahih janė tė shumtė dhe tė njohur.

917. Nga Ibni Mes'udi r.a. transmetohet se ka thėnė: “I Dėrguari i All-llahut s.a.v.s. e ka mallkuar shfrytėzuesin e kamatės dhe dhėnėsin e saj”. (Muslimi)

Tirmidhiu dhe tė tjerėt shtojnė: “Edhe dėshmitarėt edhe kontraktuesin ”.

All-llahu i Madhėruar thotė:

“Porse u qe urdhėruar ta adhurojnė vetėm All-llahun, tė sinqertė nė fe ndaj Tij”. (el-Bejjine,5)

“O besimtarė, mos e prishni sadakan tuaj me pėrgojime dhe ofendime sikur ai qė shpenzon pasurinė e vet pėr sy e faqe para njerėzve”. (el-Bekare, 264)

“Hipokritėt shtiren se po e mashtrojnė All-llahun, ndėrsa Ai i mashtron ata”. (en-Nisa, 142)