Ndėrsa gjatė gjithė pjesės tjetėr tė historisė kemi qenė tė mbuluar nga dallgėt e mėdha tė historisė dhe pjesė tė perandorive Botėrore, duke filluar me atė Romane, Romano-Bizantine, Osmane dhe sot nė atė qė quhet oksidentalizim apo dhe Globalizim pasi ky i fundit ėshtė pjesė e tė parit dhe nė funksion tė tij. Gjėrat duken tė ndryshme por nė thelb janė tė njėjta si sot dhe 2000 vite mė parė. Tani ne apo disa nga ne, mburren me Perandorėt qė i dhanė shqiptarėt Perandorive Botėrore Romake, mburremi se burrat shqiptarė drejtuan Romėn e mė pas Romėn e re tė quajtur Kostandinopol, por ne mallkojmė e shajmė se kemi qenė tė pushtuar dhe tė robėruar nė njė perandori tjetėr qė po ashtu ishte botėrore dhe qė po ashtu kishte pėr kryeqytet Romėn e re e pėr simbol atė tė Artemides, patrones sė Bizantit (ylli dhe gjysėm hėna). Nėse pėr tė parėt mburremi dhe se kemi tė drejtė tė mburremi, sepse ne arritėm tė bėhemi mė sė shumti bashkėsundues me pushtuesit dhe mė sė
paku sundues tė pushtuesve, ndėrsa pėr kėtė tė parafundit atė Osmane e shajmė dhe mallkojmė edhe pse ishim nė tė njėjtat pozita si nė tė parat pėrsėri e shajmė dhe e mallkojmė dhe e bėjmė pėrgjegjėse pėr tė gjitha tė keqijat qė na kanė ndodhur dhe madje dhe pėr ato qė vazhdojnė tė na ndodhin! dhe pse? Qėnia e atyre perandorive ėshtė njė pjesė e historisė dhe ne thjesht kemi bėrė pjesė nė tėrė mekanizmat e historisė, kemi qenė gjithmonė pjesė e qendrės sė botės. Nga tėrė
popujt evropianė tė Perandorisė Osmane, shqiptarėt kishin statusin mė tė lartė, atė tė sunduesit, dhe kėta popuj bėnin pjesė nė shtetin mė tė fuqishėm tė kohės. Kjo ėshtė diēka e ngjashme me kohėn e Dioklecianit, Konstandinit apo Anastasit, por fatkeqėsisht nė kohėn kur pashallarėt e Ballkanit dhe tė pjesės tjetėr ishin tė gjakut shqiptar dhe nxorėm mė shumė vezirė se vetė kombi krijues i perandorisė, turqit, ka dikush qė thotė se kėta burra shteti janė tradhėtarė, por kjo ėshtė vetėm njė injorancė, sepse e njėjta gjė paraqitet sot edhe me Bashkimin Evropian. E keqja mė e madhe ėshtė se ne sot jemi tė indoktrinuar dhe nuk arrijmė tė dalim mbi veten tonė dhe tė themi tė vėrtetėn dhe ta pranojme atė ashtu siē ka qenė. Nuk e di se si do tė reagonim sikur Perandoria Osmane tė mos kishte jetuar atė fund qė jetoi por njė tjetėr. Sigurisht qė ne sot do tė flisnim ndryshe. Ėshtė fakt qė shqiptarėt qė kishin pozita drejtuese nė Perandorinė Osmane pėrbėnin gjithmonė njė element pėrparimtar dhe konstruktiv nė tė gjitha drejtimet. Pėr kėtė duhet tė sjellim kėtu fakte tė tilla qė na thonė se p.sh. perandori gjerman Wilhelm II kontraktonte me shqiptarėt, tė cilėt perfaqėsonin diplomacinė Osmane,
ose p.sh. punėn e madhe qė bėri Hasan Tahsini si rektori i parė i Universitetit tė Stambollit, ose ndihmesa qė dha Sami Frashėri nė pėrpilimin e enciklopedisė sė parė gjuhėsore turke, etj.
Ėshtė e vėrtetė qė pėr njė kohė tė gjatė shqiptarėt ishin tė favorizuar, por jo mbas reformave tė Tanzimatit tė viteve 1839-1876 dhe reformave tė Turqve tė Ri. Modernizimi dhe nacionalizimi i Perandorisė u shoqėrua me njė pėrqendrim tė kopetencave nė Stamboll dhe turqizim. Nacionalizmi turk ishte anti nacionalizėm shqiptar, prandaj dhe bashkėjetesa u bė e pamundur.
Marrë nga Forumi "Horizontet e Reja"
http://www.gazetastart.com/index.php?faqe=shfaqlajm&lajmid=122